- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-380-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04856-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- V. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-109-91/2010 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei I. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovo V. N. ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė atidalinti ieškovui priklausančio turto dalį 41/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (suteikiant butui Nr. 2), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2009-08-03 paruoštą pastato dalių plotų paskaičiavimo projektą, ieškovui paskiriant naudotis šias patalpas: patalpą 1-5, 1/2 dalis – 2,84 kv. m paskiriant naudotis dešine patalpos puse. Patalpa 1-6, 1/2 dalis – 0,89 kv. m paskiriant naudotis šios patalpos dešinę pusę nuo įėjimo į patalpą durų. Patalpa 1-7, 1/1 dalis – 18,172 kv. m. Viso: 41/100 dalis 21,94 kv. m. Teismas taip pat įpareigojo atsakovę atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę; nustatė naudojimosi ūkio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, priskiriant ieškovui naudotis dešine ūkio pastato dalimi nuo įėjimo į pastatą durų; įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui įsirengti elektros įvadą ir elektros apskaitą, bei daryti atidalinto turto atitvėrimus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 15 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.Ieškovas V. N. 2013 m. vasario 4 d. pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje antrą punktą po žodžio nusprendžia išdėstyti sekančiai: „Įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą išėjimą į lauką“. Prašyme nurodė, kad teismas aiškiai apsiriko, nes nusprendė pareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę, kadangi iš byloje esančio projekto matyti, kad įėjimas iš patalpos 1-6 į patalpą 1-5 buvo ir yra įrengtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nutarė minėto sprendimo rezoliucinės dalies antrą punktą išdėstyti sekančiai „Įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą išėjimą į lauką“. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovo pateikto ieškinio trūkumų yra padaryta teismo sprendimo esmės nekeičianti rašymo apsirikimo klaida, todėl ši klaida ištaisytina.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo V. N. prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendime atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ištaiso rašymo apsirikimo klaidą, tačiau nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose reikalavimo atsakovei rengti atskirą išėjimą į lauką iš patalpos 1-6 apskritai nebuvo, bylos nagrinėjimo eigoje niekada nebuvo svarstoma techninė galimybė įrengti šioje patalpoje atskirą išėjimą į lauką. Taigi, teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad ištaiso rašymo apsirikimo klaidą, priėmė sprendimą, dėl nepareikšto reikalavimo, kuris nebuvo tirtas ir nagrinėtas, šalys dėl to savo pozicijos nepareiškė.
6.2. Teismas ne ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, o priėmė sprendimą, dėl nepareikšto reikalavimo, o tai reiškia, kad skundžiama nutartimi teismas pakeitė įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę. Nei viename teismo posėdyje, nei viename procesiniame dokumente nebuvo kalbama apie atskirą įėjimą iš patalpos 1-6 į lauką. Skundžiama teismo nutartimi atsakovė įpareigojama atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę įrengiant iš tos patalpos atskirą įėjimą į lauką.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas įsiteisėjusiame sprendime ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nustatyta, kad ieškovas teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 39–40) prašė: 1) atidalinti jam priklausančio turto dalį 41/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registre Nr. 70/64707, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2009 m. rugpjūčio 3 d. paruoštą pastato dalių plotų paskaičiavimo projektą, ieškovui paskiriant naudotis šias patalpas: patalpą 1-5, 1/2 dalis - 2,84 kv. m paskiriant naudotis dešine patalpos puse; patalpa 1-6, 1/2 dalis - 0,89 kv. m. paskiriant naudotis šios patalpos dešine puse nuo įėjimo į patalpą durų; patalpa 1-7, 1/1 dalis - 18,172 kv. m. Viso: 41/100 dalis, 21,94 kv. m.; 2) įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įsirengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę; 3) nustatyti naudojimosi ūkio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant ieškovui naudotis dešine ūkinio pastato dalimi nuo įėjimo į patalpas durų; 4) įpareigoti atsakovę I. S. netrukdyti įsirengti elektros apskaitos įvadą į ieškovui priklausantį butą; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė: 1) atidalinti ieškovui priklausančio turto dalį 41/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2009 m. rugpjūčio 3 d. paruoštą pastato dalių plotų paskaičiavimo projektą, ieškovui paskiriant naudotis šias patalpas: patalpą 1-5, 1/2 dalis - 2,84 kv. m paskiriant naudotis dešine patalpos puse; patalpa 1-6, 1/2 dalis - 0,89 kv. m paskiriant naudotis šios patalpos dešine puse nuo įėjimo į patalpą durų; patalpa 1-7, 1/1 dalis - 18,172 kv. m. Viso: 41/100 dalis 21,94 kv. m.; 2) įpareigoti atsakovę atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę; 3) nustatyti naudojimosi ūkio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką, priskiriant ieškovui naudotis dešine ūkio pastato dalimis nuo įėjimo į pastatą durų; 4) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui įsirengti elektros įvadą ir elektros apskaitą, bei daryti atidalinto turto atitvėrimus. Kauno apygardos teismas minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas, praėjus trims metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodydamas, kad teismas aiškiai apsiriko, nes nusprendė pareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę, kadangi iš byloje esančio projekto matyti, kad įėjimas iš patalpos 1-6 į patalpą 1-5 buvo ir yra įrengtas, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 2 punktas turi būti išdėstytas taip: įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą išėjimą į lauką.Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-421/2015).CPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių buvo kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas V. N. patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 39–40) 2 punktu prašė įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įsirengiant iš šios patalpos atskirą įėjimą į patalpos 1-5 jai priklausančią kairiąją pusę. Bylą nagrinėjant iš esmės, 2010 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ieškovą atstovavo profesionali teisininkė – advokatė A. N.. Tiek ieškovas, tiek jo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi (t. 1, b. l. 61–63). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovo V. N. ieškinį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę I. S. atlaisvinti patalpos 1-6 kairiąją pusę, įrengiant iš šios patalpos atskirą išėjimą į lauką, nebuvo pareikštas ir klausimas apie išėjimo į lauką įrengimą iš 1-6 patalpos nebuvo nagrinėjamas, t. y. ieškovo prašyme dėl rašymo apsirikimo ištaisymo yra pareikštas visiškai naujas ieškinio reikalavimas, dėl kurio nebuvo pasisakyta, atsikirsta ir kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas patenkindamas ieškovo prašymą ne ištaisė sprendime padarytą rašymo apsirikimo klaidą, o pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą iš esmės, kas yra draudžiama įstatymu (CPK 276 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta.Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tokia nuostata yra, be kita ko, skirta užtikrinti teismo sprendimo, kaip baigiamojo akto, stabilumą ir autoritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės I. S. atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo V. N. 2013 m. vasario 4 d. prašymą dėl rašymo apsirikimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendime ištaisymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė I. S. už atskirojo skundo surašymą advokatui sumokėjo 150,00 Eur, teismui nusprendus patenkinti apeliantės atskirąjį skundą, šios jos turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo V. N. (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir susidariusios po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, neviršija 3,00 Eur, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo V. N. 2013 m. vasario 4 d. prašymą dėl rašymo apsirikimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendime ištaisymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims ir antstolei S. Ž. (J. Basanavičiaus a. 15, 68307 Marijampolė).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.