Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1488-275/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-1488-275/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02744-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: H. A. D.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius

Kategorijos

2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1488-275/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35463-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.3.11.; 2.4.2.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) H. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės H. A. D. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė H. A. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija), trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų „pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalio jo įrengtos betono trinkelių dangos (viso 53 kv. m) nugriovimo bei pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės (viso 5 kv. m ploto) nugriovimo“ panaikinimo.

2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.49ŽN-367 schema konstatavo, kad minėti statiniai pastatyti valstybinėje žemėje už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Lyglaukiu g. 39, Vilniuje. Taip pat įstaiga nurodė ieškovei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Atsakovė nustatė abiejų nurodymų įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 10 d.

3. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr.57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu 2567V „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus m. vyriausiojo architekto išvadą“ Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.P01/95-3518 buvo parduota atitinkamai viso 20000 kv. m, t. y. 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos Lyglaukių g. 39, Vilniuje, žemės sklypo ribų planą M1:500. 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi nurodytas sklypas nuosavybės teise perleistas ieškovei H. A. D..

4. Pažymėjo, kad pagal gautą Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 9 d. leidimą Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą, suderintą statinių (tame tarpe ir baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos) projektą ir su vyr. architekte suderintą sklypo 1998 m. generalinį planą, buvo numatyti gyvenamasis pastatas, tame tarpe baseinas lauke ir kiti statiniai. Su kompetentingu subjektu buvo suderinti ir priskirto naudoti sklypo kraštinių ilgiai prie Mildos g. 90 metrų, prie Lyglaukių g. 27,25 metrų, apatinė sklypo kraštinė 97,60 metrų ir dešinioji sklypo kraštinė – kurios ilgis 34,70 metrai. Sklypo plotas viso 3958 kv. m. Atitinkamai tokių kraštinių ilgių ir koordinačių sklypas (Lyglaukių g. 39, Vilniuje) suformuotas AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. ir patvirtintas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje 2001 m. gegužės 14 d. Patikslinti sklypo kraštinių ilgiai prie Mildos g. 54,45 ir 34,45 metrai, prie Lyglaukių g. 21,16 ir 13,76 metrai, apatinė sklypo kraštinė 62,23 ir 33,95 metrai ir dešinioji sklypo kraštinė – kurios ilgis 34,38 metrai. Sklypas viešame registre registruotas 1995 m. vasario 10 d.

5. Nurodė, kad nurodytu laiku kai buvo gautas statybos leidimas aptariami statiniai (gyvenamasis pastatas ir kartu lauko baseinas su šalia jo įrengta betono trinkelių danga kartu ir pavėsinė (esanti be pamato), kuriai statybos leidimas nebuvo reikalingas, ir buvo pastatyti.

6. Pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie pateiktiems 2017 m. liepos 11 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos (viso 53 kv. m) nugriovimo bei privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės (viso 5 kv. m ploto) nugriovimo, taikytina senatis ir jie naikintini. Taip pat paminėti įstaigos pateikti 2017 m. liepos 11 d. privalomieji nurodymai naikintini dar ir dėl tos priežasties, kad surašyti nesant būtinųjų rekvizitų – datos ir numerio įrašų. Taip pat ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė kreipėsi dėl sklypo papildomo formavimo į Vilniaus miesto savivaldybę, dar 2016 m. gruodžio 9 d. pašymu siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje inicijuoti sklypo dalies – faktiškai naudojamos valstybinės žemės – išpirkimo procedūras.

7. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktuose 2017 m. liepos 11 d. privalomuose nurodymuose statiniai pastatyti pagal tuo metu galiojusį dokumentą – statybos leidimą, kuriuo buvo leista ir suderinta dėl aptariamo žemės sklypo pagal nurodytus kraštinių ilgius naudojimo, dėl ko paminėti privalomieji nurodymai kaip neteisėti turi būti panaikinti. Tokių aplinkybių dėl savavališkos statybos faktų privalomuose nurodymuose nėra nustatyta, ryšium su privalomaisiais nurodymais formuluojami privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, o ne dėl reikalavimų nugriauti pastatus ar pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ginčijamuose privalomuose nurodymuose nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kaip valstybinės žemės patikėtinis, pagal kompetenciją vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo Lyglaukių g. 39, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0046:0027, patikrinimą, ir Inspekcijai pateikė informaciją, kad greta šio sklypo esančiame valstybinės žemės plote yra pavėsinė, baseinas ir kiti statiniai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsniu, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Inspekcijoje gautas 2017 m. balandžio 10 d. NŽT raštas Nr. 49SJN-910-(14.49.105.) bei jo priedas – Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367, kuriuo atsakovė buvo informuota apie valstybinės žemės, šalia žemės sklypo Lyglaukių g. 39, Vilniuje, užėmimą. Inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, remdamasi NŽT žemės naudojimo aktu, kuriame nustatytas valstybinės žemės užėmimas, patikrino statinių minėtame žemės sklype statybos teisėtumą.

10. Pažymėjo, kad vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiais teisės aktais, statinių, kuriuos ieškovė įpareigota nugriauti, statyba nelaikoma savavališka, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Statyba neturint valstybinės žemės patikėtinio, NŽT sutikimo, yra neteisėta. Būtent neteisėtos statybos faktą nustačiusi Inspekcija, surašė ginčijamus privalomuosius nurodymus.

11. Nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1100 Inspekcija pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą pavėsinę (viso 5 kv. m ploto) ir sutvarkyti teritoriją, 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1099 (toliau kartu – privalomieji nurodymai) Inspekcija pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą lauko baseiną ir šalia jo įrengtą betono trinkelių dangą ir sutvarkyti teritoriją.

12. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, teikiamo kartu su atsiliepimu, matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu Lyglaukių g. 39, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0046:0027, šio žemės sklypo plotas yra 2000 kv. m. Greta šio žemės sklypo esančios valstybinės žemės ieškovė nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Tai patvirtina ir NŽT 2017-08-07 raštu Nr. 49SJN-1868-(14.49.105). Taigi neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, kad ieškovės sklypo plotas yra 3958 kv. m. Iš kartu su atsiliepimu teikiamos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis 2000 kv. m žemės sklypas, esantis adresu Lyglaukių g. 39, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0046:0027, iš visų pusių ribojasi su valstybine žeme. Ieškovės teiginys, kad ji kreipėsi dėl sklypo papildomo formavimo į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje inicijuoti sklypo dalies – faktiškai naudojamos valstybinės žemės, išpirkimo procedūras, tik patvirtina, kad ieškovė pripažįsta neteisėtai naudojanti valstybinę žemę greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Lyglaukių g. 39, Vilniuje. Be to, aplinkybė, kad ieškovė siekia išpirkti valstybinę žemę, kurią valdo neteisėtai, neatleidžia ieškovės nuo pareigos laikytis teisės aktų bei vykdyti jai privalomaisiais nurodymais nustatytų įpareigojimų.

13. Ieškinyje teigiama, kad privalomiesiems nurodymams taikytina senatis ir dėl to jie naikintini. Ieškovė nenurodo nei taikytino senaties termino, nei teisinio pagrindo taikyti senatį. Inspekcija, nagrinėdama greta Lyglaukių g. 39, Vilniuje, esančios valstybinėje žemėje pastatytų statinių teisėtumą, vadovavosi Priežiūros įstatymu bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatomas teisės aktų pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui. Kuomet yra nustatomi teisės aktų pažeidimai, privalomųjų nurodymų surašymui netaikomas senaties terminas.

14. Pažymėjo, kad į bylą su ieškiniu pateiktas 1989 m. spalio 9 d. leidimas Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą , kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti naują gyvenamąjį namą iki 130 kv. m. naudingo ploto Ž. D. priklausančiame sklype. Taigi akivaizdu, kad šiuo leidimu nebuvo leista statyti statinių valstybinėje žemėje.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus ir išdėstytas aplinkybes.

16. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0046:27), esantis Lyglaukių g. 27, Vilnius, nuosavybės teise priklauso ieškovei 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. 3-6003).

17. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 30 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypą juosia akmeninė tvora; rytinėje sklypo dalyje yra baseinas ir pavėsinė; išmatavus sklypo ribas nustatyta, kad baseinas, pavėsinė ir rytinę dalį juosianti tvora yra valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 1228 kv. m. Baseinas užima 53 kv. m, pavėsinė 5 kv. m. Vakarinėje sklypo dalyje, ties sklypo riba valstybinėje žemėje įrengta atraminė sienutė, kurios užimamas plotas 19 kv. m. NŽT Vilniaus miesto skyrius Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 49SJN-910-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo” kreipėsi į atsakovę, atsižvelgdamas į žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotus rezultatus, prašė išnagrinėti pagal kompetenciją, įvertinti statinių teisėtumą ir nustačius pažeidimus surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti.

18. Nurodė, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Iš pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. naudojamasi valstybine žeme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

20. Dėl termino skųsti privalomąjį nurodymą ir administracinį aktą (ne)praleidimo nurodė, kad inspekcijos skundžiami sprendimai (privalomieji nurodymai) priimti 2017 m. liepos 10 d., ieškovės atstovui pasirašytinai įteikti 2017 m. liepos 11 d. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl ginčijamų privalomųjų nurodymų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kur jos skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą (administracinė byla Nr. eI-4850-789/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2017-5). Šis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-4850-789/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2017-5. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas nedelsiant po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl, teismo vertinimu, ieškovė, nors formaliai praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti privalomuosius nurodymus, tačiau terminas praleistas neženkliai ir dėl svarbių priežasčių, todėl teismo iniciatyva atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

21. Dėl prejudicinių faktų nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) pagal ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovo įpareigojimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų, t. y. pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalio jo įrengtos betono trinkelių dangos nugriovimo bei pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės nugriovimo, panaikinimo. Atsakovė nurodo, jog ieškovė neteisėtai atliko statybos darbus valstybinėje žemėje, todėl inspekcija ginčijamus privalomuosius nurodymus surašė pagrįstai ir teisėtai. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti valstybinės žemės, reikalingos ieškovės statinių eksploatacijai (įskaitant ir tuos statinius, kurie nurodyti ginčijamuose atsakovės nurodymuose), naudojimo materialinius teisinius santykius tarp valstybės ir ieškovės, t. y. nustatyti faktiškai naudojamą pagal sklypo, adresu Lyglaukių g. 39, Vilnius, planą 0,3148 ha ploto žemę, reikalingą ieškovės statinių eksploatacijai bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti neprivatizuotos naudojamos sklypo dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl statinių, t. y. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją siekdama tęsti faktiškai naudojamos valstybinės žemės išpirkimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. e2S-1756-392/2018 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtos civilinės bylos yra tiesiogiai susijusios, nes nenustačius naudojamo žemės sklypo ribų, nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) pagal ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovo įpareigojimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba, ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 0,2000 ha žemės sklypą Lyglaukių g. 39, Vilniuje bei jame esančius statinius – gyvenamąjį namą ir tvorą nuosavybės teise įgijo iš Ž. A. D. dovanojimo sutarties pagrindu. Buvęs sklypo savininkas Ž. A. D. 1995 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,2000 ha žemės sklypą. Ta aplinkybė, jog sklypo ribų plane buvo numatytas 1148 kv. m žemės sklypas, kaip papildomo naudojimo žemė, automatiškai nesudarė pagrindo klasifikuoti, jog buvo suformuotas 0,1148 ha žemės sklypas, reikalingas statinių, kuriems buvo išduotas 1989 m. leidimas, eksploatacijai. Nors projektavimo darbų aiškinamajame rašte nurodytas sklypo bendras plotas 3148 kv. m., tačiau išpirktos žemės plotas sudarė 2000 kv. m., o naudojamos žemės – 1148 kv. m. Teismas sprendė, kad ieškovė, aiškiai suvokdama, kad dovanojimo sutartimi įsigijo 0,2000 ha žemės sklypą, negalėjo objektyviai tikėtis, jog ji gali naudotis ir ateityje įgyti nuosavybės teisę į valstybei priklausančią sklypo dalį.

23. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-54-467/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, jog bendras sklypo plotas – 3148 kv. m.; Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1989 m. gruodžio 11 d. pažymėjimas, išduotas Ž. A. D., patvirtina, kad bendras žemės sklypo plotas pagal jo skyrimo dokumentus yra 1236 kv. m., o pagal paskutinės inventorizacijos duomenis – 3361 kv. m; 1992 m. balandžio mėnesio susitarime pirkti žemės sklypą nurodytas 0,3661 kv. m. žemės sklypas ir 1994 m. gruodžio 30 d. parengtas sklypo, Lyglaukių g. 39, Vilnius, planas, kuriame nurodytos sklypo 0,3148 ha, negali būti vertinamos esminėmis sąlygomis pripažinti, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą naudotis didesniu nei 0,2000 ha žemės sklypu. Ieškovės papildomai naudojamoje žemės sklypo dalyje jokių pastatų ar statinių, suformuotų kaip nekilnojamieji daiktai ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra. Nesant įregistruotų ieškovės statinių ginčo teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo dėl statinių spręsti kitaip, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Ankstesnis žemės sklypo savininkas Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-3518 pagrindu įsigijo iš valstybės 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Lyglaukių g. 39, Vilniuje. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora). Kitų registruotų statinių žemės sklype nėra. Ieškovė H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius Lyglaukių g. 39, Vilniuje nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. (nuosavybės teisė įgyta 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu). Kadangi civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu tapo tik 0,2000 ha ploto žemės sklypo savininke, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo, nes nėra duomenų, kad ieškovė būtų privatizavusi žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vadovaujasi civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (faktais), turinčiomis prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas): (i) Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-3518 pagrindu įsigijo iš valstybės 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Lyglaukių g. 39, Vilniuje, kuriame yra pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), kitų registruotų statinių žemės sklype nėra. (ii) H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius Lyglaukių g. 39, Vilniuje nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. tik 0,2000 ha ploto žemės sklypą, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo. (iii) valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

Žemesnės instancijos teismas

25. Dėl ginčijamų privalomųjų nurodymų (ne)panaikinimo nurodė, kad 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 10 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies, deputatų tarybos fondą.

26. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) buvo įtvirtina fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

27. Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25) patvirtintoje Instrukcijoje buvo nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, išvardyti būtini dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus, nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Teisinio pastatų registravimo tuometės Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte c–d papunkčiuose nustatyta, kad teisiškai turi būti registruojami pastatai, priklausantys kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams bei atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Statiniai, esantys žemės sklypuose, skirtuose gyvenamųjų pastatų statybai, taip pat turėjo būti registruojami Instrukcijoje nustatyta tvarka. Instrukcija buvo papildyta Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10 (Žin., 1984, Nr. 2–39) ir neteko galios 1991 m. liepos 25 d.

28. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 (TAR, 1988-12-14, Nr. 088xx07NUTA00000364) patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 3 punktas nustatė, kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą ir leidimą statyti. Statant gyvenamąjį namą turimame arba anksčiau suteiktame sklype, be šių dokumentų, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas. Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai (4 punktas). Leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba (25 punktas).

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (Žin., 1992, Nr. 21-627) 1.5 punkte buvo įtvirtinta sklypo savininkas gali pradėti statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas įregistruotą miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį arba žemės nuosavybės aktą, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

30. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro (1990-1998 m.) 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 7-153) 4 punkte buvo įtvirtinta, kad leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Kitų tarnybų (pareigūnų) išduoti ir neįtraukti į bendrą registracijos knygą (registrą) leidimai yra neteisėti. Šio teisės akto 7 punkte, aiškiai įtvirtinta, kad statytojams nuosavybės teisėmis priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, be leidimo gali būti statomi: 1. statybininkų buitiniai, sandėliavimo ir kiti pagalbiniai statiniai statybų aikštelėse, taip pat laikini statiniai geologinių tyrimų ir geodezinių matavimų darbams; 2. įvažiavimai, šaligatviai, aikštelės, takai, inspektai, kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai sodybose; 3. tvoros ir atraminės sienutės kaimo vietovėse; 4. vaikų žaidimo įrenginiai; 5. gręžinių gręžimo bokštai; 6. geodeziniai ženklai ir trianguliacijos objektai;7. laikini statiniai parodų teritorijose, kurie yra tik parodų eksponatai. Sklypuose, kuriuose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, šių statinių statyba derinama su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. 9 punkte buvo įtvirtinta, kad suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai: kryžių, koplytstulpių, koplytėlių (išskyrus statomus sodybose), dekoratyvinių skulptūrų, fontanų, antkapių ir kitų mažosios architektūros objektų (9.4 punktas); šaligatvių, takų, įvažiavimų, ūkinių ir žaidimo aikštelių (9.8 punktas); Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Kai jie statomi saugomose gamtos, nekilnojamų kultūros vertybių teritorijose bei apsaugos zonose arba sklypuose, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jų projektai turi būti suderinti su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. 10 punkte buvo nustatyta, kad leidimas gali būti išduotas vieno statinio, statinio ir jo priklausinių arba grupės statinių, kuriuos stato tas pats statytojas, statybai. Kai leidimas išduodamas statinio ir priklausinių statybai, jame išvardijami visi leidžiami statyti priklausiniai arba nurodoma, kad leidžiama statyti visus priklausinius, numatytus suderintame projekte.

31. Pažymėjo, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad tiek ieškovės atstovo nurodomu faktiniu ginčo statinių statybos metu (1989 m.), tiek vėlesniu laikotarpiu, kai ieškovės teigimu, ginčo statiniai buvo įteisinti (1995 m.), teisės aktais buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad statyti statinius (bet kokio pobūdžio) galima tik asmeniui nuosavybės teise priklausančiame ar kitu teisėtu pagrindu valdomame (nuomos sutarties pagrindu) žemės sklype. Minėta, kad prejudicinę galią šioje byloje turi kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius Lyglaukių g. 39, Vilniuje nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. tik 0,2000 ha ploto žemės sklypą, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo, o valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (žr. sprendimo 17 punktą). Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo ieškovę nugriauti ginčo statinius, pastatytus valstybinėje žemėje be suderintų sutikimų/leidimų. Teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ieškovės ginčijamus privalomuosius nurodymus, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

32. Dėl ieškinio senaties pažymėjo, kad neteisėta statyba savaime yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną tol, kol trunka pažeidimas (kol nepašalinta neteisėta statyba) (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Inspekcijos pareigūnams CK nustatyti ieškinio senaties terminai netaikytini, nes jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato procedūrinius terminus. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

33. Apeliantė (ieškovė) H. A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti visa apimtimi

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį motyvuodamas, kad neva statiniai pastatyti neteisėtai sklypo dalyje, taip pat žemė nebuvo skirta ieškovei naudojimui, be to, kad statyba įvykdyta saugomoje teritorijoje. Juo labiau nepagrįstai atmestas prašymas dėl senaties termino taikymo.

33.2. Pažymėjo, kad teismas sprendime remiasi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis - Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-54-467/2020, tačiau dėl šių sprendimų Lietuvos Aukščiausiajame teisme yra priimtas ir nagrinėjamas kasacinis skundas ir byla dar nėra išnagrinėta. Dėl ko spręstinas klausimas dėl pakartotinio šios bylos sustabdymo, kadangi yra akivaizdu, kad kitoje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas turi esminę reikšmę šiai bylai ir faktiniam teisėtam sklypo valdymui vertinti.

33.3. Nurodė, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad minėtas 0,3361 ha sklypas suteiktas ar buvo naudojamas neteisėtai. Priešingai byloje pateikta ne vienas įrodymas (projektas, brėžinio schema, inventoriniai duomenys, valdžios įstaigų potvarkiai), patvirtinantys tokio ploto sklypo suteikimą ieškovės šeimai, statinio įsigijimo momentu ir statybos laikotarpiu. Tie patys duomenys patvirtinti ir statinių suderintoje schemoje 1995 m. Teismas nemotyvavo, kodėl nesirėmė šiais teisėtą sklypo suteikimą ir valdymą patvirtinančiais dokumentais ir duomenimis, minėtų įrodymų net neaptarė ir nenagrinėjo. Gaunant statybos leidimą – keitėsi sklypo valdoma dalis – ir ji sumažėjo iki 0,3148 – kadangi projektuojant dėl gatvės plėtros buvo nurodyta perstatyti gyvenamą namą ir jį atitraukti toliau nuo gatvės linijos ir apsaugos zonų. Minėti veiksmai ir buvo padaryti, 1988 m. statybą leidžiantis dokumentas gautas ir namas perstatytas toliau sklypo gilumoje. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, pradėtas rengti ir derinti 1995 m. statybų projektas ir pagal teismo pateiktus teisės aktus savivaldos įstaigos įgaliotų darbuotojų ji buvo atitinkamai patvirtintas. Minėtas projekto schemos ir sudėtinių dalių patvirtinimas turėjo teismo būti prilygintas statybos leidimui, kadangi taip būtent ir numatė teismo įvardinti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarime Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (Žin., 1992, Nr. 21-627) šiuos pakeitimus: „1.5. sklypo savininkas (nuomininkas) gali statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba išnuomotą žemės sklypą, kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje“. Teismas nemotyvavo, dėl kokių aplinkybių nevertino minėto patvirtinto projekto, kaip statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento – prilyginamo statybos leidimui. Minėtame projekte taip pat patvirtinta ir užimamo sklypo 0,3148 ha dalis, detalizuoti visi statiniai – baseinas, aikštelė, tvora ir kiti.

33.4. Pažymėjo, kad teismas sudarė prielaidas tuo pačiu pagrindu – minėtu 1995 m. projektu-statybos leidimu – pastatytą tvorą vertinti kaip teisėtai pastatytą statinį, tačiau jau projekte suvardintus kitus viešame registre neregistruotus (tuo laikmečiu ir neregistruojamus) statinius (kartu statytus lauko baseiną su šalia jo įrengta betono trinkelių danga kartu ir pavėsine (esanti be pamato)) konstatavo kaip laikomus neteisėtais. Pagal teisės aktų reikalavimus pripažinus statinius pastatytus teisėtai, pagal suderintą pateiktą 1995 m. projektą, ieškinys turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi.

33.5. Nurodė, kad byloje ieškovė pateikė 1992-04-01 susitarima? pirkti z?eme?s sklypa? pagal tuo metu galiojusius teise?s aktus ir valdz?ios i?staigu? kompetencija? Savivaldybės Rasu? seniu?nijos seniu?nas S. Bru?zga nustatė ir patvirtino, kad Z?.A. D. perduodama ir susitariama parduoti 0,3361 ha z?eme?s sklypa?, Lyglaukiu? g. 39/29, Vilnius. Dėl šio pagarsinto įrodymo teismas taip pat jokių aplinkybių ir motyvų neišdėstė, nors akivaizdu kad kaip teisėtai valdomą sklypą ieškovės šeimas buvo skyrusi būtent savivaldybė, per įgaliotą pareigūną.

33.6. Pažymėjo, kad jokių pagrįstų ir išsamių motyvų dėl statybos įvykdytos saugomoje teritorijoje sprendime teismas nenurodė. Ieškovo atstovo buvo pateikti duomenys byloje, kada teritorija po 1995 m. buvo priskirta saugomų teritorijų statusui. Tačiau tai atlikta po ieškovės statybos leidimo gavimo ir statinių įteisinimo. Iki šiol jokių duomenų sklypo viešame registre apie jam taikomus apribojimus pateikta nėra. Esamas ieškovės sklypas nėra pripažintas kaip saugoma teritorija, jokių duomenų viešame registre apie apribojimus nėra registruota. Teismas vertino, kad atsakovo nurodymu teritorija patenka į saugomą, dėl ko galioja tam tikri apribojimai. Tačiau teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad iki šiol apribojimai sklypui nėra registruoti viešame registre, taip pat teismas neišdėstė jokių motyvų, kad tik po statybos rezultato įteisinimo, ieškovės sklypas pateko į saugomų teritorijų ribas. Statybos laikotarpiu minėtų saugomos teritorijos statuso nebuvo ir ieškovei pareigų derinti ar atlikti kitus veiksmus projektavimo procese nekilo ir teismas dėl to sprendime nepasisakė.

33.7. Atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad dėl savavališkos statybos faktų privalomuose nurodymuose nėra nustatyta, ryšium su privalomaisiais nurodymais formuluojami privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, o ne dėl reikalavimų nugriauti pastatus ar pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, ginčijamuose privalomuose nurodymuose nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Privalomieji nurodymai yra priimti viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Vertintina taip pat ir ši aplinkybė, ar dėl pažeidimų konstatavimo, ginčas neturėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Žemesnės instancijos teismas

33.8. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Juo labiau faktinės aplinkybės parodė, kad ginčijami tariamai pažeidimus sukėlę statiniai pastatyti ir įteisinti dar 1995 m., ir jau yra praėję daugiau nei 25 metai.

Atsiliepimas

34. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34.1. Nurodė, kad apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemotyvavo dėl kokių priežasčių nevertino 1995 m. statybų projekto, kuriame nurodyta užimamo sklypo 0,3148 ha dalis, detalizuoti visi statiniai – baseinas, aikštelė, tvora ir kiti.

34.2. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsniu, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, pagal kompetenciją vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Lyglaukių g. 39, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0046:0027, (toliau – žemės sklypas) patikrinimą, ir Inspekcijai 2017-04-10 raštu Nr. 49SJN-910-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, kad greta šio sklypo esančiame valstybinės žemės plote yra pavėsinė, baseinas ir kiti statiniai, kaip tai nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-367. Remdamasi NŽT pateikta informacija Inspekcija atliko patikrinimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka, nustačiusi neteisėtos statybos (neturint valstybinės žemės patikėtinio NŽT sutikimo) faktą apeliantei surašė 2017-07-10 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1100, kuriuo pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018-01-10 nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą pavėsinę (viso 5 kv. m ploto) ir sutvarkyti teritoriją, bei 2017-07-10 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1099 (toliau kartu – privalomieji nurodymai), kuriuo pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018-01-10 nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą lauko baseiną ir šalia jo įrengtą betono trinkelių dangą ir sutvarkyti teritoriją. Pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas yra 0,2000 ha.

34.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais kitoje civilinėje byloje. Apeliantė nurodo, kad dėl šių sprendimų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas kasacinis skundas, dėl to spręstina dėl pakartotinio šios bylos sustabdymo. Inspekcijos nuomone, ta aplinkybė, kad apeliantė susijusioje byloje pateiktu ieškiniu siekia suformuoti ir išpirkti valstybinę žemę, kurią valdo neteisėtai, nagrinėjamoje byloje neatleidžia jos nuo pareigos laikytis teisės aktų bei vykdyti jai privalomaisiais nurodymais nustatytų įpareigojimų, kadangi tiek pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek pagal valstybinės žemės patikėtinės NŽT pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad apeliantė teisėtu pagrindu valdo 0,2000 ha ploto žemės sklypą, todėl ginčo statiniai valstybinėje žemėje pastatyti neteisėtai ir Inspekcija privalomaisiais nurodymais pagrįstai įpareigojo apeliantę juos nugriauti ir sutvarkyti teritoriją. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantės su ieškiniu pateiktame Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 9 d. leidime Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą buvo nurodyta, kad leidžiama statyti naują gyvenamąjį namą iki 130 kv. m. naudingo ploto Ž. D. priklausančiame sklype. Taigi akivaizdu, kad šiuo leidimu 1989 m. nebuvo leista statyti ginčo statinių valstybinėje žemėje.

34.4. Pažymėjo, kad šių ginčo statinių statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.5 papunktis reglamentavo, kad sklypo savininkas (nuomininkas) gali statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba išnuomotą žemės sklypą, kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje. Tai reiškia, kad gyvenamojo namo, jo priklausinių statyba galima esant 3 sąlygoms: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba, valdo nuosavybės teise arba nuomos teise; 2) turi miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą; 3) statyba įregistruota valstybinės priežiūros tarnyboje. Minėto nutarimo 1.8 papunktyje numatyta, kad asmuo, kuris neturėdamas patvirtinto projekto ir nuosavybės teise jam priklausančio arba išnuomoto sklypo pasistatė, stato, perstato gyvenamąjį namą, jo dalį ar kitą pastatą arba iš esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kad 0,1148 ha ploto valstybinės žemės dalį, kurioje yra ginčo statiniai, valdo nuosavybės teise arba nuomos teise, todėl nesant visų trijų privalomų sąlygų statytojo teisei įgyvendinti pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis apeliantės į bylą pateiktu individualaus gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu (1995 m.) (toliau – projektas) ir jį laikyti statybą leidžiančiu dokumentu ir atitinkamai ginčo statinių statybą valstybinėje žemėje pripažinti teisėta.

34.5. Nurodė, kad atmestini apeliantės argumentai, kad Inspekcija privalomaisiais nurodymais nenustatė jai įpareigojimų, kurie būtų susiję su jos civilinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl spręstina, ar ginčas neturėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Priešingai nei nurodo apeliantė, Inspekcijos privalomieji nurodymai yra surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir juose aiškiai nurodyta, kad apeliantė įpareigojama nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė bylos teismingumo klausimo, nors apeliaciniame skunde jį nurodo. Inspekcijos nuomone, byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir pagrįstai buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Tą patvirtinta ir specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika tokio pobūdžio bylose, pvz.: 2018-01-15 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-8/2018 sprendžiant dėl bylos, kurioje reiškiamas reikalavimas panaikinti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, teismingumo, nurodyta, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes toks privalomasis nurodymas yra susijęs su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais.

Atsiliepimas

34.6. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju remiantis nuo 2017-01-01 galiojančiais teisės aktais, ginčo statinių, kuriuos apeliantė įpareigota nugriauti, statyba nelaikoma savavališka, tačiau remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Statyba neturint valstybinės žemės patikėtinio, NŽT sutikimo, yra neteisėta. Taigi Inspekcija surašydama ginčijamus privalomuosius nurodymus pagrįstai rėmėsi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustačiusi, kad valstybinėje žemėje esančių ginčo statinių statyba neteisėta, pagrįstai įpareigojo apeliantę juos nugriauti, o pirmosios instancijos teismas Sprendime taikydamas ginčo statinių statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir vertindamas apeliantės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus taip pat pagrįstai konstatavo, kad statiniai pastatyti ne nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomoje žemėje, todėl negali būti laikomi teisėtais. Todėl apeliantės argumentai, kad Inspekcija ir/ar pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą teisinį reglamentavimą ir nevertino apeliantės pateiktų statybą leidžiančių dokumentų yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

34.7. Pažymėjo, kad Inspekcija, nagrinėdama greta apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančios valstybinėje žemėje pastatytų statinių teisėtumą, vadovavosi Priežiūros įstatymu bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatomas teisės aktų pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui. Kuomet yra nustatomi teisės aktų pažeidimai, privalomųjų nurodymų surašymui netaikomas senaties terminas. Taigi sutiktina su Sprendime nurodytais motyvais, kad Inspekcijos pareigūnams Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai netaikomi, nes jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato procedūrinius terminus.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją 0,2000 ha dydžio Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių nustatymo data - 1995-02-10.

4. Pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. 57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2567V „Dėl papildomų žemės pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadą“ (toliau - Potvarkiai) Ž. A. D. buvo parduota atitinkamai 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos Lyglaukiu g. 39, Vilniuje, žemės sklypo ribų planą. 1995-02-02 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. POl/95-3518. Šie potvarkiai yra galiojantys ir nenuginčyti, Ž. A. D. šių potvarkių teisėtumo nekvestionavo. 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Žemės sklypo nuosavybės teisė perleista apeliantei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įsigiję Žemės sklypą nei ankstesnis statinių ar žemės sklypo savininkas, nei pati apeliantė nereiškė pretenzijų dėl to, jog žemės sklypo ribos ir plotas 1995 m. buvo nustatyti neteisingai.

5. Nurodė, kad priimtų Potvarkių metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, tai, kad miesto rajono valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise turėjo tvirtinti potvarkiu, o privačių namų valdoms buvo parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, ką yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Viešasis interesas apginamas užtikrinant statybos procesų Lietuvos Respublikoje skaidrumą bei teisėtumą, ką pagrįstai nagrinėjamu atveju savo kompetencijos ribose vykdė VTPSI surašydama privalomuosius nurodymus.

6. Pažymėjo, kad apeliantė, statybų patikrinimo ir privalomojo nurodymo surašymo metu statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų (valstybinio žemės patikėtinio sutikimo), suteikiančių galimybę būti statytoju. Tokiu būdu atliko savavališką statybą neturint statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje tuo pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nes statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 „Dėl statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir jo 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs ieškovės A. D. kasacinį skundą, pateiktą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-54-467/2020, paliko nepakeistus sprendimą ir nutartį. Ieškovei apeliaciniame skunde nurodžius, kad šioje byloje spręstinas klausimas dėl pakartotinio šios bylos sustabdymo, kadangi yra akivaizdu, kad kitoje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas turi esminę reikšmę šiai bylai ir faktiniam teisėtam sklypo valdymui vertinti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-313-421/2020 ir priimtas galutinis sprendimas byloje. Aukščiausiajame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė prašė nustatyti naudojamą pagal sklypo, esančio Lyglaukių g. 39, Vilniuje, planą, 0,3148 ha ploto žemę, reikalingą ieškovės statinių eksploatacijai ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti neprivatizuotos naudojamos sklypo dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas, pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemsė sklypo vertę. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai, reiškiami šioje byloje yra betarpiškai susiję su civiline byla, nagrinėjama kasacine tvarka, kad teismo sprendimas, priimtas kitoje byloje, tuo atveju, jei priimti teismų sprendimai būtų panaikinti, turės įtakos priimamam sprendimui šioje byloje, todėl, siekiant bylos nagrinėjimo ekonomiškumo, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Tai, kad kitoje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir įpareigojimo nustatyti naudojamo sklypo dalies ribas, plotą ir sąlygas, o šioje byloje ginčas kyla dėl pavėsinės, pastatytos valstybinėje žemėje, nugriovimo, bei pažeidimų, įrengus lauko baseiną ir šalio jo esančią dangą, pašalinimo, t.y. dėl objektų, įrengtų valstybinėje žemėje, pašalinimo, sprendimas kasacinės instancijos byloje turi lemiamą reikšmę šiai bylai.

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-421/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimas irr apeliacinės instancijos teismo nutartis ( kuriais buvo atmesti ieškovės reikalavimai ) buvo palikti nepakeisti. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, bylą nagrinėję teismai nurodę, kad ankstesnio žemės sklypo savininko naudojamo žemės sklypo namų valdos žemės sklypas pateko į saugomą teritoriją, todėl valstybinės institucijos, parduodamos 0,2000 ha sklypą, elgėsi teisėtai. Nurodyta, kad namų valdai sklypas galėjo būti parduotas laikantis teisės aktų – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, priimto 1993 m. lapkričio 9 d., nuostatų. Kolegija padarė išvadą, kad negalėjo susiformuoti ieškovės teisėtas lūkestis įsigyti nuosavybės teise visą namų valdai naudojamą žemės sklypą, todėl ieškinį pripažino teisėtai ir pagrįstai atmestu.

9. Ieškovės apeliacinis skundas byloje yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos kasacinės instancijso teismo nutartyje kaip neduodančios pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė turi teisę naudotis ginčijamu žemės sklypu. Nutartyje buvo įvertintas 1992-04-01 susitarimas pirkti žemės sklypą, patvirtintas Rasų seniūnijos seniūno, tai, kad žemės sklypas ginčo statinių statybos laikotarpiu neturėjo saugomos teritorijos statuso, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta ieškovės skundo argumentus, kad nenurodymas pirmosios instancijos teismo sprendime išsamių motyvų dėl atskirų įrodymų vertinimo yra pagirndu tenkinti jos ieškinį. Kolegija remiasi šioje byloje kasacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį iš esmės tuo pačiu pagrindu, kaip ir šioje byloje, ir daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo.

10. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog inspekcija nustatė ieškovei privalomuosius nurodymus ieškovei , kurie susiję su jos civilinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl ginčas neturėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Be to, ieškovei kreipiantis į administracinį teismą, buvo atsiskyta priimta jos skundą ir šios teismų nutartys yra įsiteisėjusios, todėl turi būti vykdomos. Inspekcijos privalomieji nurodymai yra surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir juose nurodyta, kad apeliantė įpareigojama nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti teritoriją, t.y. nurodymas sukelia ieškovei teisines pareigas.

11. Remiantis nuo 2017-01-01 galiojančiais teisės aktais ginčo statinių, kuriuos apeliantė įpareigota nugriauti, statyba nelaikoma savavališka, tačiau remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Statyba neturint valstybinės žemės patikėtinio, NŽT sutikimo, yra neteisėta. Inspekcija surašydama ginčijamus privalomuosius nurodymus pagrįstai rėmėsi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustačiusi, kad valstybinėje žemėje esančių ginčo statinių statyba neteisėta, pagrįstai įpareigojo apeliantę juos nugriauti, o pirmosios instancijos teismas, sprendime taikydamas ginčo statinių statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir vertindamas apeliantės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pagrįstai konstatavo, kad statiniai pastatyti ne nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomoje žemėje, todėl negali būti laikomi teisėtais. Ieškovės pareiga buvo pateikti įrodymus apie teisėtą naudojimąsi ginčo žemės sklypu, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo.

12. Tai, kad ieškovė daro tęstinį pažeidimą, leidžia daryti išvadą, kad senaties terminas nustatyti jai pareigą nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, netaikomas. Atsakovas atsiliepime į skundą pagrįstai nurodo, kad privalomųjų nurodymų surašymui netaikomas senaties terminas, t.y. inspekcijos pareigūnams Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai netaikomi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė