- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- I-13-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01018-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. K. skundą atsakovams:
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos,
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1.1.Pareiškėjas skundu, patikslintu skundu prašo iš atsakovų priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei Lukiškių TI-K įpareigoti atlikti skambinimo telefonu tvarkos gerinimo veiksmus (pirmuoju 2012-04-05 skundu prašo priteisti žalos 9999 Lt - I t. b.l. 1; patikslintu 2015-03-26 skundu prašo priteisti 10000 Eur žalos – II t. b.l. 15-30; patikslintu 2015-07-15 skundu prašo priteisti 10000 Eur žalos – II t. b.l. 73-90).
Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais tvirtina, jog neturtinės žalos išieškojimo bendrasis laikotarpis yra nuo skundo pateikimo dienos 2012-04-05 iki 2015-07-16 (II t. b.l. 74). Tikslinant laikotarpius, pažymi, jog aktualūs ginčo laikotarpiai yra nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13, nuo 2012-03-20 iki 2012-04-20, kai, pareiškėjo nuomone, nurodytais laikotarpiais jis buvo suimtasis, o ne nuteistasis ir galėjo telefonu skambinti neribotai (II t. b.l. 74). Iš skundo turinio suprantama, jog neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš situacijos, kai Lukiškių TI-K buvo apribotos skambinimo telefonu galimybės, klaidingai nustatant jo asmens teisinę padėtį pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. nuostatas (toliau-SVĮ) bei, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neveda skambinti iki 21.00 val. ir šeštadieniais ir sekmadieniais.
Nepagrįstai neprilyginus pareiškėjo padėties suimtojo teisinei padėčiai, buvo suvaržytos jo teises, kuriomis jis būtų galėjęs naudotis būdamas prilygintas suimtajam. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė stresą, sunkius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi negalėjo pasinaudoti savo teise į daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais bei kalbėti su jais telefonu.
Pareiškėjo nuomone, jog aptariamos situacijos susiformavimui turėjo įtakos kiti šiame ginče patraukti atsakovai. Pareiškėjas kitiems atsakovams, išskyrus Lukiškių TI-K, konkretesnių teisės aktais pagrįstų reikalavimų neišreiškė.
Pareiškėjo ginčo reikalavimai pagal skundus priimti teismo 2015-07-31 nutartimi (II t. b.l. 94). Pagal pareiškėjo valią ta pačia nutartimi patvirtintos proceso šalys.
Pareiškėjas 2015-08-07 iš Vilniaus pataisos namų, remiantis 2015-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, paleistas lygtinai (Vilniaus PN 2015-08-13 raštas Nr. 9-5682(06); II t. b.l. 110).
Atsiliepimas
2.Atsakovai nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
2.1.Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius –kalėjimas, atstovaujantis ir Lietuvos valstybės interesus, atsiliepime (I t. b.l. 11, b.l. 143; II t. b.l. 120-131) nurodė, jog vadovaujantis Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas) patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-36, 6 punkte yra nurodyta tvarka, kada yra suteikiami nuteistiesiems ir suimtiesiems skambučiai. Skambučiai suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiami nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 19.00 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis suteikiami skambučiai nuo 10.00 val., iki 12.00 val., tačiau tik išimties tvarka, t.y. pateikę motyvuota prašymą.
Vadovaujantis Tvarkos aprašu, suimtasis, turintis daugkartinį leidimą skambinti, norintis paskambinti šeštadienį, sekmadienį ar švenčių dienomis, turi parašyti prašymą, kurį kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas registruoja „Suimtųjų ir nuteistųjų prašymų paskambinti švenčių dienomis ir šeštadieniais, sekmadieniais registracijos žurnale“. Suimtojo pareiškimas su įrašu „pokalbis įvyko ar neįvyko“, užrašytu pokalbio laiku ir pokalbį suteikusio rezervinės grupės prižiūrėtojo parašu, darbo dieną paduodamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojui, organizuojančiam nuteistųjų ir suimtųjų telefoninius pokalbius, kuris telefoninių pokalbių registracijos žurnale padaro įrašą apie įvykusį telefoninį pokalbį. Suimtasis, turintis vienkartinį leidimą paskambinti, norintis paskambinti šeštadienį, sekmadienį ar švenčių dienomis, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įstaigos administracijai turi pateikti motyvuotą prašymą. Kad nuteistasis G. K. 2011-06-20 – 2012-02-20 laikotarpiu skambino telefonu konkrečiu laiku ir konkrečiais telefono numeriais, patvirtina 2012-04-20 tarnybinis 2012-04-20 pranešimas ir Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalas (I t. b.l.19, b.l. 20-40).
Šalies argumentai
2.2.Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis Lietuvos valstybės interesus, atsiliepimo argumentais nesutinka su pareiškėjo skundu. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatorius ir Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas tais pačiais kalinimo laikotarpiais jam taikė skirtingą teisinį statusą, dėl ko jam buvo neužtikrinta teisė į bendravimą su šeimos nariais telefonu, ko pasėkoje jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (III t. b.l. 49-200) nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatorius yra kardomąją priemonę - suėmimą - vykdanti įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse yra numatytos nuteistųjų, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos suimtųjų teisės ir pareigos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji turi teisę su savo šeimos nariais bei giminaičiais susirašinėti, pasimatyti, turi teisę skambinti telefonu. Tardymo izoliatorių Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172, XII skyriuje numatyta suimtųjų teisė skambinti telefonu. Taisyklių 73 punkte nurodyta, kad „Suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla rašytiniam sutikimui. Rašytiniame sutikime turi būti nurodyti telefonų numeriai, kuriais leidžiama skambinti, sutikimas turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Vienkartinis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas paskambinti telefonu galioja tik vienam pokalbiui telefonu, daugkartinis -rašytiniame sutikime nurodytam periodui arba pokalbių telefonu skaičiui.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neskundžia paties draudimo skambinti fakto būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir tuo pačiu pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktais, suteikdavo pokalbius telefonu, o nuvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, tokie pokalbiai jam nebuvo leidžiami.
Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesudarė blogesnių sąlygų pareiškėjui nei kitiems suimtiesiems/nuteistiesiems ir neveikė neigiamai išimtinai prieš pareiškėją.
Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde minimą neturtinę žalą, neįrodė Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, neįrodė, kad jo neva patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio ar momentiniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Atsiliepimas
2.3.Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Valstybės interesus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t. b.l. 133-137) paaiškino, jog Viešojo saugumo tarnyba nepriima sprendimų dėl suimtųjų, nuteistųjų asmenų konvojavimo į Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) pavaldžias įstaigas, policijos teritorines įstaigas ar suimtųjų, nuteistųjų asmenų pristatymo į teismą. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Nurodyto teisės akto IX skyrius reglamentuoja konvojavimo tvarką bei pagrindus. Konvojavimo taisyklių 95 punkte nustatyta, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; konvojuojamųjų sąrašas; konvojavimo paraiška.
Dokumentus, susijusius su asmenų konvojavimu (konvojavimo paraiškas), pagal kompetenciją rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai. Suimtųjų, nuteistųjų asmenų išvykimas/atvykimas yra fiksuojamas jo asmens byloje.
Konvojavimo dokumentai rengiami ir įforminami Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse ir užantspauduojami šių įstaigų spaudais.
Padarytų įrašų pataisymai patvirtinami šių įstaigų antspaudais bei pataisymus atlikusių pareigūnų parašais. Konvojaus pareigūnams atplėšti paketus su konvojuojamųjų asmens bylomis draudžiama (Konvojavimo taisyklių 96 punktas).
Konvojaus pareigūnai, vykdydami Konvojavimo taisyklių reikalavimus neturėjo teisinio pagrindo nepriimti Pareiškėjo konvojuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal dokumentacijos planą patvirtinta Viešojo saugumo tarnybos vado 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr.47D-2 konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie Pareiškėjo konvojavimą 2011 metais.
Atsiliepimas
2.4.Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, atstovaujantis Lietuvos valstybę, atsiliepime (II t. b.l. 152-154; III t. b.l. 1-35) pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė realizuoti subjektinę teise, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visiems kitiems asmenims, nebuvo pabloginta asmens subjektinė padėtis (Tvarkos aprašo 6 p.).
Atsakovais įtrauktos įstaigos įgyvendino galiojančius teisės aktus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kurie būtų nukreipti išimtinai prieš pareiškėją. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra įtikinamo pagrindo į žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra neparemti faktiniais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33 7/2006).
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais apie savo išgyvenimus. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Pagal galiojančius teisės aktus, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą, pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsiliepimas
2.5.Vilniaus pataisos namai, atstovaujanti Lietuvos valstybės interesus, atsiliepime (II t. b.l. 186-188) pažymi, jog pareiškėjas skunde nenurodo (nedetalizuoja) kokiais konkrečiais veiksmais Vilniaus PN administracija yra pažeidusi jo teises ir sukėlusi atitinkamą žalą. Esant tokiai aplinkybei, negali būti tenkinamas reikalavimas išieškoti neturtinę žalą iš Vilniaus PN.
2.6.Marijampolės pataisos namai, atstovaujanti Lietuvos valstybės interesus, prašė atsiliepime išdėstytais argumentais pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t. b.l. 44-48). Nurodė, jog nuteistojo perkėlimu iš vienų pataisos namų į kitus Marijampolės pataisos namai vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu „Nuteistųjų perkėlimas į kitus pataisos įstaigas“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė skunde, kad įstaiga privalėjo užtikrinti teisės aktų reikalavimus dėl asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą. Marijampolės pataisos namai įgyvendino galiojančius teisės aktus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, (veikimo ar neveikimo), kurie būtų nukreipti išimtinai prieš pareiškėją.
Marijampolės pataisos namai neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi nuteistojo perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
3.Skundas atmestinas.
3.1.Sprendimas priimtas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (penki tomai), pareiškėjo skunde išdėstytus paaiškinimus ir asmens sveikatos istorijos Nr. 312 duomenis (229 lapai), kitos prijungtos administracinės bylos Nr. I-538-168/2014 medžiagą (tris tomai).
3.2.Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti faktiniais duomenimis (daiktiniais, dokumentais ir kitais rašytiniai įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
3.3.Pareiškėjas skunde išdėstytais teiginiais ir bylos medžiaga nepatvirtino teikiamų reikalavimų pagrįstumą.
Pareiškėjas skunde patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytais laikotarpiais (neturtinės žalos išieškojimo bendrasis laikotarpis yra nuo skundo pateikimo dienos 2012-04-05 iki 2015-07-16 (II t. b.l. 74). Aktualūs ginčo laikotarpiai, kaip sukonkretina pareiškėjas, yra nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13, nuo 2012-03-20 iki 2012-04-20) neturtinė žala kilo iš to, jog Lukiškių TI-K (ir tame tarpe laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13) nepagrįstai pareiškėjas buvo priskirtas prie nuteistųjų, o ne prie suimtųjų (pareiškėjas teigia, jog nebuvo patalpintas į PN), negalėjo skambinti iki 21.00 val. bei paprastai negalėjo skambinti šeštadieniais ir sekmadieniais. Pareiškėjo nuomone, susiklosčiusios faktinės aplinkybės vertinimas SVĮ prasme buvo kliūtimi neribotai, kaip suimtajam, skambinti telefonu artimiesiems. Nurodo, jog dėl Lukiškių TI-K pareigūnų skambinimo telefonu apribojimo veiksmų ir neveikimo pareiškėjo rūpimais klausimais, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo apribojimus, emocinę depresiją ir t.t. kaip skunde.
4.Administracinėje byloje Nr. I-538-168/2014 (prijungtoje prie nagrinėjamos bylos) įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina (Nr. I-538-168/2014 III t. b.l. 112, 134; VAAT, LVAT sprendimai), jog pareiškėjo teisinė padėtis aktualiuoju laikotarpiu buvo nuteistasis (t.y. nuo 2011-06-06, atsižvelgiant į įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžio duomenis bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. nuostatas). Šios bylos Nr. I-538-168/2014 sprendimuose nustatyti faktai yra neginčijamai pagal įstatymą taikomi nagrinėjamoje byloje. Aptarta aplinkybė patvirtina, jog 2011-06-06 pareiškėjas buvo nuteistasis ir privalėjo nuo paminėtos datos teisingai naudotis įstatymais ir poįstatyminiais aktais suteiktomis teisėmis, sąžiningai vykdyti nuteistojo pareigas.
5.Pritartina atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, o taip atstovaujančiai ir Lietuvos valstybės interesus atsiliepime išdėstytai pozicijai, kurioje akcentuojama, kad telefono skambučiai suteikiami vadovaujantis Taksofono kortelių nuteistiesiems ir suimtiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas) patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-36, 6 punkte yra nurodyta tvarka, kada yra suteikiami nuteistiesiems ir suimtiesiems skambučiai. Skambučiai suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiami nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 19.00 val., penktadieniais nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis suteikiami skambučiai nuo 10.00 val., iki 12.00 val., tačiau tik išimties tvarka, t.y. pateikę motyvuota prašymą.
Vadovaujantis Tvarkos aprašu, suimtasis, turintis daugkartinį leidimą skambinti, norintis paskambinti šeštadienį, sekmadienį ar švenčių dienomis, turi parašyti prašymą, kurį kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas registruoja „Suimtųjų ir nuteistųjų prašymų paskambinti švenčių dienomis ir šeštadieniais, sekmadieniais registracijos žurnale“. Suimtojo pareiškimas su įrašu „pokalbis įvyko ar neįvyko“, užrašytu pokalbio laiku ir pokalbį suteikusio rezervinės grupės prižiūrėtojo parašu, darbo dieną paduodamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojui, organizuojančiam nuteistųjų ir suimtųjų telefoninius pokalbius, kuris telefoninių pokalbių registracijos žurnale padaro įrašą apie įvykusį telefoninį pokalbį. Suimtasis, turintis vienkartinį leidimą paskambinti, norintis paskambinti šeštadienį, sekmadienį ar švenčių dienomis, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įstaigos administracijai turi pateikti motyvuotą prašymą. Kad nuteistasis G. K. 2011-06-20 – 2012-02-20 laikotarpiu skambino telefonu konkrečiu laiku ir konkrečiais telefono numeriais, patvirtina 2012-04-20 tarnybinis 2012-04-20 pranešimas ir Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalas (I t. b.l.19, b.l. 20-40).
Byloje nėra duomenų ir jų nenurodo pareiškėjas, kad Lukiškių TI-K įgalioti pareigūnai ar kitos atsakovais esančios institucijos pažeidė Tvarkos aprašo reikalavimus, nepagrįstai apribojo nuteistojo teisę į telefono skambučius. Byloje nėra pareiškėjo raštiškų prašymų dėl aktualiuoju laikotarpiu skambinimo šeštadieniais ir sekmadieniais ar pareiškėjo sugalvoto skambinimo iki 21.00 val. (Tvarkos aprašo 6 p.).
6.Pareiškėjas mano, jog Lukiškių TI-K turėtų atlikti skambinimo telefonu tvarkos gerinimo veiksmus, tačiau neteikia išsamesnio paaiškinimo/pasiūlymo šiuo klausimu. Įvertinus nagrinėjamo ginčo dokumentus ir atsakant į pareiškėjo klausimą, darytina išvada, jog Tvarkos aprašas yra pakankamai aiškus, teisingas ir asmenims suprantamas dokumentas. Pareiškėjui, neišreiškus nuomonės kaip tobulinti telefono skambučių suteikimo tvarką nuteistiesiems, nėra galimybės įvertinti teikiamos problemos aktualumą.
7.Kitiems atsakovams (Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas, Šiaulių tardymo izoliatorius, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namai, Marijampolės pataisos namai), atstovaujantiems Lietuvos valstybės interesus, reiškiamos nuostatos yra bendro pobūdžio ir atsiliepimuose išreikštos pozicijos įstatymiškai yra teisingos. Iš bylos medžiagos, darytina išvada, jog atsakovų institucijos savo veiksmais niekaip neįtakojo klaidingą teisės aktų taikymą pareiškėjo atžvilgiu. Paminėtos institucijos vykdė įstatymu suteiktas pareigas.
8.Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau objektyvių įrodymų, nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais apie savo išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją (pagrindas-asmens sveikatos istorija Nr.312, administracinių bylų medžiaga), kai jam nebuvo sudaryta galimybė skambinti telefonu iki 21.00 val. bei šeštadieniais ir sekmadieniais.
Pagal galiojančius teisės aktus, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą,
Atkreiptina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtus sprendimus (šiuo atveju ginčų šalių) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną pareiškėjo teiginį/argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.