Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-30 · Administracinė byla Nr. I-538-168/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
I-538-168/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 999 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinę žalą dėl nepagrįstai Lukiškių TI-K suvaržytų jo teisių, kadangi nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13 jo teisinė padėtis pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 12 straipsnį buvo suimtasis, o ne nuteistasis, nes jis nebuvo nuvežtas į pataisos įstaigą. Teigia, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K jis nepagrįstai buvo priskirtas prie nuteistųjų pagal SVĮ 12 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, kadangi jo teisinė padėtis turėjo būti prilyginta suimtojo teisinei padėčiai pagal SVĮ 12 straipsnio 2 dalį, taip buvo suvaržytos jo teisės. Paaiškino, kad nuteistieji, kurie prilyginami suimtiesiems pagal SVĮ 12 straipsnio 2 dalį, turi SVĮ 15 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio dalyje bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 61, 63 ir 73 punktuose nustatytas teises. Pabrėžė, kad 2011-08-10 dar nebuvo pataisos įstaigoje. Pareiškėjo nuomone, dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, sunkių išgyvenimų, nepatogumų, negalėjo pasinaudoti teise į daugkartinius leidimus pasimatyti su artimaisiais, pokalbius su jais telefonu ir apribota teisė į ilgalaikius pasimatymus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti (t. 1, b. l. 34–35).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal SVĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Pareiškėjas nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2011-06-06. Kadangi esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui pareiškėjas jau buvo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, todėl turėjo nuteistojo statusą. Apie tai buvo informuotas 2011-08-10 rašte, kuriame taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, Lukiškių TI-K atsakymą galima apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriui. Pareiškėjas nepasinaudojo rašte nurodyta apskundimo tvarka, taigi, jis tokio rašto teismui negalėjo skųsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje vertintina, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2011-06-06 (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjui paskirta terminuota 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo) iki 2011-10-13 (pristatymo į Marijampolės pataisos namus atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę), kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, neprilyginti jo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai, yra pagrįstas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Vertintina, ar Lukiškių TI-K veiksmai pagal CK 6.271 straipsnį neprilyginti pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai buvo teisėti.

SVĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Pareiškėjui ši norma negalėjo būti taikoma, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendis įsiteisėjo 2011-06-06 (t. 2, b. l. 52).

SVĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašą atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t. y. 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei; 4) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai netaikė SVĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų ir jo teisinės padėties neprilygino suimtojo teisinei padėčiai, taip nepagrįstai suvaržė SVĮ 22, 23 straipsniuose nustatytas suimtojo teises pasimatyti ir skambinti telefonu.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13 pareiškėjas buvo pristatytas į Lukiškių TI-K: 1) nuo 2011-06-15 iki 2011-06-21 (išvyko į Panevėžio areštinę); 2) nuo 2011-08-04 iki 2011-08-11 (išvyko į Šiaulių TI); 3) nuo 2011-09-02 iki 2011-09-07 (išvyko į Šiaulių TI); 4) nuo 2011-09-22 iki 2011-10-06 (išvyko į Šiaulių TI); 5) nuo 2011-10-12 iki 2011-10-13 (išvyko į Marijampolės PN, t. 1, b. l. 60). Taigi, kiekvieno pristatymo Lukiškių TI-K trukmė buvo iki 15 parų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2570/2012, išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-03-23 sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 171–176). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad tik nustačius pareiškėjo etapavimų į Lukiškių TI-K pagrindus (ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartys, kt.) galima daryti atitinkamas išvadas pagal CK 6.271 straipsnį, ar šios įstaigos administracijos veiksmai neprilyginti pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai buvo teisėti.

Teismas, siekdamas nuodugniai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, surinko duomenis, patvirtinančius, kuo vadovaujantis (kokiomis konkrečiomis nutartimis) pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių TI-K.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2013-02-21 rašte Nr. 14/01-3923 (t. 2, b. l. 28) informavo, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuotas: 1) 2011-06-09 į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Lukiškių skg. 6, Vilniuje (t. 2, b. l. 29). 2011-06-20 dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje (t. 2, b. l. 30). Į Šiaulių tardymo izoliatorių grąžintas 2011-06-21; 2) 2011-08-04 į Alytaus pataisos namus per Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 196), bet į bausmės atlikimo vietą nenuvyko, nes 2011-08-10 dalyvavo teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 2, b. l. 32). Grąžintas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių 2011-08-11; 3) 2011-09-02 į Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 33) dėl dalyvavimo 2011-09-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje (t. 2, b. l. 34). Grąžintas į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Lukiškių TI-K 2011-09-07; 4) 2011-09-22 į Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 35) dėl dalyvavimo 2011-09-26, 2011-09-27, 2011-09-28, 2011-09-29, 2011-10-03, 2011-10-04, 2011-10-05 teismų posėdžiuose (t. 2, b. l. 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42 ir 43). Grąžintas į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Lukiškių TI-K 2011-10-06; 5) 2011-10-12 į Marijampolės pataisos namus per Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 44). Ši informacija patvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus teismui pateiktais duomenimis.

Vertintinos nutartys, kuriomis remiantis pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių TI-K.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011 buvo pavesta pareiškėją pristatyti į teismo posėdį, vykusį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2011-06-20 13.00 val., kur buvo paskirtas pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-12-20 sprendimo panaikinimo nagrinėjimas (t. 2, b. l. 30).

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-08-08 nutartimi buvo pavesta pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykusį 2011-08-10 10.30 val., kur buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-07-20 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-06-22 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo G. K. baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 32).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3291-244/2011 buvo pavesta pareiškėją etapuoti į teismo posėdį, vykusį 2011-09-06 13.00 val. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 34).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-3592/2011 pareiškėjas konvojuotas į teismo posėdį, vykusį 2011-09-26 10.30 val., kur buvo nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-06-16 sprendimo panaikinimo (t. 2, b. l. 36).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2024-437/2011 pavesta etapuoti pareiškėją į teismo posėdį, vyksiantį 2011-09-27 13.00 val., kur buvo nagrinėjamas jo skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 37).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3294-189/2011 pavedė pareiškėją pristatyti į teismo posėdį, vykusį 2011-09-28 9.00 val., kur buvo nagrinėjama byla pagal jo skundą Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (t. 2, b. l. 38).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-359/2011 nutarta pareiškėją konvojuoti į teismo posėdį, vykusį 2011-09-28 13.30 val., kur buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-06-16 sprendimo panaikinimo (t. 2, b. l. 39).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-08-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2176-142/2011 pareiškėją pavesta pristatyti į teismo posėdį, vykusį 2011-09-29 13.00 val., kur buvo nagrinėjamas jo skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių TI-K, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinys ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius) dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 40).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3291-244/2011 pareiškėją pavesta pristatyti į teismo posėdį, vyksiantį 2011-10-03 10.00 val., kur buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sveikatos pasaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 41).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2311-171/2011 pareiškėją pavesta pristatyti į teismo posėdį, vykusį 2011-10-04 13.00 val., kur buvo nagrinėjamas jo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 2, b. l. 42).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-16 nutartimi pavesta pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykusį 2011-10-05 14.00 val., kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 43).

Įvertinus teismų nutartis etapuoti pareiškėją į teismų posėdžius, jis, išskyrus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, buvo pristatomas į teismo posėdžius, kur buvo nagrinėjami būtent jo paties inicijuoti skundai administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas buvo etapuotas į teismus (Vilniaus apygardos administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą), kur buvo nagrinėjamos bylos pagal jo paties inicijuotus skundus dėl ginčų, kilusių viešojo administravimo srityje.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-08-08 nutartimi pareiškėjas buvo etapuotas į teismo posėdį, kur buvo nagrinėjamas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo G. K. byloje.

Baudžiamojo proceso kodekso 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujintas procesas yra buvusio to paties proceso tąsa, o ne naujas (antras) procesas, todėl proceso atnaujinimas esant įstatyme nustatytiems pagrindams yra leidžiamas (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-20/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008; publikuota „Teismų praktika“, 2008; 30).

Taigi, šiuo atveju tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. pats siekė tęsti procesą baudžiamojoje byloje ir naudojosi išimtiniu baudžiamojo proceso institutu, negali būti prilyginta situacijai, nustatytai SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, nes nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ar nagrinėjamos bylos teisme Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to, teismas patikrino ir kitus SVĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriais remiantis nuteistieji prilyginami suimtiesiems. Šiaulių tardymo izoliatorius 2013-03-26 rašte Nr. 14/01-6391 informavo, kad G. K. iki jo pasiuntimo į pataisos įstaigą nebuvo pareiškęs noro atlikti bausmę, nebuvo paliktas tardymo izoliatoriuje ūkio darbams atlikti, ir paaiškino, kad jis po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-23 nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paliktas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki 15 parų dėl bylų nagrinėjimo teisme (t. 2, b. l. 63). Taigi, teismas nenustatė ir kitų SVĮ 12 straipsnio 2 dalyje (2 ir 4 punkte) nurodytų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėjo būti prilygintas suimtajam.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagrįstai pareiškėjo teisinė padėtis buvo neprilyginta suimtojo teisinei padėčiai, taigi, ir Lukiškių TI-K veiksmai, kai jis buvo etapuotas į Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2011-10-13 ir ten laikomas kaip nuteistasis, buvo teisėti. Nevertintini pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, pažeistų jo, kaip suimtojo, teisių (daugkartiniai pasimatymai ir pokalbiai telefonu su šeimos nariais), nes, kaip minėta, pareiškėjo teisinė padėtis buvo pagrįstai pripažinta kaip nuteistojo.

Kadangi teismas nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų neprilyginti pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai, t. y. vienos iš būtinų CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė