- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- N-62-123-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00613-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. birželio 2 d. nutarimu K. G. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 400 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d., apie 16.57 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. G. priklausantis Rodezijos Ridžbekų veislės šuo vardu Berta užpuolė ir sukandžiojo G. J., tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 13 ir 18 punktus.
Šalies argumentai
K. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad šuo 2009 m. balandžio 17 d., apie 17 val. buvo kieme ir tik aplojo gatve ėjusį praeivį, tačiau jo neužpuolė ir neapkandžiojo, nebuvo išbėgęs į gatvę. Paaiškino, kad G. J. nepažįsta, jokių piktumų ar asmeniškumų tarp jų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog tiek teismas, tiek Institucija, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, vadovavosi taisyklėmis, kurios nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. nebegalioja, kadangi Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-630 patvirtintos naujos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, kurių 13 ir 18 punktų nuostatos niekaip nebuvo pažeistos. Atkreipia dėmesį, kad atvykus pareigūnams, G. J. pareigūnams neparodė įkandimo, nesutiko iš karto kreiptis į medicinos įstaigą. Į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus parai po įvykio, todėl kyla abejonių, kad nubrozdinimų žymės buvo padarytos būtent šuns. Be to, G. J. pareiškime dėl pažeidimo negalėjo nurodyti, prie kokio namo įvyko įvykis, negalėjo nurodyti, koks šuo jam įkando, pareiškėjui esant kieme, nereiškė jokių nusiskundimų dėl šuns. Pažymi, kad toje teritorijoje yra daug didelių rudų šunų. Nurodo, jog G. J. jau ne pirmą kartą nepagrįstai kaltina gyvūnų šeimininkus dėl analogiškų veikų ir nuolat teikia skundus dėl gyvūnų. Be to, apelianto nuomone, jo veikoje nėra ir kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. K. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo šuo užpuolė ir įkando gatve einančiam žmogui. Apeliantas savo kaltę neigia, motyvuodamas tuo, jog protokole nurodytas teisės aktas negalioja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, sutinka, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės 2009 m. balandžio 17 d. negaliojo. Tačiau tuo metu galiojo ir buvo taikomos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, kurių 14 punkte buvo numatyta, kad Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Ši norma atitiko ankstesnių Taisyklių 13 punkte įtvirtintą nuostatą. Be to, 2008 m. rugsėjo 10 d. patvirtintų Taisyklių 19 punkte buvo nustatyta, kad šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Ši nuostata atitiko protokole nurodytų taisyklių 18 punktą. Todėl įvertinus tai, kad kaltinimas protokole suformuluotas aiškiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad jokių neaiškumų dėl kaltinimo esmės K. G. nekilo, todėl toks procesinis netikslumas nesudaro pagrindo naikinti priimto nutarimo. Be to, sutinkamai su ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas, turi teisę tokiu atveju pakeisti nuorodą į teisės aktą. Taip pat apeliantas nurodo, jog protokole nurodomu metu jo šuo buvo kieme ir niekur nebuvo išbėgęs. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog apygardos administracinis teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje esantys pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11), G. J. pareiškimas (b. l. 9), medicininė pažyma (b. l. 10), paaiškinimai (b. l. 13, 16) patvirtina, jog G. J. buvo padaryta kastinė žaizda. Minėtuose paaiškinimuose ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymuose teismo posėdžio metu užfiksuota, jog 2009 m. balandžio 17 d. apie 17 val. į įvykio vietą atvykus pareigūnams, G. J. aiškiai nurodė namą, iš kurio išbėgo šuo, parodė žaizdą. Buvo matyti, kad įkasta šviežiai. Tai yra objektyvi, įrodymais patvirtinta aplinkybė. Tai, kad asmuo į medikus kreipėsi praėjus parai nuo įkandimo, nepaneigia fakto, jog koja jam buvo sužalota 2009 m. balandžio 17 d., taip pat nepaneigia medikų užfiksuotų aplinkybių tikrumo, kadangi šį faktą patvirtina ir kiti jau paminėti įrodymai. Apelianto teiginiai, kad asmuo nesikreipė tiesiogiai į jį, nėra reikšmingi, be to, iš pareigūnų paaiškinimų matyti, kad apelianto namas apsuptas aukšta medine tvora, jokio skambučio išorėje nėra. Be to, net pareigūnams įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir tokiu būdu pabandžius atkreipti namo gyventojų dėmesį, iš namo niekas neišėjo, nors buvo matyti, kad namuose žmonių esama (b. l. 13, 15, 16, 35). G. J. apibūdintas šuo atitinka K. G. laikomo šuns apibūdinimą. Tai, kad šuo išbėgo į gatvę ir apkandžiojo žmogų, patvirtina, jog šeimininkas tinkamai nepasirūpino šuns priežiūra, kas leidžia daryti išvadą dėl tyčios šeimininko veikoje buvimo. Pažymėtina, kad pats apeliantas sutinka, kad su G. J. jokie santykiai jų nesieja, G. J. nėra suinteresuotas pakenkti K. G.. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis. Apelianto teiginių, kad G. J. nuolat neteisingai apkaltina kaimynus dėl šunų nepriežiūros, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu paties K. G. teiginiai laikytini pasirinkta gynybos versija siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.