- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-21983-996/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16589-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. K. po savo tėvo I. K. (I. K.) mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis I. K., kurio įstatyminiais įpėdiniais buvo jo sutuoktinė M. K. bei vaikai – G. K. ir K. K.. Duomenų apie sudarytą I. K. testamentą pareiškėjas neturi. Po I. K. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. I. K. kartu su sutuoktine M. K. bei vaikais G. K. ir K. K. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) (senas adresas (duomenys neskelbtini)), kurio statybai buvo išduotas leidimas 1954 m., prieš tai, (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas perduoti I. K. sklypą (aukščiau nurodytu adresu), tikslu statyti jame gyvenamąjį namą. Mirus I. K., jo sutuoktinė M. K. su sūnumis liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name. G. K. rūpinosi šeimos gyvenamuoju būstu ir žemės sklypu, kuriame stovėjo šeimos gyvenamasis namas, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi žemės sklypu, jame augindamas daržoves, vaisius, taip jis palikimą po savo tėvo I. K. mirties priėmė faktiniais aktyviais veiksmais. Palikimą po G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjas. Vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvui nepriklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi šiame objekte gyveno mirusiojo brolis K. K., sūnėnas nedrįso atlikti veiksmus, prieštaraujant išreikštai dėdės K. K. valiai. Mirus K. K., pareiškėjas, būdamas mirusiojo asmens vienintelis įpėdinis, priėmė palikimą po savo dėdės mirties. Paaiškėjo, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą taip ir nebuvo įregistruotos, išskyrus tai, kad naudotoju kažkurį laiką buvo įrašytas I. K.. G. K. įpėdinis siekia įregistruoti I. K. pastatytą statinį – gyvenamąjį namą, kuris vėliau faktiniu valdymu buvo perimtas jo sūnaus G. K..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė pareiškimo neginčijanti ir prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra, remiantis byloje pateiktais įrodymais.
Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė prašanti pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovams apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjo senelis I. K., miręs (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona M. K. ir vaikais G. K. (pareiškėjo tėvu) ir K. K. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) (senas adresas (duomenys neskelbtini)). Mirus I. K., jo sutuoktinė M. K. kartu su vaikais liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas G. K., palikimą po jo mirties priėmė pareiškėjas D. K.. (duomenys neskelbtini) mirus K. K., pareiškėjas priėmė pastarojo palikimą.
Pareiškėjo teigimu, jo tėvas G. K. po senelio I. K. mirties priėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. G. K. prieš palikėjo mirtį ir po palikėjo mirties gyveno name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi žemės sklypu, jame augino vaisius ir daržoves. Pareiškėjas pažymėjo, kad po I. K. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjui, pradėjus domėtis turtu, kuris liko po tėvo G. K. mirties, paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvui nepriklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi šiame objekte gyveno mirusiojo brolis K. K., sūnėnas nedrįso pats atlikti veiksmus savo vardu, prieštaraujant išreikštai dėdės K. K. valiai.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo tėvas G. K., praleido terminą savo tėvo I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, bet jis po tėvo mirties liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name ir laikė ji savu, rūpinosi šeimos gyvenamuoju būstu, žemės sklypu. Pareiškėjo tėvas G. K. dėl teisinio neišprusimo nesikreipė į notarą dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo. Pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas G. K. turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. K. po tėvo I. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo D. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo I. K. (I. K.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo D. K. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.