Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K., A. S., G. P., J. Š., V. M., E. V., D. K.-D., R. P., E. D., S. B., R. P., U. S., A. S., S. A., L. K., A. N., D. J. A, I. S., R. V.-G., E. B., V. U., G. V., A. M., R. J., I. L., V. Č.-L., D. P., I. G., K. I., S. B., J. S., S. L., S. D., D. E., J. S., R. A.-D., S. S., A. P., L. M., E. B., K. B., O. B., R. B., G. D., D. D., D. D., R. D., J. E., D. G., J. G., A. G., A. G., V. G., L. G., D. I., R. J., Ž. J., I. J., R. L., D. J., D. K., R. K., K. K., J. K., V. L., G. M., A. M., R. M., N. N., G. N., S. N.-Ch., R. P., D. P., J. S., L. Š., R. Š., J. Š., V. U., I. V., R. V., E. V., D. V., A. V., R. Ž., L. Ž., S. Ž., R. A., S. J., A. S., V. M., R. G., G. D., J. K., Ž. B., Z. D., R. G., L. K., R. M., D. M., V. M., S. N., G. R., S. V., D. K., R. I., O. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-616-1105/2021 pagal ieškovės viešosios įstaigos R. P. ligoninės ieškinį atsakovams K. K., J. K., V. L., G. M., A. M., R. M., N. N., G. N., S. N.-Ch., R. P., D. P., J. S., L. Š., R. Š., J. Š., V. U., I. V., R. V., E. V., D. V., A. V., R. Ž., L. Ž., S. Ž., R. A., S. J., I. B., J. D., R. G., A. K., L. M., Ž. B., Z. D., R. G., L. K., R. M., D. M., V. M., S. N., G. R., S. V., D. K., R. I., O. K., J. S., L. M., J. Š., R. L., J. K., V. M., A. S., G. D., A. S., A. K., G. P., S. B., V. M., E. V., D. K. – D., R. P., E. D., S. B., R. P., U. S., A. S., S. A., L. K., A. N., D. J. A., I. S., R. V.-G., E. B., V. U., G. V., A. M., R. J., I. L., V. Č. – L., D. P., I. G., K. I., S. B., J. S., S. L., S. D., D. E., T. M., R. A.-D., S. S., A. P., V. A., E. B., K. B., O. B., R. B., G. D., D. D., D. D., R. D., J. E., D. G., J. G., A. G., A. G., V. G., L. G., D. I., R. J., Ž. J., I. J., G. J., D. J., D. K., R. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

46. Nesutinka su ŽULPKĮ 32¹ straipsnio nuostatų aiškinimu. Mano, kad šis teisės aktas turi būti aiškinamas ir taikomas kompleksiškai su LR Vyriausybės nutarimais, LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais ir įstatymų leidėjo tikslais, nustatant tokį teisinį reguliavimą.

49. Tvirtina, kad teismas turėjo atlikti Valstybinės ligonių kasos atliktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų darbo užmokesčiui padidinti dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) panaudojimo analizę. Šie duomenys parodo kaip ŽULPKĮ 32¹ straipsnis buvo taikomas kitose sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. patvirtina, kad minimas priedas buvo mokamas darbuotojams, kurie tiesiogiai nedirbo su sergančiais COVID-19 pacientais, o tik teikė paslaugas įtariamiems sergant šia liga.

92. Nurodo, kad priešingai nei tvirtina apeliantai, teismo išvada, jog priedai už pavadavimą neturėtų būti įtraukti į darbo užmokesčio pastoviąją dalį, skaičiuojant padidintą darbo užmokestį, taip pat yra visiškai pagrįsta ir atitinkanti ŽULPKĮ 32¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, būtent teismo aptartas skaičiavimo būdas, kaip tinkamas, yra nurodytas ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinime“ Nr. FAE-8.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

94. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

95. Bylos duomenimis nustatyta, kad 135 ieškovės VšĮ R. P. ligoninės darbuotojai Darbo ginčų komisijai pateikė patikslintą prašymą, kuriuo darbo ginčų byloje prašė: 1) priteisti iš Ligoninės kiekvienam jų po 15 procentų pastoviosios dalies priedą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., atsižvelgiant į išmokėtą priedą (ar jo dalį), jeigu toks buvo išmokėtas; 2) priteisti visiems RITS darbuotojų grupei priskiriamiems darbuotojams po 100 procentų padidintą darbo užmokestį (pastoviąją dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į išmokėtą padidintą darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo išmokėtas; 3) priteisti visiems IVLS darbuotojų grupei priskiriamiems darbuotojams po 90 procentų padidintą darbo užmokestį (pastoviąją dalį) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į išmokėtą padidintą darbo užmokestį (ar jo dalį), jeigu toks buvo išmokėtas; 4) priteisti jiems 0,07 procento delspinigius, apskaičiuotus nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvieną mėnesį nuo dienos, kai buvo uždelsta atsiskaityti, iki visiško atsiskaitymo.

96. Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojų prašymus ir atnaujinusi praleistą terminą prašymui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti, nusprendė išieškoti iš VšĮ R. P. ligoninės darbuotojų prašomas sumas bei delspinigius. VšĮ R. P. ligoninė, tiek nagrinėjant šalių ginčą ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu, laikėsi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų reikalavimai yra nepagrįsti.

97. Atsižvelgiant į DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, pirmosios instancijos teismas darbo ginčą dėl teisės nagrinėjo iš esmės, t.y. nustatinėdamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas ir priimdamas procesinį sprendimą. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės VšĮ R. P. ligoninės ieškinys ir pripažinta, kad su dalimi atsakovų ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi, o dalies atsakovų reikalavimai dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo karantino metu yra pagrįsti tik iš dalies.

98. Dėl paminėto, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų teisę gauti padidintą darbo užmokestį karantino metu.

99. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Sprendime padarytas išvadas teismas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos A. T. 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010).

100. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, atsakovų atsikirtimus, šalių ginčo kontekstą, susipažinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgęs į ginčijamo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

101. Nors šalių ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, tačiau vertinant ginčo esmę būtina atsižvelgti ir į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo Ligoninės darbuotojai grindė reikalavimą gauti padidintą darbo užmokestį, buvo priimtas po to, kai LR Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

102. LR Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 patvirtinto Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatos numato, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremalioji situacija atitinka LR civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius. LR civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ekstremaliąją situaciją apibrėžia kaip dėl ekstremaliojo įvykio susidariusią padėtį, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Pagal minėto įstatymo 26 straipsnio nuostatas ekstremalioms situacijoms priskiriamos valstybės lygio ekstremalios situacijos, kai jų padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius išteklius, o ekstremalios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas.

103. LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. - visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Šis nutarimas priimtas vadovaujantis LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, LR Civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, LR Sveikatos apsaugos ministro teikimą bei LR Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą. Minėtame nutarime įtvirtintos gairės ir sveikatos priežiūros įstaigų darbo perorganizavimui.

104. Be to, LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-207 buvo pakeistas „Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas“, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278, jį papildant ir į skyriaus „Pavojingos užkrečiamosios ligos“ 74 punktą įrašant COVID-19 ligą (naujojo koronaviruso (2019-nCoV) infekciją). LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V- 389 ši liga buvo priskirta ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų kategorijai.

105. Dėl paminėto, sprendžiant šalių ginčą reikšminga tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje buvo paskelbta dėl visuomenei pavojingos užkrečiamosios ligos - naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Esant minėtai situacijai, šalyje buvo keičiamas ar naujai priimamas teisinis reglamentavimas, susijęs su asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimu, įskaitant ir šiose įstaigose dirbusiems asmenims taikytinomis papildomomis garantijomis dėl darbo apmokėjimo.

106. LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 buvo patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašas. Šis teisės aktas nustatė asmens sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) (toliau – paslaugos) teikimo organizavimo tvarką (nurodant ir specialios paskirties kodus – U07.1 ir Z03.8), pagrindines stacionarines paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – ASPĮ), paslaugų teikimą organizuojančias ASPĮ, jų veikimo teritoriją ir funkcijas.

107. LR Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 278 „D. P. ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. 2/S-133 5.5.2 papunktį bei į tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, karantino laikotarpiu organizuojantys ir teikiantys asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), dirba pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, 2020 m. kovo 27 d. priėmė įsakymą Nr. V-577, kuriuo buvo pakeistas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-281 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo, jį papildant 20 punktu.

108. Minėtas 20 punktas nustatė ne atsakovų reikalaujamo priedo dydį ar mokėjimo sąlygas, o tai, kad nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) mokamam 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedui (įskaitant ir nuo jo darbdavio mokamus mokesčius), apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal išlaidų straipsnį „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms“, pagal pateiktą lėšų paraišką ir šias faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šiame punkte nurodoma, kad išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamos tik toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose ataskaitinį mėnesį gydytas bent 1 pacientas, kuriam patvirtinta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnozė.

109. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, aptarto teisės akto 20 punktas nereglamentavo asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų darbo užmokesčio mokėjimo klausimų. Šis teisės aktas skirtas ASPĮ veiklos organizavimui, kuris numatė ir ASPĮ išlaidų darbo užmokesčio padidinimui kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką.

110. Kompensavimo tvarka, jos įgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti šiuo klausimu ginčo šalių teikiamų argumentų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atmestini ir apeliantų argumentai, kad teismas turėjo vertinti Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų darbo užmokesčiui padidinti dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) panaudojimo analizę, kitų ASPĮ priedų mokėjimo tvarkas ar daryti tam tikras išvadas vadovaujantis kitų gydymo įstaigų darbuotojų atsiskaitymo lapeliuose atsispindinčia priedų jiems išmokėjimo informacija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konkrečių darbuotojų reikalavimų pagrįstumą ar nepagrįstumą vertinti atsižvelgiant ir į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos Valstybinio audito ataskaitos Nr. FAE-8 duomenis, nes jos tikslas ir apimtis buvo vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, atlikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo ir lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pasirinktose srityse vertinimo auditą.

111. Iš Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo turinio sisteminio vertinimo akivaizdu, kad atsakovų reikalaujamo 15 procentų priedo, kurio kompensavimo mechanizmas ir sąlygos ir yra aptariamos šiame LR Sveikatos ministro įsakyme, mokėjimas sietinas su 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. 2/S-133 (toliau ir Kolektyvinė sutartis) susitarimais, taikytinais ir VšĮ R. P. ligoninės darbuotojams. Kolektyvinės sutarties 5.5 punktas numato darbdavio pareigą užtikrinti normalias darbo sąlygas, o esant nustatytų nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 procentų pastoviosios darbo užmokesčio dalies priedas (5.5.2 punktas).

112. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritarimas ieškovės pozicijai, kad nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ginčo laikotarpiu Ligoninėje nebuvo, nėra tinkamai atskleistas ir įvertintas. Valstybės lygmeniu dėl konkrečios ligos (COVID-19) įvesta ekstremali padėtis, jai suvaldyti taikytinos priemonės, ypatingai didelį dėmesį skiriant asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, jose taikomoms prevencinėms ir profilaktinėms priemonėms, kurios buvo papildomai taikomos atsakovams atliekant savo tiesiogines pareigas, nesuponuoja neginčijamos išvados, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys asmenys, net ir nesant nustatytų darbo organizavimo pažeidimų, dirbo įprastai.

113. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad Lietuvos A. T. praktikoje yra nurodyta, jog vien ta aplinkybė, kad darbuotojas dirba darbą, kuris LR Vyriausybės nutarimu patvirtintu Pavojingų darbų sąrašu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiškia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, atmesdamas atsakovų argumentus dėl teisės į priedo mokėjimą, nepagrįstai vadovavosi minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu byloje, nes nurodytoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla. Beje, pats LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1386 „D. P. darbų sąrašo patvirtinimo“ su pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. gegužės 1 d.

114. Be to, teismas, pasisakydamas šiuo aspektu dėl įstaigos darbuotojų reikalavimų nepagrįstumo, nevertino, kad teismui pateiktuose darbuotojų, dirbusių infekuotoje zonoje sąrašuose už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d., kuriuos pasirašė skyriaus vedėjas A. V. arba RITS vyresnioji slaugytoja I. S., įstaigos vadovas savo rezoliucija nurodė skirti 15 procentų priedus už darbą esant kenksmingoms / pavojingoms darbo sąlygoms, kas iš esmės atitiko Kolektyvinės sutarties 5.5.2 punkto formuluotę. Teismas nepagrindė ir išvados, kad priedas pagal Kolektyvinę sutartį galėjo būti mokamas tik pateikus rašytinį darbuotojo prašymą, ar, kad privalėjo būti numatytas darbo sutartyje bei neatsižvelgė, kad Ligoninėje patvirtinta Darbo apmokėjimo tvarka yra parengta vadovaujantis ir Kolektyvinės sutarties susitarimais.

115. Kaip patvirtina ieškovės į bylą pateiktas 2020 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. P21-98, 15 procentų dydžio pastoviosios dalies darbo užmokesčio priedą už 2020 m. kovo 1 d. - 31 d. laikotarpį Ligoninės direktorius nusprendė skirti pagal padalinių vadovų sąrašus, darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19 liga. Įsakymas patvirtina, kad šis priedas buvo skirtas RITS darbuotojams S. A., E. B., S. B., D. K.- D., E. D., D. E., L. K., A. K., T. M., G. P., R. P., R. P., U. S., A. S., E. V., R. A.-D., V. G., R. Š., R. Ž., S. J., J. E., E. B., J. Š., D. K., D. G., R. D., R. G., D. J., R. K., R. B., I. J., S. Ž., S. N.-Ch., R. V., K. K., E. V., D. I., G. D., D. D., R. P., D. D., A. G. ir V. U., o 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. P21-83 minėtas priedas skirtas už tą patį laikotarpį darbuotojai I. G., pagal Infekcinių ligų klinikos vedėjo E. P. pateiktą sąrašą.

116. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad visi darbuotojai dirbę infekuotojo zonoje, 2020 m. kovo 1 d. - 2020 m. kovo 15 d. laikotarpiu gavo 15 procentų darbo užmokesčio priedą, padaryta darbo užmokesčio priedo mokėjimo sąlygas siejant su iš esmės kitą teisinį santykį reguliuojančiu teisės aktu (Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašu). Be to, konstatuotina, kad teismas neatliko kiekvieno konkretaus atsakovo faktinio darbo aptariamu laikotarpiu analizės bei nevertino Ligoninės vadovo rezoliucijų esmės jam teiktuose darbuotojų sąrašuose, kas reikšminga sprendžiant dėl apmokėjimo už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų.

117. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Kadangi darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos, o šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė, todėl darbo bylose teismas privalo būti aktyvus, siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, o kartu ir viešąjį interesą. Tai reiškia, kad minėtos kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo reikalavimą, atsižvelgdamas į reikalavimo (ieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y., patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir kt..

118. Atsižvelgiant į nutarties 117 punkte aptartą kasacinio teismo išaiškinimą ir teisinį reguliavimą, teismas apsiribodamas tik kelių atsakovų paaiškinimais, neinicijuodamas kitų atsakovų aktyvaus dalyvavimo procese, be pakankamo pagrindo konstatavo, kad atsakovų aiškinimai apie tai, kad visi jie be išimties organizavo ir teikė įvairaus pobūdžio paslaugas tiek sergantiems (kodas U07.1), tiek įtariamai (kodas Z03.8) COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams, laikytini abstrakčiais ir nepakankamais teismui spręsti dėl priedų jiems mokėjimo.

119. Kolegijos vertinimu, 15 procentų darbo užmokesčio priedo mokėjimo klausimą nagrinėjant iš esmės, spręstinas jo mokėjimo teisinis ir faktinis pagrindimas (įvertinant atsakovų darbo specifiką RITS ir IVLS karantino metu, atsakovų nurodomas aplinkybes dėl jų darbo teikiant paslaugas kituose skyriuose ir kt.). Kadangi teismas tokio pobūdžio bylose, turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą vertinti ar ŽULPKĮ 32¹ straipsnio nuostatų įsigaliojimas lėmė priedo pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas mokėjimo nutraukimą nuo 2020 m. kovo 16 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, teikdami prašymą Darbo ginčų komisijai su patikslintais reikalavimais bei prie apeliacinio skundo teikė priedus, kuriuose 15 procentų priedo skaičiavimas nurodomas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d., nors atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde prašoma priteisti minėtą priedą už trumpesnį laikotarpį. Šiuo aspektu aktualus ir ieškovės pozicijos išsiaiškinimas, nes įstaigos vadovo 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. P21-98 15 procentų priedą nurodyta mokėti įsakyme įvardytiems, (115 punkte nurodytiems) darbuotojams nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., bei 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. P21-113 daliai tų pačių darbuotojų nuspręsta mokėti ir 100 procentų priedą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos.

120. LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo 3 straipsnio nuostata numatė, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis perskaičiuojamas ir mokamas pagal šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalies nuostatas karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2020 m. kovo 16 d..

121. Atsakovų reikalavimas dėl 90 procentų ILVS darbuotojams ir 100 procentų RITS darbuotojams dydžio darbo užmokesčio priedų mokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d., grindžiamas ŽULPKĮ 32¹ straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 10 d.) įtvirtintu reglamentavimu, numatančiu, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

122. LR Vyriausybė 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašą, kuris be kita ko nustatė, darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – LNSS priklausanti įstaiga) (1.1 punktas).

123. Minėto aprašo 3 punktas numatė, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau ir paslaugos teikimas), atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą. Šių kriterijų (atliekamų funkcijų pobūdžio, sudėtingumo ir atsakomybės lygio, darbo krūvio ir veiklos masto) vertinamieji aspektai, kurie reikšmingi sprendžiant dėl priedo skyrimo, yra išdėstyti aprašo 4-6 punktuose.

124. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė turėjo pareigą priimti lokalius teisės aktus dėl ŽULPKĮ 32¹ straipsnio 1 dalyje ir pirmiau paminėtame nutarime įtvirtintų normų, įgyvendinimo, kas ir buvo padaryta VšĮ R. P. ligoninės direktoriui 2020 m. gegužės 7 d. priimant įsakymą Nr. V-138 „Dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimui karantino metu sąrašo patvirtinimo“ iš kurio priedo „Darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu grupės“ atskiriems įstaigos skyriams buvo numatyta atitinkamo dydžio priedo procentinė išraiška. Konkrečiai – R. – i. terapijos skyriui - 100 procentų priedas, o visam Infekcinių ligų korpusui (neišskiriant kurio nors skyriaus) - 90 procentų.

125. Iš VšĮ R. P. ligoninės darbo grupės kintamosios dalies kriterijams nustatyti 2020 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo, matyti, kad Ligoninės direktorius, pristatydamas darbotvarkės klausimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu pasisakė, kad pirminę konsultaciją dėl darbo užmokesčio didinimo atliko Ligoninės vadovų pasitarime ir pateikė projektą pagal padalinius ar atliekamas funkcijas darbuotojų grupes ir numatomus konkrečius atlyginimų didinimo procentus. Posėdžio metu įvertinus darbuotojų darbo krūvį, atsakomybės lygį, veiklos mastą (kas ir reikšminga priedo skyrimui ŽULPKĮ 32¹ straipsnio kontekste), įstaigos vadovui nutarta siūlyti vadovautis darbo užmokesčio padidinimo karantino metu paskirstytais procentais, kurie nurodyti priede.

126. Kaip minėta, Ligoninės direktorius 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino pridedamą darbuotojų grupių darbo užmokesčio didinimo karantino metu sąrašą ir pavedė įsakymo vykdymo kontrolę Buhalterinės apskaitos ir ekonomikos skyriaus vyriausiojo buhalterio pavaduotojui. Be to, minėto įsakymo priedas su darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu grupėmis ir joms numatyta darbo užmokesčio didinimo procentine išraiška buvo suderintas su Lietuvos gydytojų sąjungos P. filialo ir profesinės sąjungos specialistų atstovais.

127. VšĮ R. P. ligoninės direktorius 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtino VšĮ R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kurio 39.8 punkte numatė, kad darbo užmokesčio priedai gali būti mokami už darbą didesnės rizikos sąlygomis paskelbus karantiną. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo priedų darbuotojams mokėjimo teisinis pagrindas ir yra šie įstaigos vadovo priimti įsakymai.

128. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VšĮ R. P. ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-138 nėra nuginčytas, tačiau įsakymo turiniui, vykdymo tvarkos analizei neskyrė pakankamo dėmesio, bet susitelkė į ŽULPKĮ 32¹ straipsnio nuostatų vertinimą, ginčo priedų skyrimo nereglamentavusio Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašo kontekste. Minėto įstatymo pagrindu teismas darė išvadą, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. priimdamas naują ŽULPKĮ 32¹ straipsnio 1 dalies redakciją, įstatymų leidėjas susiaurino asmenų, kuriems turi būti mokamas padidinto darbo užmokesčio priedas karantino metu, ratą nurodydamas, kad toks priedas turi būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose. Konstatavo, kad nurodyta nuostata reiškia, jog padidinto darbo užmokesčio priedas turi būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie teikė paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams, kurių diagnozė koduojama kodu U07.1, arba vykdžiusiems epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, t.y. patalpose, kuriose yra COVID- 19 liga (koronaviruso infekcija) sergantis asmuo, su patvirtinta ligos diagnoze.

129. Tačiau teismas nevertino ar Ligoninės vadovas turėjo teisę priedus skirti ir darbuotojams teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, įtariamiems sergant COVID-19 liga (Z03.8), nes minėtame 2020 m. gegužės 7 d. įsakyme Nr. V-138 jokių nuorodų, kad atitinkamo skyriaus darbuotojai teisę gauti įsakymo priede nurodytą konkretaus procentinio dydžio darbo užmokesčio padidinimą įgis tik esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, pagal COVID-19 ligos kodus, įrašytus pacientų ligos istorijose, ar tik už darbą tam tikroje skyriaus zonoje, ar už epidemijų profilaktikos priemonių taikymą konkrečios ligos židiniuose ir kt., nėra. Be to, įsakyme nėra nurodyta, kad įsakymo vykdymas bus pavestas konkretaus skyriaus vadovui, vertinant ar vienas, ar kitas darbuotojas turi teisę gauti tokį priedą, jį įtraukiant į sąrašą teikiamą įstaigos vadovui.

130. Priešingai, VšĮ R. P. ligoninės darbo grupės kintamosios dalies kriterijams nustatyti 2020 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolo turinys leidžia spręsti, kad procentai atitinkamiems ASPĮ padaliniams buvo nustatyti jau atsižvelgus į konkretaus padalinio darbuotojų darbo krūvį, atsakomybės lygį ir veiklos mastą, t.y. kriterijus aptartus nutarties 122-123 punktuose nurodytuose teisės aktuose.

131. Svarbu paminėti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įsakymu Nr. V-138 padidintas darbo užmokestis karantino metu buvo numatytas ir įstaigos darbuotojų grupėms, kurių pareigos ir funkcijos nėra tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams teikimu ar organizavimu, kaip ir su epidemijų profilaktikos priemonių vykdymu ligos židiniuose. Be to, nors teismas ir aiškinosi užkrečiamos ligos židinio ribas, liudytoja apklausė Nacionalinio sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėją D. B., tačiau konkrečiai neidentifikavo minimos infekuotos zonos vietos ir iš esmės neapibrėžė pavojingos užkrečiamos ligos židinio ribų.

132. Vienas iš sąrašus sudariusių skyrių vedėjų, A. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad rašytinės tvarkos nebuvo, o sąrašus jis sudarinėjo pagal direktoriaus nurodymus, į juos įtraukdamas darbuotojus, dirbusius su minima diagnoze turinčiais pacientais. Liudytoju apklaustas R. T., kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo COVID-19 korpuso vadovu, nurodė, kad padidinto darbo užmokesčio priedai buvo mokami darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergančiu pacientu, nepriklausomai nuo kontakto laiko, pažymint, kad jeigu per mėnesį kuriame nors skyriuje buvo gydomas šia liga sergantis pacientas, tai priedas turėjo būti mokamas visam skyriui. Sprendžiant priedų skyrimą svarbūs ir liudytojų A. V. bei R. T. paaiškinimai, kad dokumentuose ne visada buvo fiksuojami visi darbuotojai, teikę paslaugas pacientams.

133. Be to, iš skyrių vedėjų sudarytų sąrašų nėra aišku ar skyrių darbuotojai su jais buvo supažindinami ar jiems buvo sudarytos galimybės teikti pastabas dėl sąrašų koregavimo, ar visiems atsakovams buvo žinoma apie sąrašų sudarymą. Įvertintina aplinkybė, kad skyriaus vedėjas J. V. pripažino, kad tik po sąrašo sudarymo sužinojo apie gydytojo J. S. turėtą kontaktą su COVID-19 pacientu, kuris padėjo kolegei ir reguliavo medicininei procedūrai naudotiną įrangą, o vėliau izoliavosi. Be to, A. V. sudarytame 2020 m. kovo 16 - 25 d. sąraše (Darbo ginčų byloje I tomas, b.l. 164-165 yra du šio sąrašo variantai) iš nurodytų RITS gydytojų išskirti anesteziologas – reanimatologas D. E., nurodant, kad jis 2020 m. kovo 16 d. turėjo artimą kontaktą ir reanimavo pacientą be COVID-19 infekcijai reikiamų apsaugos priemonių dėl ko karantinavosi, taip pat ir gydytojas T. M., tą pačią dieną turėjęs artimą kontaktą - dirbo RITS vienutėje prieš nustatant ir nustačius COVID-19 diagnozę pacientui. Iš šio sąrašo neaišku kokias patalpas, sąrašą sudarinėjęs skyriaus vedėjas, laikė infekuota zona, nes jis išskyrė vieno iš gydytojų kontaktavimą su COVID-19 ligoniu RITS vienutėje, bet į sąrašą yra įtraukti ir kiti gydytojai, prie kurių duomenų apie jų tiesioginį ar netiesioginį darbą (kontaktą) su COVID-19 diagnoze turinčiu ligoniu nėra. Tai nustatyti iš byloje esančių pacientų, gydytų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje nuasmeninto sąrašo teismui nėra galimybės, nes nėra duomenų apie konkrečius paslaugas jiems teikusius darbuotojus. Ieškovė nurodo, kad pripažintų šią klaidą ir ją ištaisytų, jei konkretus darbuotojas, teikęs paslaugas sergantiems pacientams ar dirbęs infekuotoje zonoje dėl kokių tai priežasčių nebuvo skyriaus vedėjų įtrauktas į sąrašą, tačiau teigia, kad bylos nagrinėjimo metu tokie darbuotojai nebuvo įvardinti. Minėta aplinkybė tik patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje kiekvienas atsakovas turi nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis turėjo būti įtrauktas į sąrašus darbuotojų, kuriems priklauso priedai.

134. Kaip minėta, teismas neįvertino aplinkybės, kad įsakyme Nr. V-138 nėra aptarta jo įgyvendinimo tvarka. T. L. vadovo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-139 patvirtinto „Viešosios įstaigos R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“ 40 punktas numatė, kad sprendimą dėl priedų mokėjimo ir jo dydžio priima Ligoninės direktorius, įvertinęs Įstaigos finansines galimybes ir motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl priedo mokėjimo.

135. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl įsakymo vykdymo tvarkos aiškumo ir vienodo taikymo darbuotojų (atsakovų) atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbuotojų priedams gauti sąrašai buvo sudaromi vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašu (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 449) bei Ligoninės direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-105 patvirtintu Pacientų, kuriems patvirtinta COVID-19 liga ir pablogėjus gretutinei patologijai stacionarizavimo į COVID-19 ligos korpusą tvarkos aprašu, nėra pagrįsta, nes jie taikyti be faktinės situacijos tinkamos analizės, be ko negalima daryti išvadų apie atsakovų reikalaujamas sumas ir sudarytų sąrašų teisingumą.

136. Dėl paminėto, ieškovės pareiga yra teikti papildomus duomenis, kurie atskleistų kokiais įstaigoje atitinkamais lokaliais teisės aktais nustatyta 2020 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-138 įgyvendinimo tvarka. Tai leistų spręsti dėl įsakymo taikymo apimties, t.y. ar jis taikytinas visiems skyriaus darbuotojams, ar tik atskirų darbuotojų atžvilgiu pagal Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo 4-6 punktuose nustatytus kriterijus, įskaitant darbą ne tik su pacientais, kuriems patvirtinta diagnozė, bet ir su pacientais, kuriems buvo tik įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga.

137. Konstatuotina, kad teismo išvada, jog priedas galėjo būti mokamas tik su konkrečia koduojama diagnoze turinčiais pacientais dirbusiems atsakovams, atliktas neištyrus ir neįvertinus visų šiam klausimui reikšmingų tiek faktinių duomenų, tiek teisinių aspektų.

138. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbuotojų prašymai dėl pavadavimų bei direktoriaus įsakymai, iš kurių turinio matyti, kad patys atsakovai darbdaviui teikė prašymus dėl pavadavimų, t.y. patys atsakovai savo pateiktais prašymais patvirtino, kad jie suvokė pavaduojamo darbo esmę ir suprato, kad toks jų darbas negali būti laikomas darbo normos padidinimu, padaryta nepakankamai įsigilinus į faktines aplinkybes dėl pavadavimo priežasčių, jo trukmės, galimybės darbo funkcijų gretinimui, neišsiaiškinus vaduojančių darbuotojų nurodomų aplinkybių dėl darbo laiko pailgėjimo, būtinybės dirbti papildomas valandas ne savo darbo laiku. Minėtų aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti vaduojančių darbuotojų darbo laiko apskaitos duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų apeliantų nurodomas aplinkybes dėl darbo laiko normos padidėjimo.

139. Be to, nors skundžiamame sprendime aptarti padidinto darbo užmokesčio tvarką reguliuojantys teisės aktai yra aktualūs ginčo aplinkybėms dėl priedų apskaičiavimo pavadavimo atveju, tačiau byloje spręstina dėl tikslingumo įvertinti ir anksčiau iki VšĮ R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-139 priėmimo, galiojusius VšĮ R. P. ligoninės darbuotojų darbo apmokėjimą reguliavusius įsakymus, nurodytus įsakyme Nr. V-139, kaip netenkančius galios nuo jo priėmimo.

140. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atskiras faktines aplinkybes klaidingai interpretavo, pažymima, kad atsakovai teikė rašytinius ir žodinius paaiškinimus, jog 2020 m. kovą padidintas darbo užmokestis neišmokėtas nei vienai iš atsakovių RITS valytojų, kurios tvarkė pavojingas atliekas, atliko patalpų, aplinkos daiktų ir paviršių valymą bei dezinfekavimą tiek RITS, tiek COVID-19 korpuso Reanimacinėse patalpose, ar, kad dalis paslaugų atsakovų (gydytojų kartu su slaugos ir pagalbiniu personalu) buvo atliekama kituose skyriuose, teikiant jiems skubią pagalbą, nežinant paciento PGR testo atsakymo bei, kad IVLS slaugytojos buvo paskirtos dirbti COVID-19 skyriuje su sergančiais ir įtariamais sergant COVID-19 ir joms priedai nemokėti. Apeliantai šiuos argumentus grindė atsakovų atsiliepimo į ieškinį 5 priedu ir IVLS vedėjos V. U. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.

141. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimas atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.5 yra Lietuvos gydytojų sąjungos P. filialo pirmininkės elektroninis laiškas, adresuotas Ligoninės direktoriui, jo pavaduotojui, klinikų vedėjams, kuriame tik išdėstyta pozicija dėl įstaigos pareigos mokėti priedus. Jame nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovų reikalavimo pagrįstumą ar nepagrįstumą. IVLS vedėjos V. U. paaiškinimai taip pat yra abstraktūs ir buvo teikiami bendro pobūdžio klausimais, nors ir susijusiais su darbo karantino metu Infekcinių ligų korpuse organizavimu. Apeliantai teigia, kad teismas turėjo vertinti SPS ambulatorinių kortelių išrašus ir statistinio kodavimo informaciją, ar aplinkybes, susijusias su atsakovų darbu kituose skyriuose, tačiau patys tokių įrodymų išreikalauti neprašė, o savo poziciją dėl šių aplinkybių grindė bendro pobūdžio nekonkrečiais argumentais.

142. Teismas darbo ginčų bylose, turėdamas teisę ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus, visgi yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių, todėl proceso šalys negali perkelti bylą nagrinėjančiam teismui visos savo įrodinėjimo pareigos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, akivaizdu, kad jo išsprendimui yra reikšmingas ne abstraktus pozicijos išreiškimas vienais ar kitais klausimais, o konkrečių aplinkybių įvardijimas, nes ginčo klausimas yra susijęs su byloje dalyvaujančių konkrečių darbuotojų interesu gauti, jų vertinimu, priklausantį padidintą darbo užmokestį už darbą pavojingomis sąlygomis.

143. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir nenustatytos esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.

144. Esant aptartoms aplinkybėms, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

145. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai.

146. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes minėtų išlaidų priteisimo klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.