Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš A. R. priteista 1 677,60 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai septyniasdešimt septyni eurai ir šešiasdešimt euro centų) proceso (ekstradicijos) išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., R. B., M. Š., įsibrovęs į patalpą, panaudojęs fizinį smurtą ir peilį, pagrobė svetimą turtą: 2012 m. rugsėjo 30 d. apie 03 val., S. D. atidarius buto, esančio Baltijos pr. 14-109, Klaipėdos m., duris, įsibrovė į minėtą butą, kur panaudojo fizinį smurtą, t. y. M. Š. kumščiu smogė S. D. į nosį, vieną – du kartus spyrė į galvą, ne mažiau kaip tris kartus smogė į galvą kairės ausies srityje, du kartus smogė į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam S. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. R. pridėjus peilį prie S. D. kaklo, pareikalavo 100 litų. Tada, bendrai veikdami, iš buto pagrobė S. D. ir S. D. priklausančius daiktus: vaizdo grotuvą „LG“ su šešiomis garso kolonėlėmis, bendros 130,33 Eur (450 Lt) vertės, polietileninį maišelį, neturintį materialinės vertės, kompiuterį „Asus“ 666,13 Eur (2300 Lt) vertės, dviratį „Minerva“, 86,89 Eur (300 Lt) vertės, automobilinę magnetolą, 57,92 Eur (200 Lt) vertės, 3 flakonėlius kvepalų mėginėlių, po 0,58 Eur (2 Lt), bendros 1,74 Eur (6 Lt) vertės, tris flakonėlius lūpų dažų mėginėlių, po 0,29 Eur (1 Lt) , bendros 0,87 Eur (3 Lt) vertės, 6 poras pasidabruotų auskarų su įvairiais pusbrangiais akmenimis, po 5,79 Eur (20 Lt), bendros 34,75 Eur (120 Lt) vertės, 6 pasidabruotas grandinėles su pakabukais, bendros 69,50 Eur (240 Lt) vertės; 7 poras sidabrinių auskarų, po 8,69 Eur (30 Lt) vertės, bendros 60,82 Eur (210 Lt) vertės, 50 ml talpos kvepalų buteliuką „Pur Blanca”, 14,48 Eur (50 Lt) vertės, 5 poras pasidabruotų auskarų, po 2,90 Eur (10 Lt), bendros 14,48 Eur (50 Lt) vertės; 4 GB USB atmintinę, 5,79 Eur (20 Lt) vertės; 2,90 Eur (10 litų); paprasto metalo žiedą, 0,87 Eur (3 Lt) vertės; vieną įveriamą auskarą, 2,03 Eur (7 Lt) vertės; vieną įveriamą pasidabruotą auskarą, 2,90 Eur (10 Lt) vertės; nutrauktą paprasto metalo grandinėlę, neturinčią materialinės vertės; rankinį laikrodį, 11,58 Eur (40 Lt) vertės, R. D. priklausančius: kuprinę, 52,13 Eur (180 Lt) vertės, su joje buvusia striuke, 63,72 Eur (220 Lt) vertės; 30,70 Eur (106 Lt); mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 14,48 Eur (50 Lt) vertės. Taip bendrais veiksmais pagrobė S. ir S. D. priklausančio turto už 1 163,98 Eur (4019 Lt), R. D. – už 161,03 Eur (556 Lt).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradiciją išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jam yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. ir 104 str. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų – baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu ekstradicijos vykdymo išlaidos yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Apelianto nuomone, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, dėl kurio vykdomas baudžiamasis procesas. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma A. R. tikroji gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, nes jis šioje šalyje dirba pagal darbo sutartį, todėl galima daryti išvadą, jog A. R. nesislapstė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. kelia nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. klausimą.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas yra priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Plėšimas, yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. yra išskiriamos dvi savarankiškos alternatyvios savavaldžiavimo sąlygos: pirmoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Psichinė ir fizinė prievarta yra būdinga ne tik savavaldžiavimui, bet ir plėšimui, tačiau pastarajam nusikaltimui būdinga tai, kad panaudojęs psichinį ar fizinį smurtą kaltininkas užvaldo svetimą turtą. Savavaldžiaudamas kaltininkas yra įsitikinęs, kad vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (kasacinė byla Nr. 2K-524/2006).

Nuteistojo A. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., t. y. kaip plėšimas, padarytas įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį. Baudžiamojoje byloje nustatyta (tai neginčijama ir nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde), kad nuteistasis A. R., veikdamas kartu su kitais bendrininkais, įsibrovė į patalpą, panaudojo fizinį smurtą ir peilį bei pagrobė svetimą turtą. Kaip minėta anksčiau, veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą, kvalifikuojamos nustačius, kad nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai buvo vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Nuteistasis A. R., kartu su bendrininkais grobdamas iš nukentėjusiųjų nurodytą turtą, jokios tikros ar tariamos teisės nevykdė – nuteistasis neturėjo jokios teisės į pagrobtą turtą nei jokios kitos teisės, kurios vykdymu galėtų būti paaiškintas pagrobto turto paėmimas. Apelianto teiginiai, kad naktinėje parduotuvė tarp jo ir A. R. įvyko konfliktas, dėl to šie susistumdė, po to buvo išdaužtas parduotuvės durų stiklas, A. R. atlygino parduotuvei padarytą žalą, sumokėdamas 50 Lt, o vėliau nutarė šias pinigines lėšas išsireikalauti iš S. D., nėra pagrindas keisti veikos kvalifikavimą. A. R. žalos parduotuvei už išdaužtą langą atlyginimo faktu bei tikslu atgauti sumokėtus pinigus negali būti pagrindžiama išvada, kad nuteistasis, kartu su bendrininkais pasisavindamas tariamai A. R. parduotuvei sumokėtų 50 Lt vertę daug kartų viršijantį turtą, galėjo vykdyti kokias nors teises.

Dėl paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Skirdamas bausmę nuteistajam A. R., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. R. yra teistas net aštuonis kartus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. nusikalstamų veikų darymas yra tapęs įprastu gyvenimo būdu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. R. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra jokio teisėto pagrindo A. R. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru vienintelis iš kaltinamųjų visiems nukentėjusiesiems bei Ligonių kasai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismas nuteistajam A. R. paskyrė švelnesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažino trečdaliu, darytina išvada, jog į A. R. nurodomas aplinkybes dėl prisipažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tinkamai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai, tačiau nenurodoma jokių konkrečių kaltinamojo akto trūkumų. Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad kaltinamasis aktas atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. reikalavimus ir yra suprantamas bei motyvuotas, jame tiek turinio, tiek formos požiūriu esminių trūkumų nėra, dėl to laikytina, kad nėra duomenų, kad kaltinamajame akte būtų padaryta esminių proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą ar tinkamai gintis nuo kaltinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis aktas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. keliamais reikalavimais, todėl vien tik deklaratyvus ir nekonkretizuotas apelianto teiginys dėl kaltinamojo akto netinkamumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde išreiškiama poziciją, kad ekstradicijos išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, dėl kurio vykdomas baudžiamasis procesas, be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma A. R. tikroji gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, nes jis šioje šalyje dirbo pagal darbo sutartį, todėl galima daryti išvadą, jog A. R. nesislapstė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK 2013-06-14 nutarimu A. R. pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. padarymo ir paskelbta įtariamojo paieška (2 tomas, b. l. 160-161). 2013-07-30 paieška nutraukta, nustačius A. R. buvimo vietą Jungtinėje Karalystėje (2 tomas, b. l. 168). 2013-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimta nutartis skirti įtariamajam A. R. kardomąją priemonę – suėmimą (2 tomas, b. l. 178-179). 2013-12-19 priimtas nutarimas paskelbti įtariamojo A. R. paiešką (2 tomas, b. l. 180-181). 2014-04-04 išduotas Europos arešto orderis (2 tomas, b. l. 186-192). 2015-01-15 nutraukta A. R. paieška (3 tomas, b. l. 1). A. R. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį 2015-01-07 (3 tomas, b. l. 4). A. R. sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2015-01-15 d. 01:30 val. – etapuotas iš Jungtinės Karalystės (3 tomas, b. l. 2). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius A. R. buvimo vietą užsienyje, buvo su juo bendrauta, jis žadėjo geranoriškai atvykti ir netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, tačiau to nepadarė, todėl vėl buvo skelbiama jo paieška, išduotas Europos arešto orderis (t. 2, b. l. 169). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas išvadas, konstatuoja, kad nuteistasis A. R. siekdamas išvengti atsakomybės pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad ekstradicijos išlaidas sukūrė pats nuteistasis, ir pagrįstai iš A. R. priteisė 1 677,60 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, materialinių ir procesinių įstatymų normų pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skudną atmesti.