Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d. (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidenant 1 metams;

2) 1999 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę subendrinus su 1999 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2000 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius amnestiją atleistas nuo bausmės;

4) 2003 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 27 d. nutartimi, pagal BK, galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 111 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams 6 dienoms. 2003 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius amnestiją neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta iki 1 metų 2 mėnesių 12 dienų;

5) 2005 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

6) 2005 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su neatlikta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams; 2006 m. gegužės 23 d. paleistas lygtinai;

8) 2011 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams;

9) 2017 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

10) 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams. Šią bausmę BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

11) 2021 m. gruodžio 9 d. Didžiosios Britanijos Guildfordo karališkojo teismo nuosprendžiu dėl vagysčių ir eismo taisyklių pažeidimų – laisvės atėmimu 27 mėnesiams;

12) 2022 m. sausio 21 d. Didžiosios Britanijos Guildfordo karališkojo teismo nuosprendžiu dėl pavojingo vairavimo – laisvės atėmimu 3 mėnesiams ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 29 mėnesiams, 191 svarų sterlingų bauda;

13) 2023 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 10 mėnesiams. 2025 m. liepos 10 d. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra neatlikęs 8 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2025 m. vasario 21 d., apie 21.25 val., prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio kivirčo su broliu metu sudavė broliui N. S. rankos kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, dėl ko N. S. nukrito ant žemės, tuo padarydamas N. S. poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio žastikaulio priekinį išnirimą ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą. Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. S. parodė, kad Ž. S. jo brolis, tačiau ryšys tarp jų nėra artimas. Su broliu būna žodinių konfliktų, tačiau brolis smurtavo pirmąjį kartą. Gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Kai brolis grįžta iš kalėjimo, ten gyvena ir jis. Butas priklauso jam, sesėms ir broliui Ž.. Kažkurią dieną brolis Ž. pervedė jam 80 eurų, kad jis sumokėtų už komunalines paslaugas. Kai brolis Ž. grįždavo savaitgaliais iš kalėjimo, tam bute gyvendavo ir jis. Jis minėtus pinigus išleido, o už komunalines paslaugas turėjo sumokėti iki brolio grįžimo, t.y. 2025 m. vasario 21 d. Už komunalines paslaugas sumokėjo 2025 m. vasario 20 d. Nori paminėti, kad dėl tuo metu buvusio neblaivumo visų aplinkybių tiksliai neprisimena. 2025 m. vasario 21 d., apie 21.40 val., dėl buvusio neblaivumo neprisimena kodėl, tuo metu buvo lauke, prie savo namų laiptinės. Tačiau, kol buvo lauke, tuo metu iš nugaros priėjo brolis Ž., patraukė už peties, už kurio neprisimena, po ko jis iškart persisuko visu kūnu (veido puse) į brolio pusę. Brolis iškart be jokių žodžių pradėjo tyčia savo dešinės rankos kumščiu smūgiuoti jam į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Po minėtų smūgių jis nukrito ant žolės ir tuomet išniro jo petys. Po ko jis taip pat jautė fizinį skausmą. Kiek kartų Ž. jam sudavė, negali tiksliai atsakyti, nes nežino. Kiek prisimena, kai jis nukrito ant žolės, Ž. nustojo jam smūgiuoti ir nuėjo į namus. Kai atsikėlė nuo žemės, paskambino policijos pareigūnams. Jie atvykę iškvietė GMP, kurie jį pristatė į RVUL. Kuomet grįžo iš RVUL į namus, brolio namuose jau nebebuvo. Asmenų, kurie matė šį įvykį, taip pat nėra. Po įvykio su broliu nekontaktavo. Po įvykio kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos ekspertus. Civilinį ieškinį reikšti atsisako, jo nereiškė ir nereikš (t. 1, b.l. 38-41). 2025 m. vasario 21 d. patikrinus N. S. blaivumą, nustatytas 2,25 prom. girtumas (t.1, b.l. 69-70).

Specialisto išvadoje Nr. G740/2025(01) nurodyta, kad N. S. nustatyta dešino žastikaulio priekinis išnirimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2025 m. vasario 21 d. Sužalojimai visumoje dėl dešinio žastikaulio išnirimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl išnirimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. N. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Dešinio žastikaulio priekinis išnirimas galėjo būti padarytas griūnant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių. N. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t.1. b.l. 74-75).

P: (duomenys neskelbtini). BPC: Tai palaukit, koks pastato numeris?

P: (duomenys neskelbtini).

P: (duomenys neskelbtini) butas.

P: Ne, lauke.

P: Ne.

P: S. N..

P: S. N..

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti pareigūnų, reagavusių į įvykį, kūno kameromis daryti vaizdo įrašai: Pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250221- 215441UTC“. Vaizdo įrašo trukmė 14 min. 42 sek. Vaizdo įrašo pradžia 2025-02-21 21.54 val. Matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vaizdo įraše matoma, kad prie daugiabučio laiptinės durų sėdi vyriškis (N.). Pareigūnai paklausia, ar jis juos kvietė. Pareigūnai klausia: „Kur brolis?“. Vyriškis kairės rankos rodomuoju pirštu parodo į laiptinę ir atsako „trečiam aukšte“. Pareigūnams paklausus: „Ką jis jums padarė?“, vyriškis atsakė: „nu va aš stovėjau, jisai atėjo“, „jisai tik ką grįžo iš (duomenys neskelbtini) kolonijos“, „jisai ta prasme galvoja, kad jis ten achuievšas kažkoks“. Toliau matoma, kad atvyko GMP, vyriškis nueina pas juos, o pareigūnai įeina į laiptinę. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai įeina į butą, kuriame yra nukentėjusiojo brolis (Ž.). Prasideda pokalbis tarp pareigūno ir įtariamojo: Pareigūnas: „kam brolį muši?“ Vyriškis: „ai, brolį mušiau?“. Pareigūnas: „kur buvo viskas?“ Vyriškis: „tai, kad prisigėręs jisai tenai, jau šūkavo man lauke“. „Nu, tai čenais, aš blaivas esu, tai, kad šūkauja brolis, aš nieko nedariau“. Matoma, kaip pareigūnai išsiveda įtariamąjį. Lipant laiptinėje esančiais laiptais, pareigūnai vėl klausia: „tai kas buvo su broliu šiandien?“. Vyriškis nurodo, kad „susipykom su broliu ir jis pradėjo šūkauti“, „šoko ant manęs ir aš jam trenkiau nu“. Nurodo, kad trenkė su rankos delnu į veidą. Bendraujant toliau su pareigūnais, vyriškis nurodo „a, tai jis (N.) čia nukrito, jeigu ką“. Pasakoja, kad jis jau buvo namie, o N. pats lauke nukrito ir jis jam nieko nepadarė. Vyriškis uždaromas automobilio laikino sulaikymo patalpoje. Matoma, kaip pareigūnai GMP automobilyje bendrauja su nukentėjusiuoju. Vyriškis nurodo, kad viskas įvyko prieš 10-15 minučių, kai paskambino policijai. Nurodo, kad viskas įvyko prie laiptinės. Pasakoja, kad brolis (Ž.) tiesiog atėjo ir „davė“ jam į galvą lauke. Pasakoja, kad jis (N.) buvo prie laiptinės ir atėjo brolis (Ž.), pamatė jį (N.), ir davė į galvą, o jis (N.) davė atgal (Ž.). Tiksliai nežino, kokia ranka sudavė įtariamasis, turbūt iš dešinės. N. nurodo, kad fizinį skausmą pajuto, iš 10 balų vertina 5 balais. Nurodo, kad po smūgio N. su broliu apsižodžiavo ir trenkė jam atgal, bet apsigynė ir nepataikė. Nurodo, kad sudavė pora kartų į veidą, po pirmo smūgio nukrito ant žemės. Nurodo, kad brolis (Ž.) kažką jam padarė su ranka, nežino ką. GMP nukentėjusįjį išsiveža į Lazdynų ligoninę. Vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusysis laiko dešinę ranką priglaudęs prie savęs, tačiau sužalojimai neužfiksuoti, kadangi asmuo vilki drabužius (t. 1, b.l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – iš dalies paties kaltinamojo Ž. S. duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, bendrojo pagalbos centro skambučio išklotinės duomenys, nukentėjusiojo parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto pateikta išvada dėl nukentėjusiajam N. S. nustatytų kūno sužalojimo laipsnio bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog Ž. S. sumušė šeimos narį, brolį N. S. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. pateikus įtarimus dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pastarasis nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tačiau duodamas parodymus jis nesutiko su įtarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad savo broliui N. sudavė kumščiu į veidą, kad brolis nuo jo smūgių nukrito ant žemės ir patyrė peties traumą. Analogiškos pozicijos Ž. S. laikėsi teisme.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. S. nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d. vakare prie daugiabučio laiptinės sutiko savo brolį Ž.. Pastarasis jį patraukė už peties ir sudavė smūgius į veidą. Nuo gautų smūgių jis nukrito ant žemės ir išsinarino petį. Brolis jį paliko gulintį ir nuėjo į jų butą. Duodamas parodymus teisme nukentėjusys iš dalies juos pakeitė. Patvirtino, kad jo brolis Ž. sudavė jam smūgius į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, tačiau teigė, kad kritimo ant žemės metu jo žąstikaulis neišniro. Šią traumą jis patyrė anksčiau, kai pats buvo nukritęs ant žemės. Kada tai tiksliai įvyko, pasakyti negalėjo. Teigė, kad po kivirčų ir muštynių su broliu buvo ant jo supykęs, todėl į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams tyčia ant brolio prikalbėjo. Tačiau N. S. liudytoju buvo apklaustas 2025 m. vasario 28 d., praėjus nemažai laiko nuo įvykio. Akivaizdu, kad jo spontaniškas pyktis ant brolio atvykus pareigūnams į įvykio vietą turėjo išnykti arba bent jau sumažėti, tačiau jis nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir 2025 m. vasario 21 d. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymų pakeitimą vertina, kaip jo siekį padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kad šito jis nori, nukentėjusysis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai, kad su broliu susitiko jau turėdamas išnarintą žąstikaulį, prieštarauja objektyviems bylos duomenimis. Nukentėjusysis N. S. nurodė, kad gavęs pirmus smūgius iš brolio dar bandė nuo jo apsiginti ir jam smūgiavo, bet nepataikė. Akivaizdu, kad su išnarintu žąstikauliu tai padaryti neįmanoma. Kaltinamajam pasišalinus jis paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Pokalbio stenogramoje užfiksuota, kaip nukentėjusysis sako, kad jam sumušta ranka, kurios jis negali pajudinti. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad brolis jam sudavė smūgius, nuo kurių jis nukrito ant žemės ir jam išniro petys. Tai užfiksuota policijos „Body“ kamerų įrašuose. Juose užfiksuota, kad nukentėjusysis laiko dešinę ranką prispaustą prie savęs. Atvykę medikai jį nuvežė į gydymo įstaigą. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad N. S. buvo atlikta imobilizacija Dezo, repozicija, D peties. Kitaip tariant uždėtas peties įtvaras. Akivaizdu, kad su tokia peties trauma bei jos sukeltu skausmu, nukentėjusysis negalėjo, kaip teigė teisme, vaikščioti iki 2025 m. vasario 21 d. 21.25 val. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis Ž. S. savo brolio N. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą. Jam sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose. Nuo gautų smūgių nukentėjusiajam N. S. neišlaikius pusiausvyros bei nukritus ant žemės, jis patyrė dešinio žastikaulio priekinį išnirimą. Teigtina, kad Ž. S. nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš kito asmens kūno neliečiamumą), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Spręsdamas bausmės Ž. S. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. Ž. S. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe už fizinio smurto panaudojimą. Tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (t.1, b.l. 193-200), baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 98-101), šiuo metu dirba. Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino brolio N. S. gydymo išlaidas (t.1 b.l.10-11). Ž. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, Ž. S. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu Ž. S. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas. Ž. S. praeityje buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau Ž. S. toliau vykdė nusikalstamas veikas, už kurias buvo teisiamas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, o skiriamos bausmės savo prevencinės paskirties neatlieka. Kaltinamasis tyčia sumušė artimą šeimos brolį, kuris akivaizdžiai yra fiziškai silpnesnis ir įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs (t. 1, b.l.70). Kaltinamojo Ž. S. atžvilgiu teismas netaiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jis nepripažino pilnoje apimtyje pateikto kaltinimo, todėl byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d.nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nes kaltinamasis 2025 m. liepos 10 d. paleistas lygtinai neatlikęs 8 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam Ž. S. teismas kardomosios priemonės neskiria.

Kadangi Ž. S. anksčiau Lietuvoje 8 kartus buvo teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarytas jam būdant pilnamečiu, nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai, dominuoja apysunkiai nusikaltimai (plėšimai ir kvalifikuotos vagystės), nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, Ž. S. pripažintinas recidyvistu.

Dėl civilino ieškinio

2025 m. kovo 31 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 304,89 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo N. S. gydymo išlaidų ir prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki priteistų nuostolių atlyginimo (t.1, b.l. 59). 2005 m. liepos 16 d. nutartimi byla nagrinėjantis teismas tenkino Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą ir pakeitė civilinę ieškovę – Vilniaus teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 1, b.l. 167-168).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo advokatas teismui pateikė rašytinius duomenis (pinigų perlaidą), kad 2025 m. rugsėjo 30 d. į Valstybinę ligonių kasos sąskaitą buvo pervesta 304,89 eurų (t.2, b.l. 10-11), todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 228,07 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam Ž. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (t.2, b.l.2). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis Ž. S. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti Ž. S. recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. S. sulaikymo vykdant jo atžvilgiu įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. S. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.