- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-89-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06607-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- Ž. S.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Ričardas Kubilius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Ž. S. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Ž. S. pripažintas recidyvistu.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas civilinis ieškinys atmestas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. S. 2025 m. vasario 21 d. apie 21.25 val., prie daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio kivirčo su broliu metu sudavė broliui N. S. rankos kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, dėl ko N. S. nukrito ant žemės, tuo padarydamas N. S. poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinio žastikaulio priekinį išnirimą ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatą. Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir Ž. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Apeliantas nurodo, jog Ž. S. paneigė kaltinamajame akte nurodytas faktines bylos aplinkybes, kadangi jis nesudavė nukentėjusiajam smūgių kumščiais. Kai brolis pradėjo ant jo šokinėti, jis N. S. du kartus atstūmė nuo savęs, o po to delno dešine puse trenkė broliui, po ko konfliktas pasibaigė. Brolis tuo metu buvo visiškai girtas, dėl ko jis paliko N. S. bei pats nuėjo namo. Kaltę dėl smūgio delnu pripažįsta, du kartus sudavė delnu šiam per veidą, po jo smūgių nukentėjusysis stovėjo. Gali būti, kad brolis nugriuvo po to, kai nuteistasis jį pastūmė, bet dėl suduotų smūgių jis nenukrito. Be to, nėra gauta duomenų, jog N. S. krito nuo Ž. S. jam suduoto smūgio į veidą.
2.2. Pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į teigiamas Ž. S. savybes, jo elgesį buityje, taip pat į nepilnamečio vaiko auginimą, siekį dirbti ir integruotis į visuomenę. Nuteistasis buvo lygtinai paleistas į laisvę, tuoj pat įsidarbino, nevartojo alkoholio ar draudžiamų medžiagų, siekė mokytis ir užsiimti individualia veikla, iš ko būtų gavęs lėšų pragyvenimui. Būtent jis (o ne kiti bendrasavininkai) išlaiko butą, moka privalomus mokesčius, dirba, atlygino brolio patirtą žalą. Pažymi, jog nebuvo pripažinta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išskyrus tai, jog teismas pripažino jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
2.3. Akcentuojama, kad nėra jokių asmenų, mačiusių nagrinėjamą įvykį. Be to, jeigu Ž. S. brolis nebūtų buvęs girtas, galimai šis įvykis net nebūtų įvykęs. Nuteistasis nuosekliai teigė, kad N. S. nenukrito nuo suduotų smūgių, bet galėjo nukristi dėl apsvaigimo, o ir pats nukentėjusysis paaiškino, kad griuvinėjo dėl didelio neblaivumo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad Ž. S. sudavė jam smūgius į veidą, dėl ko jis nukrito, tačiau tada jo žastikaulis neišniro. Po kivirčo nukentėjusysis buvo ant brolio supykęs, dėl to pareigūnams ant jo apkalbėjo. Visa tai suponuoja išvadą, kad tai, jog Ž. S. galėjo padaryti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, yra tik prielaida. Šią išvadą pagrindžia nukentėjusiojo parodymai, kad jis norėjo apkalbėti Ž. S. iš pykčio dėl buvusio tarpusavio kivirčo, nes buvo įsižeidęs, bet nenori, jog brolį nuteistų.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis teigė, kad galimai Ž. S. apkalbėjo dėl savo didelio girtumo nagrinėjimo įvykio metu.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir Ž. S. išteisinti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nagrinėjama situacija galimai susiklostė dėl nukentėjusiojo N. S. pykčio prieš brolį, su kuriuo susimušė.
5. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje, nesant jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad N. S. patirti sužalojimai kilo būtent dėl nuteistojo veiksmų, jis turėtų būti išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos. Nors sutiktina su tuo, kad 2025 m. vasario 21 d. konflikto tarp Ž. S. ir N. S. nematė jokie pašaliniai asmenys, tačiau, vertinant visų byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir išteisinti Ž. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo.
6.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118–121) Ž. S. savo kaltę visiškai pripažino bei paaiškino, kad įvykio dieną susikivirčijo su broliu N. S., kuris įvykio metu buvo neblaivus. N. S. pradėjus mosikuoti rankomis ir kojomis, jis, bandydamas šį nuraminti, apkabino abejomis rankomis per pečius. Broliui nenurimus, jis jį atstūmė, po ko N. S. du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po šių smūgiu N. S. nenukrito, nežino, kada jis galėjo išsinarinti petį. Nurodė, kad jis dėl šio įvykio labai gailisi. Teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 202–203) nuteistasis teigė, kad savo kaltę jis pripažįsta, tačiau broliui sudavė kumščiu. Konflikto metu jis nustūmė brolį nuo savęs, o šiam nenurimus, delnu du kartus sudavė N. S. per veidą. Po šių smūgių brolis liko stovėti ir ėjo prie jo, dėl to nuteistasis jį stipriai apkabino ir po to nustūmė. Nematė, ar brolis liko stovėti, ar nugriuvo. Mano, kad jis nelabai galėjo nukristi po pastūmimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigė, kad sudavė porą smūgių delnu, po jų brolis nenukrito. Jeigu jis būtų trenkęs broliui kumščiu, tai būtų jį „išnešęs“. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina ir į 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 49–51) užfiksuotus pirminius Ž. S. paaiškinimus į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams – nuteistasis teigė, kad jo brolis yra apsvaigęs nuo alkoholio, ant jo šaukė, o Ž. S. yra blaivus ir nieko nedarė. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, nurodė, jog susipyko su broliu, kuris pradėjo ant jo „šokti“, todėl jam delnu trenkė į veidą.
6.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38–41) nukentėjusysis N. S. teigė, kad dėl įvykio metu buvusio neblaivumo visų aplinkybių neprisimena. Jam būnant lauke prie jo iš nugaros priėjo Ž. S., patraukė jį už peties, po ko iš karto nuteistasis jam smūgiavo dešinės rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko N. S. jautė fizinį skausmą. Nežino kiek kartų brolis jam sudavė, bet po šių smūgių jis nukrito ant žemės, dėl ko išniro jo petys ir dėl ko jis taip pat jautė fizinį skausmą. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 14–15) nukentėjusysis paaiškino, kad įvykio dieną buvo nemažai išgėręs ir griuvinėjo, dėl to galėjo nukristi anksčiau ir iš pykčio apkaltino brolį. Skausmą jautė dar iki konflikto, bet mano, jog nukrito kažkur pats iki Ž. S. atėjimo. Kiek prisimena, brolis atėjo jam iš nugaros ir tada prasidėjo jų konfliktas, jie susimušė, galimai viską pirmas pradėjo Ž. S.. Net neprisimena, kur pataikė brolio suduoti smūgiai, kiek jų buvo, bet jam brolis pataikė į veido sritį. Bandė suduoti atgal, nežino kiek kartų pataikė broliui. Gal buvo nukritęs ir iki įvykio, bet tiksliai to neprisimena, apkalbėjo brolį, nes buvo supykęs. Į įvykio vietą atvykusiems medikams (1 t., b. l. 49–51) nukentėjusysis parodė, jog brolis atėjo ir „davė“ jam į galvą, o jis davė nuteistajam atgal. Neprisimena kaip tiksliai jam buvo suduota, tikriausiai dešine ranka, pajuto fizinį skausmą. Jam buvo suduota keletą kartų į veidą, po pirmojo smūgio jis nukrito ant žemės, dėl rankoje jaučiamo skausmo kaltas yra Ž. S..
6.3. 2025 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 740/2025 (01) (1 t., b. l. 74–75) nurodyta, kad N. S. nustatyta dešinio žastikaulio priekinis išnirimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Be to, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, dešinio žastikaulio išnirimas galėjo būti padarytas griūnant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių.
6.4. Nors nėra pagrindo nesutikti su vertinimu, kad nukentėjusiojo N. S. parodymai yra iš esmės pasikeitę, lyginant jo paaiškinimus, duotus įvykio dieną ir ikiteisminio tyrimo metu, bei duotuosius teisme, abejotina šio jo parodymų pasikeitimo nuoširdumu. Kaip yra matyti iš baudžiamosios bylos medžiagas, nukentėjusysis yra bent dalinai finansiškai priklausomas nuo Ž. S. – būtent nuteistasis išlaiko butą, kuriame gyvena ir nukentėjusysis, įvykio dienos konfliktas tarp Ž. S. ir N. S. kilo dėl pinigų, taigi šiuo atveju būtina vertinti, kad nukentėjusiojo pozicijos pasikeitimui dalinai įtaką galėjo daryti ir ši aplinkybė. Be to, nors N. S. teigė, kad iš karto po įvykio jis buvo supykęs ant brolio ir dėl to jį apkalbėjo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai, jog nukentėjusysis buvo apklaustas praėjus savaitei po konflikto (1 t., b. l. 38–41), rodo, jog jo pyktis jau turėjo būti išnykęs arba bent sumažėjęs. Tačiau nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas bei nuoseklias aplinkybes, kurias buvo nurodęs tiek Bendrojo pagalbos centro darbuotojui (1 t., b. l. 54–56), tiek į įvykio vietą atvykusiems medikams (1 t., b. l. 49–51), t. y., kad buvo nukritęs būtent dėl nuteistojo suduotų smūgių, dėl ko ir susižalojo ranką. Nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (1 t., b. l. 70), N. S. davė nuoseklius parodymus dėl jam padaryto sužalojimo, nurodydamas, kad buvo sumušta jo ranka, jis jos negali pajudinti. Taip pat po konflikto nukentėjusysis ją laikė priglaudęs prie savęs. Sutiktina ir su išvada, kad versija, jog nukentėjusysis nukrito iki konflikto su nuteistuoju, yra nelogiška – atsižvelgiant į tai, kaip N. S. pabrėžė savo juntamą skausmą, abejotina jo teisme duotais parodymais, kad jis būtų su jam nustatytu sužalojimu vaikščiojęs iki konflikto su nuteistuoju ir tik po to apkaltinęs brolį iš pykčio. Pastebėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis teigė, kad galimai nukrito iki konflikto su broliu, nuteistasis Ž. S. įvykio dieną nurodė, kad nukentėjusysis po konflikto buvo nukritęs, o vėlesnėje apklausoje teigė, jog nematė ar brolis krito, ar ne. Šios aplinkybės verčia pagrįstai abejoti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pateikta versija, jog nukentėjusiojo N. S. ranka buvo sužalota netyčia jo paties, o ne nuteistojo veiksmais.
7. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad Ž. S. kaltė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai įrodyta, o nukentėjusiojo parodymų pasikeitimas yra iš dalies sąlygotas fakto, kad jis su nuteistuoju yra susijęs artimais giminystės ryšiais ir šiuo metu nori kuo labiau palengvinti Ž. S. teisinę padėtį. Vien tik tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu baudžiamosios bylos įrodymų vertinimu, savaime nėra pagrindas išvadai, kad skundžiamas 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Kritinis nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų vertinimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rodo, kad pirminiai nukentėjusiojo parodymai, t. y., jog jo ranka buvo sužalota būtent dėl nuteistojo atliktų veiksmų, yra patikimi ir nuoseklūs, o teisiamajame posėdyje pateikta versija yra atmestina.
8. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas paduotas prašant priimti išteisinamąjį nuosprendį, privalu yra pasisakyti ir dėl Ž. S. paskirtos bausmės bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikto civilinio ieškinio išsprendimo. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistojo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai; Ž. S. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už fizinio smurto panaudojimą; tyčinė nusikalstama veika padaryta dar neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės; nuteistasis baustas administracine tvarka; šiuo metu dirba; yra nustatyta viena Ž. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pabrėžtina, kad Ž. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vidurkio, todėl nelaikytina pernelyg griežta ar neadekvačia. Tokia pati išvada darytina ir dėl civilinio ieškinio šioje byloje išsprendimo – kaip yra matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistasis atlygino savo veiksmais sukeltą žalą, kas buvo pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko civilinis ieškinys pagrįstai ir motyvuotai atmestas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
9. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gruodžio 30 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-14691, kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 25 Eur dydžio sumą.
10. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. S. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas jo gynėjo advokato apeliacinis skundas, kuris atmetamas. Būtinybę Ž. S. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, taigi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Ričardo Kubiliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 25 Eur iš Ž. S. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.