- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- T-2734-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17262-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nuteistasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir turtinės bei neturtinės žalos išdėstymo dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė - 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bauda, kurią E. V. įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. T. V. 1052,60 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuotas K. S. vardu registruotas automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestas.
2023 m. lapkričio 9 d. teisme gautas nuteistojo E. V. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir turtinės bei neturtinės žalos išdėstymo dalimis. Nuteistasis nurodė, kad jis yra neįgalus, turi daug sveikatos problemų, yra pensininkas. Jis gauna 244,82 Eur senatvės pensiją ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, jo mėnesio pajamos – 279,71 Eur. 2022 m. jis vykdė individualią veiklą, tačiau jo grynosios pajamos buvo tik 1580,14 Eur, kadangi buvo didelės veiklos vykdymo išlaidos. Jis neturi santaupų, nekilnojamojo turto, jo vardu registruota tik viena transporto priemonė– „Peugeot 807“, 2002 m. laidos, be techninės apžiūros. Iš gaunamų lėšų privalo dalį skirti pragyvenimui, maistui, gyvenamosios vietos nuomai ir vaistams. Jo turtinė padėtis yra labai prasta, dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės neturi galimybių ją pagerinti. Nurodė, kad jam paskirtos 4000 Eur baudos per teismo nustatytą 12 mėnesių terminą neturi galimybės, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per 4 metus. Turtinę ir neturtinę žalą galėtų padengti per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 56,36 Eur.
Teismo posėdžio metu nuteistasis savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Nukentėjusysis T. V. paaiškino, kad bylinėjimasis truko 2,5 metų, dar po 2 metų atgavus pinigus, už juos jis galės tik dviratį nusipirkti. Sutiktų dėl žalos išdėstymo metams laiko.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas dalinai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 27 d., terminas baudai sumokėti baigiasi 2024 m. spalio 27 d.
BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 6 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui.
Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį nei nustatytas bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Teismas pažymi, kad nuteistajam E. V. paskirtai baudai sumokėti teismo nustatytas terminas iki šiol nėra pasibaigęs - baigsis tik 2024 m. spalio 27 d., tai yra po 10 mėnesių. Toks baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į E. V. paskirtos baudos dydį ir jo sumokėjimo galimybes.
Nagrinėjamu atveju vien tik tai, kad bausmės vykdymo pradžioje nuteistasis E. V. nesumokėjo paskirtos baudos ir net nepradėjo jos vykdyti, nereiškia, kad jis to objektyviai negalės padaryti per likusią teismo nustatyto laikotarpio savanoriškai sumokėti paskirtą baudą dalį. Teismo manymu, per 10 mėnesių nuteistasis gali ieškoti galimybių ir įstengti sumokėti jam paskirtą baudą ar bent jos dalį, be to, nuteistojo turtinė padėtis per tokį laikotarpį gali pagerėti, ko pasekoje nuteistasis gali baudą sumokėti iki nustatyto termino ar anksčiau.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnyje nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) normos, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.
CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš nuteistojo E. V. nukentėjusiajam T. V. priteista 1052,60 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis prašo leisti žalą atlyginti dalimis per 24 mėnesius. Nukentėjusysis sutinka, kad žalos atlyginimas būtų išdėstytas metams laiko.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra pensininkas, neįgalus, nekilnojamojo turto ir banke santaupų neturi. Jis nedirba, gauna 244,82 Eur senatvės pensiją ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką. Šiuo metu tai yra vienintelės jo pajamos, kas rodo, kad jo turtinė padėtis nėra lengva.
Pripažintina ir tai, kad perduodant vykdyti nuosprendį priverstinai antstoliams, nuteistajam tektų mokėti ir vykdymo išlaidas, todėl, nors ir mokėdamas dalimis savanoriškai, jis galėtų skirti didesnę sumą nukentėjusiajam.
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir duomenys, patvirtina sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nukentėjusiajam priteista ir nesumokėta 1052,60 Eur turtinė ir 300 Eur neturtinė žala, taip pat esant paskirtai 70 MGL baudos bausmei, yra didelė ir galimybės ją sumokėti iš karto nuteistasis neturi. Duomenų, kad jis piktybiškai vengtų mokėti priteistą žalą, nenustatyta, tačiau to padaryti visiškai šiuo metu negali dėl objektyvios priežasties, t. y. savo materialinės padėties.
Vertinant nuteistojo prašymo pagrįstumą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei jo interesų apsaugą. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusysis yra vidutinio amžiaus, dirbantis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam žala padaryta 2020 m. balandžio mėnesį, tai yra prieš 3,5 metų, ir iki šiol neatlyginta. Teismo manymu, nukentėjusiojo interesai išdėstant jam priteistų sumų mokėjimą dalimis, nenukentėtų, jo turtinė padėtis nepablogėtų, nukentėjusiajam kas mėnesį būtų užtikrinama konkreti suma, taip nuteistajam sumokant visas priteistas sumas, tačiau laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta nukentėjusiojo teisė į greitą ir visišką žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis. Nustatant kas mėnesį mokėtinos įmokos dydį atsižvelgiama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat paskirtos baudos dydį, taip pat ir į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytą išskaitų iš skolininko pajamų dydį, jei išieškojimą vykdytų antstolis, ir įvertinus galimą iš nuteistojo išieškoti sumą. Esant nukentėjusiojo sutikimui dėl žalos išdėstymo metų laikotarpiui, nuteistojo prašymas dėl žalos atlyginimo dalimis tenkintinas dalinai ir nuteistajam nustatomas 1 metų terminas nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti, kas mėnesį mokant po 112,72 Eur sumą. Teismo vertinimu, priteistos turtinės ir neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius 12 mėnesių laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai.
Be to, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiojo interesus, teismas nurodo, jog nuteistajam nevykdant priteistų mokėjimų dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusysis įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos jai išieškojimo priverstine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo E. V. prašymą dėl baudos bausmės mokėjimo termino pratęsimo atmesti.
Nuteistojo E. V. prašymą dėl priteistos žalos atlyginimo mokėjimo dalimis tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam T. V. iš E. V. priteistos 1052,60 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti 1 (vienų) metų laikotarpiui, mokėjimus pradedant nuo 2023 m. gruodžio 29 d., kas mėnesį sumokant po 112,72 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 72 ct) sumą.
Nuteistajam E. V. nevykdant turtinės ir neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusysis T. V. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.