Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-1034/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
1-1192-1034/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00531-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-1034/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00531-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 11.53 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teisiamajame posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-961/2018 dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis matė kaip K. R. sudavė kaltinamajam į veidą, bei, kad M. K. gavo smūgį nuo R. S., kuris puolė jį kumščiais.

Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju T. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2018 m. rugsėjo 17 d. būdamas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo apklaustas liudytoju ir apklausos metu nurodė, kad matė, kaip K. R. sudavė kaltinamajam M. K. į veidą, bei, kad M. K. gavo smūgį nuo R. S., kuris puolė jį kumščiais. Kadangi savo parodymuose nenurodė, kad M. K. sudavė po vieną smūgį tai dar kartą nurodo, kad nepadėjo jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokio tikslo ir neturėjo. Tyčios duoti melagingus parodymus neturėjo, kadangi jo ir M. K. parodymai išsiskyrė teisme. Jei būtų norėjęs duoti melagingus parodymus, būtų juos suderinęs su M. K. parodymais ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik ir teisme parodymai būtų identiški. Šiai dienai mano klydęs davęs tokius parodymus, kadangi įvykio metu buvo tamsu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galimai sąžiningai klydo įvertindamas tos dienos įvykius. Gailisi, kad savo parodymais suklaidino teismą (b. 1. 85-86).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-691/2018 nustatė, kad M. K. 2017 m. liepos 15 d., apie 23.30 val. lauke, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. R. paprašius išeiti, M. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra, kumščiu sudavė K. R. vieną smūgį į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusysis K. R. pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą, po ko kumščiu sudavė priėjusiam R. S. į veido sritį, o pastarajam pargriuvus ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. S. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį bei viršutinės lūpos nubrozdinimą. Šiais savo įžūliais veiksmais M. K. sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą (b. l. 59-66).

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje nr. 1-2100-691/2018 (kurioje nuteistas M. K.) liudytoju apklaustas T. M. 2017 m. spalio 3 d. parodė, kad M. K. pažįsta, jis yra jo kaimynas. 2017 m. liepos mėnesį, šiuo metu datos tiksliai nepamena, buvo pas savo kaimyną M. svečiuose. Vakare, jau buvo vėlu, apie 23.00-00.00 val. jis kartu su M. nuėjo pas kaimyną K. pasišnekėti, nes matė, kad jie kažką švenčia. Priėję prie tvoros jis pamatė, kad K. su savo žmona bei R. ir jo žmona yra lauke. Jis pamatė, kad jie visi yra jau gerokai išgėrę, tai pasakė M. eiti atgal. K. juos pamatęs pasakė, kad jie eitų namo, kad nespoksotų, ėjo link jų ir po to priėjęs sakė eiti namo bei juos pastūmė, tačiau nestipriai, o šiaip, kad jie eitų namo. Dar matė, kad R. lyg tai buvo bloga. Kai K. pasakė eiti namo, jis jau pasisuko eiti ir po ko pastebėjo, kad M. su K. mušasi ir jau buvo pribėgęs R.. Jie tarpusavyje pradėjo muštis, tada jis pradėjo raminti ir atitraukinėti K., nes M. su R. jau gulėjo ant žemės. Jis negali pasakyti kas pirmas kam sudavė, ar M. R., ar R. M., tiesiog viskas vyko greitai. Po to dar prie jų pribėgo kaimynų žmonos. Jie pribėgo prie M., ką jos tiksliai darė pasakyti negali, ar tai bandė atitempti nuo R., ar tai puolė M.. Po to kažkaip visi nurimo ir M. iškvietė policiją. Kai atvyko policija jo jau nebebuvo, jis nuėjo namo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 38)

Papildomos apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-691/2018 liudytoju apklaustas T. M. 2018 m. balandžio 4 d. parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad kai K. jį stumtelėjo. Jis, pasakęs M., kad reikia eiti namo, apsisuko ir norėjo eiti. Po to atsisukęs atgal pamatė, kad jau K. su M. mušasi. Kas pirmas pradėjo muštinės ir kas kam sudavė kokius smūgius pasakyti negali, nes kas pirmas smūgiavo nematė ir lauke jau buvo tamsu tam, kad matyti kas kur kam smūgiuoja. Viskas įvyko greitai. Po ko prie jų pribėgo R. ir jis pradėjo atitraukinėti K., nes nenorėjo, kad įvyktų dar didesnės muštynės. Tuo metu kai atitraukinėjo K., M. su R. jau gulėjo ant žemės. Kaip jie pargriuvo jis nematė. Kai K. truputį nurimo, jis jį paleido ir jis norėjo atitraukti M. nuo R.. Kaip tik tuo metu pribėgo R. ir K. žmonos, jos pribėgo prie M. ir R., kurie gulėjo ant žemės, ir M. gulėjo ant R.. Jis negali pasakyti kas pirmas kam sudavė, ar M. R., ar R. M., tiesiog viskas vyko greitai. Po to, kai visi nurimo, M. iškvietė policiją. Kai atvyko policija jo jau nebebuvo, jis nuėjo namo. Dar nori paminėti, kad K. ant žemės tikrai nebuvo pargriuvęs ir nebuvo be sąmonės. Daugiau tikslesnių įvykio aplinkybių paaiškinti negaili (b. l. 36).

2018 m. rugsėjo 17 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-691/2018 liudytoju apklaustas T. M., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl BK 235 straipsnyje numatytos atsakomybės prisiekė ir pasirašė priesaikos tekstą, bei parodė, kad žino, dėl kokio įvykio yra pakviestas liudyti. Įvykio dalyviai yra jo kaimynai, išskyrus R.. Įvykio dieną su kaltinamuoju buvo pavėsinėje, gėrė alų, girdėjo kaip šurmuliuoja kaimynai, nusprendė nueiti pasižiūrėti, ką jie veikia, pasišnekėti. Nuėjo prie K. vartelių ir pamatė visus 4 asmenis, nukentėjusiuosius su žmonomis. Visi šie žmonės buvo kieme, prie laiptų turėklų stovėjo R., jam buvo bloga, jis vėmė. Juos pamatęs K. pribėgo ir pasakė, kad eitų iš čia. Kadangi matė, kad K. nenusiteikęs kalbėtis, pasisuko ir pasakė: „M., einame“. Tuo tarpu K. M. stumtelėjo per petį ir atsisukęs jau pamatė, kaip K. su M. mušasi. Jie apsismūgiavo ir K. atsisėdo ant žemės bei sušuko: „M., ką darai?!“ ir tuomet atbėgo R. vos stovėdamas ant kojų, kadangi buvo smarkiai išgėręs. Tada M. paleido K. ir atsisukęs gavo smūgį nuo R., tuomet M. sudavė atgal ir R. pargriuvo ir jie toliau mušėsi ant žemės. Tada atbėgo R. su Judita ir puolė M.. Tuo tarpu K. taip pat kėlėsi nuo žemės ir norėjo vėl veltis į muštynes, tačiau jis jį apglėbė ir bandė raminti bei nurodė, kad jis patrauktų žmoną nuo M.. K. taip ir padarė, o R. toliau M. mušė. M. nulipo nuo R., kadangi buvo užsilipęs jam ant krūtinės ir iškvietė greitąją bei policiją. Su K. ir M. santykiai buvo draugiški. K. pribėgęs stumtelėjo jį. Kieme buvo nukentėjusieji ir jų žmonos. Žmonos buvo ant laiptų. Žmonos stovėjo prie R.. Buvo tamsu, prieblanda. Kai K. stumtelėjo jį, jis nusisuko ir atsisukęs pamatė kaip jau M. su K. mušasi. K. su M. mušėsi stovėdami, tada K. nugriuvo, atsisėdo ir toliau mušėsi. K. šaukė: „M. ką darai“ tuomet kai atsisėdo ant žemės. K. M. sudavė į veidą. M. taip pat sudavė į veidą K.. Mano, kad K., palyginus su jais, buvo šiek tiek daugiau išgėręs, sprendžiant iš eisenos ir kalbos. Kuomet K. sušuko „M., ką darai“, tai išgirdo R. ir tuo metu M. atsisuko į R. ir paleido K.. M. K. laikė už pečių, jie buvo atsisukę vienas kitam į veidą, jis K. laikė, kad nesikeltų. M. petys buvo sužalotas. Sužalojimų ant M. veido nebuvo. K. atrodo kraujavo. R. buvo smarkiai išgėręs, vos stovėjo ant kojų. R. puolė M., o jis laikė K.. M. buvo pasilenkęs link K., kadangi K. jau sėdėjo ant žemės. R. puolė M. kumščiais ir sudavė į veidą. M. keldamasis nuo K., taip pat sudavė R. į veidą. M. R. smogė į žando sritį iš šono dešine ranka. Po smūgio R. nugriuvo, M. priėjo prie jo ir toliau mušėsi ant žemės. R. nugriuvo ant nugaros, M. jį apsižergė, ant jo sėdėjo ir stengėsi R. apraminti ir sudavė dar keletą smūgių R.. Jis tuo metu laukė K., kadangi moterys jau puolė M. ir norėjo jį nuraminti. Tikrai matė, kaip R. M. sudavė į veidą. Tuo metu buvo tamsu. Suvokia, kas yra atsakomybė už melagingus parodymus. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2 kartus. Manom kad geriau įvykius prisimena prieš metus, negu po metu, kitaip tariant, tik ką po įvykio, kai buvo apklaustas. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Prokurorės prašymu teismui perskaičius T. M. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, pastarasis parodė, kad tyrėja ne viską rašė. Jam pateikė apklausos protokolą ir liepė pasirašyti jau po parodymų. Jis paklausė, ar neturėjo šis protokolas būti pateiktas prieš parodymų davimą, atsakė, kad viskas gerai, be to jis nurodė, kad R. buvo girtas, tačiau to apklausos protokole neužfiksavo, kadangi pareiškė, kad tai nėra esminis dalykas ir apie tai galės papasakoti teisme. Apie atsakomybę buvo įspėtas, tačiau jau po apklausos. Prokurorės prašymu teismui perskaičius T. M. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, pastarasis parodė, kad atsimena kaip visas įvyko. Viskas įvyko taip, kaip papasakojo dabar, teismo posėdžio metu. Duodamas antruosius parodymus nepaminėjo visų detalių, kadangi tyrėjai sakė, kad viską plačiai ir išsamiai galės papasakoti teisme. Jis matė kaip R. puolė M. ir pataikė jam į veidą. Mano, kad kiekvienam atrodo iš savos pusės (b. l. 53-58).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo nutarta informuoti prokurorą, kad T. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-961/2018 galimai davė melagingus parodymus ir tokiais veiksmais galimai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje taip pat nurodytai, kad ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius parodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusieji K. R. ir R. S. kaltinamajam M. K. smūgių nesudavė, liudytojo T. M. parodymus vertino kaip siekį padėti savo draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningą teismo klaidinimą (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. M. apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 11.53 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teisiamajame posėdyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2100-961/2018 dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis matė kaip K. R. sudavė kaltinamajam į veidą, bei, kad M. K. gavo smūgį nuo R. S., kuris puolė jį kumščiais.

T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2018 m. rugsėjo 17 d. būdamas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo apklaustas liudytoju ir apklausos metu nurodė, kad matė, kaip K. R. sudavė kaltinamajam M. K. į veidą, bei, kad M. K. gavo smūgį nuo R. S., kuris puolė jį kumščiais. Kadangi savo parodymuose nenurodė, kad M. K. sudavė po vieną smūgį, tai dar kartą nurodo, kad nepadėjo jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokio tikslo ir neturėjo. Tyčios duoti melagingus parodymus neturėjo, kadangi jo ir M. K. parodymai išsiskyrė teisme. Jei būtų norėjęs duoti melagingus parodymus, būtų juos suderinęs su M. K. parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodymai būtų identiški. Šiai dienai mano klydęs davęs tokius parodymus, kadangi įvykio metu buvo tamsu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galimai sąžiningai klydo įvertindamas tos dienos įvykius. Gailisi kad savo parodymais suklaidino teismą.

Iš kaltinamojo pateiktų parodymų matyti, kad jis pripažįsta, kad davė neteisingus parodymus teisme, tačiau kartu teigė, kad tyčios duoti melagingus parodymus neturėjo. Kaltinamasis mano sąžiningai klydęs, nes įvykio metu buvo tamsu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Su šia kaltinamojo pozicija nesutiktina. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad T. M. tyčia teisme davė melagingus parodymus, palankius byloje kaltinamam jo draugui M. K.. T. M. teisme duoti parodymai skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. rugsėjo 17 d. T. M. teisme parodė, kad tikrai matė, kaip R. M. sudavė į veidą, t. y. kategoriškai teigė matęs įvykį, nors tuo pačiu ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą (b. l. 54-58). Pagrįstų paaiškinimų, kodėl teisme davė parodymus prieštaraujančius ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymais, pateikti negalėjo. T. M. prieš duodant parodymus teisme prisiekė, kad suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos sakys tik tiesą ir nieko nenutylės, savo priesaiką pasirašė (b. l. 53).

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. M. padarė baigtą, nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo esant galimybei ją sumažinti (b. l. 94-96).

Dėl T. M. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pažymėtina, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Su šia prokurorės konstatuota aplinkybe teismas nesutinka. Nors kaltinamasis ir teigė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir dėl to gailisi, tačiau iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik formaliai. Kaltinamasis teigė, kad tyčios duoti melagingus parodymus neturėjo, klydo sąžiningai, kadangi įvykio metu buvo tamsu ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šių aplinkybių pagrindu negalima teigti, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir išties galisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl nurodyta T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažintina.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. M. – anksčiau neteistas (b. l. 93), administracine tvarka nebaustas (b. l. 92), nedirbantis (b. l. 91), jo paties teigimu, psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 85).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Be to, prokurorės siūlomas įpareigojimas – bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis savo kaltę pripažino tik formaliai, todėl nėra pagrindo jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu. Kitų pagrindų mažinti kaltinamajam skirtiną bausmę nėra.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti T. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas