Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 588 - 194/2010

Teisėja E. Dambrauskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui – nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-813-810/2010 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei S. A., institucijai duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, neturtinės žalos priteisimo, išieškojimo vykdymo sustabdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovas apie tai, kad jis nėra M. A. biologinis tėvas, akivaizdu , kad žinojo seniai. Vaiko gimimo liudijime jis buvo įrašytas vaiko tėvu nuo M. gimimo. Jeigu atsakovui kilo kokių tai abejonių dėl tėvystės tikrumo, jis turėjo galimybę tėvystę nuginčyti daug ankščiau. Iš byloje surinktos medžiagos ir iš liudytojų parodymų skyrius daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, nes yra praleistas senaties terminas. Be to, patenkinus ieškovo ieškinį, butų pažeisti nepilnametės M. A. interesai.

Atsižvelgė į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, praleido LR CK 3.152 str. nustatytą vienerių metų terminą, bei į tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, taikytina ieškinio senatis ir ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gimimo akto įrašo apie tėvą R. A. panaikinimą atmestinas.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, atmestinas ir reikalavimas dėl 40000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, nesant civilinės atsakomybės sąlygų (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo ieškovo nurodytus argumentus, išskirtinai rėmėsi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, tuo pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas faktą, kad nėra dukros biologinis tėvas žinojo nuo dukros gimimo dienos yra nepagrįstas jokiais įrodymais, tik pačios atsakovės ir jos tėvų paaiškinimais. Tuo teismas pažeidė įstatyme numatytą reikalavimą, ištirti bylos aplinkybes visapusiškai, objektyviai ir išsamiai.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevisapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą ir atliko neteisingą įrodymų vertinimą, remdamasis išskirtinai vienos pusės - atsakovės, nurodytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo patvirtintos jokiais faktiniais duomenimis, taip pat pažeidė CPK 17 str. įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą.Kad ieškovas nėra dukros M. A. biologinis tėvas sužinojo 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, todėl laikytina, kad ieškovas nėra praleidęs vienerių metų senaties termino.Teismo padaryta išvada, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, M. A. interesai iš esmė būtų pažeisti, yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, kurioje rašoma, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Tai vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje. Šį vaiko teisių principą gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Vaiko teisė žinoti savo tėvus ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, šis vaiko teisių principas užtikrina galimybę vaikui žinoti savo biologinius tėvus.Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesiremdamas jokiais teisės šaltiniais ir sukurdamas naują prieš tai niekada teismų praktikoje netaikytą paprotį. CPK nuostatos, reguliuojančios santuokos nutraukimą, numato prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito asmens kaltės, jei jis yra neištikimas. Atsakovei buvus neištikimai, ir susilaukus vaiko nuo kito vyro būnant santuokoje, prieštarauja ne tik CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pažeidžia CK 3.27 str. numatytą sutuoktinių pareigą vienas kitą gerbti ir būti lojaliems.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija šioje byloje nenustatė.

Tačiau, kadangi tėvystės nuginčijimo klausimas liečia nepilnamečio vaiko interesus, konstatuotinas viešasis interesas, kurį teismas gina.( LR CPK 320 str. 2dalis).

Yra nustatyta, jog ieškovo R. A. ir atsakovės S. A. santuoka yra įregistruota 1990-07-21 ir ji truko iki 2001m. balandžio 17dienos. Tėvams gyvenant santuokoje ir šeimoje 1997metų balandžio 10 dieną gimė dukra M. A., dėl kurios tėvystės nuginčijimo ieškovas R. A. į teismą kreipėsi su ieškiniu tik 2009 metų vasario 11d. ( b.l. 1, tomas I), tai yra, po aštuonių metų nuo santuokos nutraukimo ir po 13 metų nuo M. gimimo.

Atsakovė S. A. ir Šiaulių m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti, nes tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ( b.l.63; 64-66, tomas I).

Kolegija negali nevertinti tokio fakto, jog, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo paduotas ne tik kad po 13 metų nuo vaiko gimimo, tačiau tuo pačiu ieškiniu ieškovas kaip laikiną apsaugos priemonę su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo prašo išieškojimo vykdymo procese sustabdymo ne dėl išlaikymo vaikui, o prašo sustabdyti iš jo atsakovei priteistos piniginės kompensacijos sumoje 40 000 Lt išieškojimą už ieškovui priteistą turtą- tai yra, už butą ir tuo pačiu ieškiniu prašo neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės tai pačiai 40 000 Lt sumai. ( b.l. 1-3, tomas I)). Tokia ieškinio formuluotė ir tokio pobūdžio laikinų apsaugos priemonių reikalavimas akivaizdžiai įrodo, jog ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra sietinas tik su ieškovo vieninteliu siekiu išvengti pinigų mokėjimo fakto ir yra saistomas vien materialinėmis- piniginėmis ieškovo reikmėmis, o vaikas ir jo interesas yra tik priemonė savo siekiams įgyvendinti. Tokią išvadą kolegija daro vien pagal pateikto ieškinio turinio ir sietinų bei pareikštų reikalavimų analizę ir vienu metu keliamus dvejopo pobūdžio reikalavimus bei prašomų taikyti laikinų apsaugos priemonių ieškovo nurodomą pobūdį.( LR CPK 111 str. 2dalis, 135 str., 136 str. 1dalis). Taigi, ieškinys pareikštas ir paduotas išimtinai dėl ieškovo materialinių paskatų, o ne siekiant nustatyti ar išsiaiškinti objektyvią tiesą dėl vaiko biologinio tėvo.

Kitas faktas taipogi akivaizdus.

2008-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi yra patvirtinta tų pačių šalių- tai S. A. ir R. A. taikos sutartis, kuria yra nustatyta nepilnametės dukros M. gyvenamoji vieta su motina, nustatytas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai ir padalintas turtas pagal šalių taikos sutartį ir butas, kuriame ieškovas nuolat gyvena ir juo naudojasi (duomenys neskelbtini), paliktas ieškovo nuosavybėn ir už jį priteista iš ieškovo piniginė kompensacija atsakovei, kurios mokėjimo sustabdymo ieškovas ir prašo ginčydamas tėvystę ( b.l. 8-10, tomas I). Taigi, tik materialinės, asmeninės ieškovo paskatos yra akivaizdus tėvystės nuginčijimo bylos užvedimo faktas . ( LR CPK 185 str.).

Dėl ieškinio senaties.

Kad pateisinti tėvystės nuginčijimo ieškinio padavimą po 13 metų nuo vaiko gimimo, ieškovas nurodo 2008 metų lapkričio mėnesį įvykusį, neva, sužinojimo apie jo ne biologinę tėvystę faktą, kurį jam po 13 metų pasako S. A. tėvas- R. S., kai ieškovas nuo 2006 metų gyvena su kita šeima ir yra užregistravęs kitą santuoką su kita moterimi ir jau naujoje šeimoje augina kitos moters vaiką (b.l. 7,8, tomas II). Abejotinas toks nurodomo sužinojimo faktas iš buvusios sutuoktinės tėvo, kai su senaja šeima jokio ryšio nėra nuo 2000 metų pabaigos. Byloje liudytoju apklaustas S. A. tėvas- R. S.( b.l. 130, tomas I) paneigia buvus tokį susitikimą su ieškovu bulvare ir visumoje buvus tokį pokalbio faktą, kad M. yra ne jo vaikas. Taigi, sužinojimo fakto nepatvirtino faktą pagarsinęs asmuo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo sužinojimo faktas įvyko tik 2008metų lapkričio mėnesį. Dėl pasakyto, liudytojo V. S. parodymų taip pat nepatvirtina R. S. parodymai, todėl jie vertintini tik kaip ieškovo iškelta versija, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ( LR CPK 185 str.).

Priešingai, tiek atsakovė S. A., tiek paties ieškovo byloje nurodomos aplinkybės, kad jis turėjo problemų dėl vaisingumo, kurias jis pats akivaizdžiai žinojo nuo pat 1996 metų ir dėl to gydėsi Kaune privačiai už atsakovės tėvų duotus pinigus - tai ieškovo paties duoti parodymai byloje ( b.l. 134. 135, tomas I), liudytojos J. F. parodymai. ( b.l. 129,), R. S. parodymai, ( b.l. 130, tomas I). Šie visi parodymai dėl ieškovo turėtos bei žinotos senai nuo 1996 metų problemos dėl jo vaisingumo, sutampa, nors medicininių dokumentų byloje tuo klausimu nėra. Pagal surinktų įrodymų visumą, įrodymai vertintini pagal daugiau tikėtinus ir sutampančius požymius, nei skirtingai nurodomas kitas aplinkybes. Dėl pasakyto, kolegija daro išvadą, jog I instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovui nepilnametės M. tikrasis biologinės tėvystės sąsajos su juo nebuvimo faktas buvo žinomas nuo pat šio vaiko gimimo, tai yra , nuo 1997metais balandžio 10 dienos ir sužinojimo fakto iniciavimas šioje byloje iš liudininkų buvo tik fikcija ieškinio padavimui, siekiant pridengti tikruosius savo materialinius reikalavimus ir siekiant materialinių reikalų sutvarkymo vaiko sąskaita. Tai iš tiesų prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Kad duomenys, įrašyti apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės, ieškovui buvo žinomi nuo pat gimimo liudijimo išdavimo momento, tai yra nuo 1997-04-10 Šiaulių miesto SMS padaryto įrašo. Atsakovė S. A. teisme patvirtino, jog jie abu su ieškovu nuėjo į Šiaulių SMS ir patvirtino faktą, kad vaikas yra jų abiejų ir išsiėmė M. gimimo liudijimą, tėvu įrašė ieškovą ir jai buvo suteikta A. pavardė. Tuo klausimu priešingų ir kitokių įrodymų byloje nesurinkta. Taigi šie duomenys surinkti būtent 1997-04-10.

Dėl nurodytų byloje nustatytų aplinkybių, kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog I instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas prašė skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo I instancijos teismui, tačiau ką nustatinėti iš naujo ir kokie būtų tokio sprendimo argumentai- tinkamai nenurodė bei nepagrindė. Kokios būtų neištirtos ar neišaiškintos aplinkybės, apeliantas nieko nenurodė. Nėra jokių argumentų, ką pats apeliantas nori įrodyti ar pagrįsti papildomai iš naujo ( LR CPK 178 str., LR CPK 328 str.).

Kolegija vertina, jog yra praleistas LR CK 3.152 str. 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Toks pat vienerių metų terminas tėvystei nuginčyti buvo nustatytas ir galiojant 1964 metų senosios redakcijos LR Civilinio kodekso normoms. Ieškovo nurodomas sužinojimo faktas nėra patvirtintas tą žinią bei šaltinį atnešusio asmens.( R. S. parodymais šis sužinojimo faktas yra paneigtas).

Vaiko tėvystė yra pagrįsta ne tik biologiniu ryšiu bet ir teisiniu, faktiniu tėvystės pripažinimu. Yra nustatyta, jog ieškovas M. kaip savo vaiko gimimą pripažino nuo pat 1997 metų vaiko gimimo, ja rūpinosi, pasiėmė iš gimdymo namų, ją augino, teikė materialinę paramą ir teikia ją ir šiuo metu, augino bei prižiūrėjo M. iki pat 2001 metų. Yra žinoma, jog ir išsiskyrus, ieškovas lankė M. jai gyvenant pas močiutę, pirko jai dovanų. Tėvo bendravimas nutrūko nuo vaiko išvykimo gyventi su motina į Angliją ir tai yra natūralu, nes šalys jau gyvena kitose valstybėse, o ieškovas nuo 2006 metų sausio mėnesio yra sukūręs kitą, naują šeimą. Tačiau ieškovo teisinis ir faktinis vaiko pripažinimas ir ryšys šioje byloje buvo nustatytas bei išaiškintas ir šio fakto ieškovas pats neneigia. ( LR CPK 179 str.,185 str.). M. A. žino ieškovą kaip savo tėvą ir tas žinojimas jau yra fiksuotas 13 metų laiko tarpsniu. Sugriovus šį nepilnamečio vaiko pasitikėjimą, siekiant patenkinti ieškovo materialinį interesą, iš tiesų tai prieštarautų šio vaiko interesams.

LR CK 3.161 str. 2d. yra įtvirtinta nuostata, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Toks paauglio vaiko kaip yra M., gim. 1997-04-10, tėvystės nuginčijimas po 13 metų, akivaizdžiai pažeis šio vaiko interesus, pakirs vaiko pasitikėjimą, traumuos paauglio vaiko sampratą apie tėvus ir tai akivaizdžiai kenkia vaiko interesams, todėl yra netoleruotina. Be to, įstatyme reikalaujamas ir nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Šios aplinkybės yra svarbios šiuo konkrečiu atveju, todėl jas vertinti kitaip ar ignoruoti jas yra negalima. Dėl pasakyto, apelianto nuorodos į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. ar Konvencijos 7str., 9 str. yra be teisinio pagrindo, todėl atmestinos.

Negalima sutikti su apelianto nuoroda, jog I instancijos teismas šiuo sprendimu įteisino iki šiol netoleruotinus papročius ir tėvų susitarimus, nes I instancijos teismas tik įvertino byloje surinkus įrodymus, ir konstatavo, jog yra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas tėvystės nuginčijimui ir kad privalo būti prioritetu statomi vaiko interesai, o ne tėvų materialinių interesų gynimas. Tai nėra priešprieša LR CK 1.5 str. ir 1.4 str. nuostatoms.

Ieškovo problemos dėl jo nevaisingumo žinojimo faktą byloje nurodė bei patvirtino liudininkai J. F. ir R. S.. Ieškovas kategoriškai atsisakė atlikti teismo ekspertizę dėl vaisingumo, todėl laikytina, jog šį faktą jis pripažino. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas nekėlė kaltinimų atsakovei ir išlaikymo dukrai priteisimo byloje neginčijo tėvystės ir tai įrodo, jog jis laikė save M. tėvu.

Pagal išaiškintas šioje byloje faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog I instancijos teismas tinkamai išsprendė teisinį ginčą tarp šalių, tinkamai įvertino įrodymus byloje ir LR CPK 185 str. nuostatų nepažeidė, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo šeimos teisę reglamentuojančių nacionalinės bei tarptautinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 93 str. 1d.). Ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio bylos išnagrinėjimo ( b.l. 41, tomas II), todėl priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 metų birželio 1 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. A. žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą 1333 Lt ir 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.