- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2-813-810/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Advokatai
- Arūnas Koskus, Danguolė Bajorinienė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei S. A., valstybinei institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas R. A. nėra M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, panaikinti vaiko gimimo akto įraše žinias apie tėvą R. A. ir priteisti iš atsakovės S. A. ieškovui R. A. 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovo R. A. atstovas advokatas A. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 1990-07-21 d. ieškovas susituokė su atsakove S. A.. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. A.. 2000-11-24 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas M. A., o 2001-04-17 d. Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta. 2008-10-09 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių dukters M. A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama S. A., ir padalintas santuokoje įgytas turtas, t.y. butas, adresu (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovui, kuris įsipareigojo sumokėti atsakovei 50000 Lt kompensaciją. Be to, taikos sutartimi šalys susitarė padidinti R. A. nepilnametei dukrai M. A. kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą iki 400 Lt. Ieškovo atstovo teigimu, 2008 m. lapkričio mėnesį ieškovas mieste susitiko atsakovės tėvą R. S., kuris jam pasakė, kad ieškovas nėra M. A. biologinis tėvas. Tai girdėjo kartu buvęs M. S.. Sužinojęs šią aplinkybę ieškovas patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, kuriuos ieškovas sieja su atsakovės neištikimybės faktu. Todėl prašo priteisti iš atsakovės 40000 Lt neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. A. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo planuotas vaikas. Ieškovo teigimu, 1996 metais jis gydėsi Kauno klinikose dėl „nepraeinamumo“, jam buvo problemos dėl vaiko. Ieškovas nurodė, kad susituokę su atsakove tris metus saugojosi, kad atsakovė nepastotų. Po to nusprendė, kad jau laikas susilaukti vaikų, todėl S. A. nebesisaugojo, bet pastoti negalėjo. Šiauliuose gydytojai ieškovui pasakė, kad jam reikia važiuoti į Kauno klinikas, nes įtarė, kad jis negali turėti vaikų. Kauno klinikose jis buvo gydomas, praėjus metams gimė dukra M.. Ieškovo teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad M. yra jo dukra. Apie tai, kad M. A. yra ne jo dukra, jis sužinojo 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Apie tai jam pasakė atsakovės tėvas. Sužinojus šią aplinkybę, ieškovas labai pergyveno, numetė 15 kg svorio. Gimus dukrai, ieškovui abejonių, kieno tai vaikas, nekilo. M. jis pripažino kaip dukrą, ją mylėjo ir rūpinosi. Apie tai, kad su atsakove negali susilaukti vaikų, su savo namiškiais ieškovas nekalbėjo, ar atsakovė apie tai kalbėjosi su namiškiais, jis nežino.
Atsakovės atstovė advokatė Danguolė Bajorinienė su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad ieškovė aplinkybę, kad R. A. nėra M. A. biologinis tėvas, pripažįsta, tačiau nesutinka su ieškovo nurodyta šio fakto sužinojimo data. Advokatės teigimu, faktas, kad ieškovas yra nevaisingas, R. A. buvo žinomas jau 1994 m. Tuo metu šalys, pakankamai ilgą laiko tarpą negalėdamos susilaukti vaikų, išsityrė savo sveikatą ir sužinojo, kad atsakovė gali pastoti, tačiau ieškovas yra nevaisingas. Kauno klinikose ieškovui buvo skirtas gydymas, tačiau jis nepadėjo. Todėl šalys susitarė, kad atsakovė susilauks vaiko nuo kito asmens, o ieškovas jį pripažins, kaip savo. Kadangi nuo ieškovo sužinojimo, kad jis nėra M. A. biologinis tėvas, momento – M. A. gimimo datos praėjo daugiau nei metai, ieškovės atstovė prašo taikyti ieškininę senatį. Be to, ieškovės atstovės teigimu, ieškovas nuo pat vaiko gimimo rūpinosi dukra, labai ją mylėjo, po santuokos nutraukimo ieškovas mokėjo išlaikymą dukrai. Ginčai prasidėjo po to, kai ieškovas privalėjo sumokėti ieškovei 50000 Lt kompensaciją.
Atsakovė S. A. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad su ieškovu jie susituokė 1990-07-21 d. Dukra M. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, pirmus tris metus, negalėdami susilaukti vaikų, 1993 m. pirma atsakovė, po to ir ieškovas kreipėsi į gydytojus. Ištyrus atsakovę paaiškėjo, kad ji yra sveika, gali turėti vaikų, tuo tarpu ieškovui Kauno klinikose buvo diagnozuotas nevaisingumas, išrašyti vaistai ieškovui, tačiau jie nepadėjo. Praėjus trims metams bei atsakovei supratus, kad ji negalės pamilti svetimo vaiko (dėl to ji buvo įsidarbinusi vaikų namuose), ieškovas ir atsakovė susitarė, kad S. A. susilauks vaiko nuo kito vyro, o vaiką augins ieškovas ir atsakovė kartu. Ieškovės teigimu, apie šį susitarimą žinojo jos tėvai. R. A. dukters tėvystę pripažino civilinės metrikacijos skyriuje įrašius jį tėvu dukters gimimo liudijime. Atsakovės teigimu, ieškovas ginčija dukters tėvystę dėl to, kad jam nereikėtų sumokėti priteistos už butą kompensacijos. Atsakovei jos tėvas yra minėjęs, kad nuo pat šalių skyrybų, jos tėtis su R. nebendravo ir nebuvo jo susitikęs. Be to, atsakovės tėvas ieškovo nemėgo, nes šis santuokos metu atsakovę mušdavęs. Fotonuotraukose (t. 1, b.l. 68) užfiksuotas R. A. su dukra M.. Ieškovo ir dukros santykiai yra geri, ji laiko ieškovą savo tėvu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V.Tavoras pateikė išvadą, jog pagrindo ieškovo R. A. tėvystei nuginčyti nėra. Ieškovas apie tai, kad jis nėra M. A. biologinis tėvas, žinojo senai. Vaiko gimimo liudijime jis buvo įrašytas vaiko tėvu. Jeigu atsakovui kilo kokių tai abejonių dėl tėvystės tikrumo, jis turėjo galimybę tėvystę nuginčyti daug ankščiau. Iš byloje surinktos medžiagos ir iš liudytojų parodymų skyrius daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, nes yra praleistas senaties terminas. Be to, patenkinus ieškovo ieškinį, butų pažeisti nepilnametės M. A. interesai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo (t. 1, b.l. 11) matyti, kad nepilnamečio vaiko M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvais nurodyti R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 24 d. nutarimu (civ. byla Nr. 2(16)-5135/2000) nutarė išieškoti iš R. A. dukros Martynos išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000 m. lapkričio 13 d. iki Martynos pilnametystės (t. 1, b.l. 7). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 17 d. sprendimu R. A. ir S. A. santuoka buvo nutraukta (t. 1, b.l. 6), o 2008-10-09 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta R. A. ir S. A. sudaryta taikos sutartis, kuria R. A. įsipareigojo dukters Martynos išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b.l. 9-10).
Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo grindžia aplinkybe, kad 2008 m. lapkričio mėnesį iš atsakovės S. A. tėvo jis sužinojo, kad M. A. yra ne jo dukra. Iki to laiko M. A. ieškovas laikė savo biologine dukra, tačiau sužinojęs atsakovės neištikimybės faktą, nepraleisdamas vienerių metų senaties termino, pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsakovė S. A. aplinkybės, jog ieškovas nėra M. A. biologinis tėvas, neneigė, tačiau nesutikimą su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovė grindžia aplinkybe, jog ieškovas šį faktą žinojo nuo pat Martynos gimimo dienos, nes tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog, ieškovui negalint turėti vaikų, atsakovė susilauks vaiko nuo kito vyro, o gimusį vaiką ieškovas pripažins ir augins kaip savo. Todėl atsakovė ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas yra praleidęs 1 metų terminą nuo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad M. A. gimimo akto įraše įrašyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės, sužinojimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti pagrįstas tik biologinės tikrovės nustatymu. Tokio pobūdžio bylose būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą siekiant įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų.
LR CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šio termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad duomenys apie tėvystę neatitinka tikrovės (LR CK 3.150 str.). Šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti ieškovo sužinojimo apie ginčijamų duomenų neteisingumą patvirtinančius faktus.
Nors ieškovas paaiškinimo metu nurodė, kad apie tai, jog jis nėra M. A. tėvas, jis sužinojo 2008 m. lapkričio mėnesį iš atsakovės tėvo R. S., šią ieškovo nurodytą aplinkybę paneigia atsakovės paaiškinimo metu nurodytos aplinkybės, o taip pat liudytojų J. F., R. S. parodymai. Tiek atsakovė S. A., tiek ir liudytojai J. F., R. S. patvirtino, jog ieškovui R. A. po santuokos sudarymo su atsakove negalint susilaukti vaikų, ieškovui buvo nustatytas nevaisingumas, todėl ieškovas ir atsakovė susitarė, kad S. A. susilauks vaiko nuo kito vyro, o ieškovas vaiką pripažins ir augins kaip savo. Ieškovas R. A. paaiškinimo metu nurodė, jog jis tikrai 1996 metais, įtarus, kad gali būti nevaisingas, gydėsi Kauno klinikose, po metų susilaukė dukters M., kurią manė esant biologine dukra. Liudytojas V. S. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. pabaigoje jam ir R. A. susitikus R. S., šis ieškovui pasakė, kad M. A. nėra biologinė ieškovo dukra, dėl ko R. A. labai susijaudino. Liudytojas R. S. šią aplinkybę paneigė, teigdamas, jog po A.santuokos nutraukimo ieškovo jis sutikęs nebuvo, su juo nekalbėjo, nes liudytojo santykiai su R. A. dėl jo netinkamo elgesio su S. A. nebuvo geri, apie tai, kad M. nėra biologinė R. A. dukra, liudytojo teigimu, ieškovas žinojo nuo pat jos gimimo.
Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.
Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas laiko įrodytu, kad tarp ieškovo ir atsakovės prieš gimstant dukrai Martynai buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovė susilauks vaiko nuo kito vyro, o ieškovas vaiką pripažins ir augins kaip savo, todėl, darytina išvada, kad ieškovas R. A. nuo pat M. A. gimimo 1997-04-10 žinojo aplinkybę, jog ji nėra ieškovo biologinė dukra, tačiau dukrą Martyną pripažino kaip savo, ja rūpinosi, dalyvavo jos auklėjime (t. 1, b.l. 68), teikė dukrai išlaikymą, o dukra M. A. jį žino kaip vienintelį savo tėvą, ko neginčijo nei viena iš šalių. Konstatuotina, kad tarp ieškovo ir dukros Martynos yra susiklostęs socialinis ir teisinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, M. A. liktų be tėvo, pasikeistų jos žinoma objektyvi tikrovė, susiformavusi per 13 metų, kad R. A. yra jos tėvas. Todėl teismas laiko, jog nepilnametės M. A. interesai nuginčijus ieškovo tėvystę būtų iš esmės pažeisti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, praleido LR CK 3.152 str. nustatytą vienerių metų terminą, bei į tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, atsakovės prašymas tenkintinas, taikytina ieškinio senatis ir ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir vaiko gimimo akto įrašo apie tėvą R. A. panaikinimą atmestinas.
Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, atmestinas ir reikalavimas dėl 40000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, nesant civilinės atsakomybės sąlygų (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).
Kiti šalių argumentai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ieškinys atmestinas.
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1250,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 67, 118, 119, 120, 121, LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.), iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1128,00 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (128,00 Lt žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą + 1200,00 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą – ieškovo sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį), ir 13,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 –260 str., 263 str., 270 str., 279 str., 307 str. 1 d., 399 str., teismas
n usprendžia:
Ieškovo R. A. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. A. atsakovei S. A. 1250,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų, 00 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. A. bylinėjimosi išlaidas: 1128,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt aštuonių litų, 00 ct) žyminį mokestį ir 13,65 Lt (trylikos litų, 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.