Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerija, vykdydama 2018-01-23 teismo sprendimą, 2018-02-13 raštu Nr. (50-l)-D8-957 kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) prašydama pateikti informaciją apie NVSC Klaipėdos departamento pareiškėjos skundo nagrinėjimo rezultatus, priimtus sprendimus ir kitą susijusią informaciją. NVSC Klaipėdos departamentas 2018-03-01 raštu Nr. (3-21 4.80 E)2-8204 informavo Aplinkos ministeriją, kad pareiškėjos pateiktoje informacijoje trūko duomenų, kad skundas būtų pradėtas nagrinėti, todėl 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2.3.21-302 (17.2.338.3.21) buvo kreiptasi į pareiškėją su prašymu informuoti, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir kada pareiškėja siūlo atlikti kvapų kontrolę. Pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. raštu informavo NVSC Klaipėdos departamentą, kad šiuo metu kvapų kontrolę vykdyti netikslinga, kadangi ūkininkai karvių bandą išginė į laukus, ir nurodė, kad kvapo kontrolę bus galima atlikti vėliau. Siekdamas operatyviai reaguoti, kai bus gauta informacija apie pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje atsiradusius kvapus, NVSC Klaipėdos departamentas priėmė sprendimą sudaryti kvapų kontrolės komisiją. Pareiškėja 2017 m. birželio 1 d. NVSC Klaipėdos departamento raštu Nr. 2.3- 2151 (16.3.187.3.12.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, kad, siekiant išnagrinėti pranešime išdėstytas faktines aplinkybes, NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. VK.3-3 „Dėl kvapų kontrolės komisijos“ sudaryta kvapų kontrolės komisija ir pareiškėjos paprašyta, jeigu gyvenamojoje aplinkoje bus jaučiamas kvapas dėl ūkininko ūkio veiklos, nedelsiant informuoti NVSC Klaipėdos departamentą. NVSC rašte nurodyta, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas nenutrauktas. Jeigu pareiškėja informuos apie gyvenamojoje aplinkoje atsiradusius kvapus, kvapų kontrolė bus vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas savo sprendime taip pat pažymėjo, kad pojūtis kaip kvapo intensyvumas yra labai subjektyvus ir vertinamojo pobūdžio. Aplinkybės, ar pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name jaučiamas toks kvapas, kuris gali pakenkti jos ar kitų asmenų sveikatai bei pažeisti teisės aktų reikalavimus, gali būti nustatomas tik faktiškai vietoje patikrinus nurodytas aplinkybes dėl kvapo koncentracijos vietoje, atsižvelgiant į ūkininkavimo sezoniškumo ypatybes bei oro sąlygas.

Klaipėdos RAAD pareigūnai 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad srutų rezervuaras stoginėje, srutų rezervuaras šalia mėšlo rietuvės ir 5 metalinės cisternos patikrintos mechaniniu būdu, apskaičiuotas jų tūris, naudojant 50 m metalinę matavimo juostą „Topex Nr. L 17491 I“, patikros sertifikatas Nr. 0296775. Skundžiamame rašte pareiškėjai akcentuota, kad, vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 1 priedu, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pateikta informacija ir atliktais skaičiavimais, iš viso nuo laikomų galvijų per tvartinio laikotarpio 6 mėnesius teoriškai turėtų susidaryti 51,84 m³ srutų (2018 m. vasario 20 d. patikrinimo metu tvartuose buvo laikoma 18 sutartinių gyvulių vienetų). Klaipėdos RAAD pareigūnai, įvertinę, kad tvartai yra gausiai kreikiami (sekliuose dviejuose tvartuose laikomam 1 gyvuliui tenkantis kraiko kiekis prilygsta ant gilaus kraiko (giliajame tvarte) laikomiems gyvuliams vienai dienai tenkančio kraiko kiekiui), tvarte telpa dalis susidarančio mėšlo ir jame susigėrusių srutų (Aprašo 15 punkte ~ mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir (ar) srutos, t. y. tam kiekiui, kuris telpa tvarte, mažinami reikalingos mėšlidės ir srutų rezervuaro tūriai), o srutų surinkimo rezervuaras po stogine yra apsaugotas nuo paviršinių nuotekų patekimo į rezervuarą, konstatavo, kad ūkininko turimų talpų srutoms surinkti ir laikyti pakanka, kad juose galima būtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančias srutas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-03-22 rašto Nr. (50-1)-D8-1682 (pareiškėja skunde klaidingai nurodo rašto Nr. 1692) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2017-07-18 pateikė Aplinkos ministerijai skundą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), vykdomos ūkio veiklos. Pareiškėja 2017-07-18 skunde pateikė klausimus dėl taršos sampratos, Sklype juntamo srutų kvapo, srutų talpinimo aplinkybių ir su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, dėl Klaipėdos RAAD specialistų veiksmų atliekant Sklypo patikrinimus.

Aplinkos ministerija 2017-07-26 raštu Nr. (50-l)-D8-5187 Klaipėdos RAAD direktoriui pavedė atlikti pakartotinį Sklype esančio ūkio patikrinimą, pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos nurodytos informacijos, įvertinti, ar Klaipėdos RAAD pareigūnai, atlikdami ūkio patikrinimus, tarnybines pareigas atliko tinkamai (b. l. 81). Klaipėdos RAAD 2017-08-07 surašė patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-71, kuriame konstatuota, jog, atlikus Sklype patikrinimą, aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Klaipėdos RAAD 2017-08-10 raštu Nr. (14)-LV4-1795 atsakė į Aplinkos ministerijos 2017-07-26 raštą Nr. (50-l)-D8-5187. Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte nurodė, kad Sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Klaipėdos RAAD 2017-07-26 rašte nurodyta, kad Sklype, be gyvenamojo namo, kaip priklausiniai yra įregistruoti 3 tvartai.

Aplinkos ministerija 2017-08-25 raštu Nr. (50-1)-D8-5822 atsakė į pareiškėjos 2017-07-18 skundą (b. l. 10–12). Aplinkos ministerija 2017-08-25 rašte Nr. (50-1)-D8-5822 remiasi Klaipėdos RAAD 2017-08-07 patikrinimo aktu Nr. (14)-LT1-71, pateikė argumentus dėl pareiškėjos teiktų klausimų ir konstatavo, kad Sklype vykdoma ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-463-789/2018 pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (50-1)- D8-5822 dalį, kurioje konstatuota, jog srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kitų aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų nenustatyta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nevertins pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo aplinkybių dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų, taip pat teismas įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (50-l)-Nr.(50-l)-D8-866 pavedė Klaipėdos RAAD pareigūnams pagal kompetenciją atlikti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjos skundo minėtos dalies nagrinėjimu. Pagal Klaipėdos RAAD 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (2)- LV4-472 „Dėl pavedimo“ pateiktą informaciją, susijusią su srutų rezervuaru, dėl mėšlo ir srutų skleidžiamo kvapo, dėl Klaipėdos RAAD pareigūnų veiksmų vertinimo, Aplinkos ministerija pateikė pareiškėjai paaiškinimą į minėtus klausimus 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (50-1)-D8-l682 „Dėl jūsų skundo“. Skundžiamame 2018 m. kovo 22 d. rašte pareiškėjai išsamiai paaiškinta apie ūkininko V. R. turimus srutų rezervuarus bei jų atitiktį keliamiems reikalavimams, taip pat nurodytos tikslios srutų rezervuarų talpos bei aplinkybės, kur ir kaip laikomos srutos, netelpančios į rezervuarą.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkto reikalavimus, mėšlas ir srutos gali būti kaupiamos tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus. Skundžiamame rašte pateikta informacija, kad, Klaipėdos RAAD pareigūnams patikrinus ūkininko laukuose esančią tirštojo mėšlo rietuvę bei tai užfiksavus 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-15, nustatyta, kad tirštasis mėšlas laikomas įrengtoje 55 x 22 metrų aikštelėje, kurios plotas 1210 m², apjuostoje ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Aikštelėje galima talpinti apie 2 400 m³ kraikinio tirštojo mėšlo. Lauke suformuotas šiaudų pasluoksnis srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Tikrinimo metu aikštelėje buvo laikoma 17 metrų ilgio ir 6 metrų pločio tiršto mėšlo rietuvė. Rietuvės aukštis, kurioje laikoma apie 200 m³ kraikinio tirštojo mėšlo, yra 2 metrai.

Skundžiamu 2018 m. kovo 22 d. raštu pareiškėja informuota, kad, vadovaujantis Aprašo priedu „Sutartinių gyvulių skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymas“, ūkininkui reikalingas 10,95 ha skleidimo plotas. Ūkininkas deklaravo 64,26 ha žemės paskirties žemės. Žemės ploto pakanka susidariusiam tirštam mėšlui ir srutoms per 6 mėn. panaudoti laukams tręšti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 „Dėl galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“ patvirtintų Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių (ŽŪ TPT 01:2009) 161 punktą, tirštojo mėšlo mėšlidės ir skysto mėšlo, srutų bei nuotekų kauptuvai gali būti statomi ir tręšimo laukuose. Pareiškėjai taip pat pateikta informacija, kad srutoms surinkti pastogėje įrengtas 7,5 m³ srutų rezervuaras. Patikrinimo metu šiame rezervuare buvo 4,55 m³ srutų. Laukuose šalia mėšlo rietuvės įrengtas metalinis uždaras srutų rezervuaras, jo talpa – 28 m³, tikrinimo metu srutų rezervuare laukuose buvo sukaupta 7 m³ srutų. Ūkininkas turi 2 mobilias traktoriaus cisternas (3,0 m³ ir 2,6 m³ talpos) ir 3 uždaras metalines cisternas, laikomas prie tvarto. Prisipildžius pastogėje laikomam srutų rezervuarui, srutos išsiurbiamos ir mobilia cisterna išvežamos į laukuose esantį 28 m³ rezervuarą. Pripildžius laukuose esantį rezervuarą, srutos būtų pilamos į prie tvarto esančias rezervines talpas. Skundžiamu raštu patikslinta, kad rezervuarų sandarumas netikrintas, nes tai bus padaryta, kai sukauptos srutos bus išpiltos laukams tręšti, o tvartuose laikomi gyvuliai išleisti į ganyklą. Bendra srutų rezervuarų ir metalinių cisternų talpa – 51,46 m³.

Klaipėdos RAAD pareigūnai 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LTI-15 (b. l. 61-67) užfiksavo, kad srutų rezervuaras stoginėje, srutų rezervuaras šalia mėšlo rietuvės ir 5 metalinės cisternos patikrintos mechaniniu būdu ir apskaičiuotas jų tūris, naudojant 50 m metalinę matavimo juostą Topex Nr. L 17491 I, patikros sertifikatas Nr. 0296775. Skundžiamu raštu pareiškėjai akcentuota, kad, vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 1 priedu, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pateikta informacija ir atliktais skaičiavimais, iš viso nuo laikomų galvijų per tvartinio laikotarpio 6 mėnesius teoriškai turėtų susidaryti 51,84 m³ srutų (2018 m. vasario 20 d. patikrinimo metu tvartuose buvo laikoma 18 sutartinių gyvulių vienetų). Klaipėdos RAAD pareigūnai, įvertinę, kad tvartai yra gausiai kreikiami (sekliuose dviejuose tvartuose laikomam 1 gyvuliui tenkantis kraiko kiekis prilygsta ant gilaus kraiko (giliajame tvarte) laikomiems gyvuliams vienai dienai tenkančio kraiko kiekiui), tvarte telpa dalis susidarančio mėšlo ir jame susigėrusių srutų (aprašo 15 punkte ~ mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto įrengti nereikia, jeigu gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir (ar) srutos, t. y. tam kiekiui, kuris telpa tvarte, mažinami reikalingos mėšlidės ir srutų rezervuaro tūriai), o srutų surinkimo rezervuaras po stogine yra apsaugotas nuo paviršinių nuotekų patekimo į rezervuarą, konstatavo, kad ūkininko turimų talpų srutoms surinkti ir laikyti pakanka, kad juose galima būtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančias srutas.

Srutų ištraukimo dažnis teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl skundžiamas ūkio subjektas vykdydamas ūkinę veiklą gali srutas traukti pagal poreikį, laikydamasis srutų tvarkymui taikomų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų, patvirtintų aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skundžiamame 2018 m. kovo 22 d. rašte nurodė tikslias srutų rezervuarų talpas, kokiu būdu jos patikrintos ir kaip apskaičiuotas jų tūris bei aplinkybes, kur ir kaip laikomos srutos, netelpančios į rezervuarą. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad V. R. turimų talpų srutoms surinkti ir laikyti pakanka, kad juose galima būtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančias srutas, ir kad srutų ištraukimo dažnis teisės aktuose nėra reglamentuotas. Taigi pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. rašte nėra informacijos apie srutų rezervuaro atitiktį keliamiems reikalavimams ūkininko gyvulininkystės ūkyje.

2018 m. kovo 22 d. rašte aiškiai nurodoma, kad, vadovaujantis Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių 11 punktu, kenksmingų dujų iš tvartų, mėšlidžių ir nuotekų tvarkymo įrenginių išsiskyrimas į aplinką neturi viršyti nustatytų normų pagal Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintame Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše išvardyti teršalai, kurių ribinė vertė, leistinas nukrypimo dydis ir pavojaus slenkstis turi būti nustatomi pirmiausia: sieros dioksidas, azoto dioksidas, smulkiosios kietosios dalelės (įskaitant KD10), suspenduotos kietosios dalelės, švinas, ozonas ir kiti teršalai: benzenas, anglies monoksidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kadmis, arsenas, nikelis, gyvsidabris.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 8.1.3 punktą, ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, kurie vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laiko 1 200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedės, kuilius, paršelius) skaičių. Prievolė ūkio subjektams vykdyti poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą atsiranda, kai yra tikėtina, kad su ūkio subjekto vykdoma ūkine veikla besiribojančiose teritorijose dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos gali būti viršijamos aplinkos oro kokybės normos ir standartai. Klaipėdos RAAD pareigūnai, vykdydami J. R. namų valdoje vykdomos veiklos patikrinimus, nustatė, kad šioje namų valdoje vienu metu buvo laikoma ne daugiau kaip 20 sutartinių gyvulių, t. y. 60 kartų mažesnis sutartinių gyvulių kiekis, nuo kurio atsiranda prievolė vykdyti ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdomai veiklai aplinkosauginiai leidimai yra neprivalomi.

Aplinkos ministerija ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. rašte pareiškėją informavo, kad gyvenamosios aplinkos oro kokybę pagal kompetenciją kontroliuoja NVSC, kurio kompetencijai priskirta ir kvapų gyvenamosios aplinkos ore kontrolė (pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, NVSC, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose). Todėl Klaipėdos RAAD pareiškėjos 2017 m. gegužės 14 d. skunde pateiktą informaciją dėl (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos skleidžiamų kvapų pagal kompetenciją 2017 m. gegužės 17 d. raštu persiuntė nagrinėti NVSC Klaipėdos departamentui.

Aplinkos ministerija ginčijamame rašte tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl srutų skleidžiamo kvapo. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. rašte nėra nurodoma, kaip bus vertinama aplinkybių visuma, susijusi su ūkininko sklype vykdoma ūkine veikla ir pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje jaučiama kvapo koncentracija.

Pareiškėja savo skunde nepagrįstai nurodo, kad iš esmės neatsakyta į keliamą klausimą dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų ir kad pateiktas atsakymas yra aptakus.

2018 m. kovo 22 d. rašte aiškiai nurodomi Klaipėdos RAAD sprendimo priėmimo motyvai, kodėl nebuvo pradėta tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų. Ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. rašte išdėstyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Ginčijamame rašte pareiškėja buvo informuota, kad, remiantis Klaipėdos RAAD pateikta informacija, Klaipėdos RAAD pareigūnai R. G. ir V. B., vykdydami Klaipėdos RAAD direktoriaus pavaduotojo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimą, įvertino Klaipėdos RAAD pareigūnų, atlikusių patikrinimus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), veiksmus, ar pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas. Pagal pareiškėjos skundus ir pranešimus dėl mėšlo ir srutų aplinkosauginių reikalavimų laikymosi 2016–2017 metais ūkininko ūkį tikrino Klaipėdos RAAD Šilutės rajono agentūros (2016 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktas Nr. (17)-LTl-48), Šilalės rajono agentūros (2016 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktas Nr. (16)-LT1-170), Kontrolės organizavimo skyriaus, Palangos miesto agentūros ir Kretingos rajono agentūros (2017 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-71), Klaipėdos rajono agentūros (2017 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1 -186) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Visi ūkį tikrinę Klaipėdos RAAD pareigūnai aplinkosauginių pažeidimų nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundžiami Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai laiku reagavo į pateiktus pranešimus ir skundus, tinkamai vykdė pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas atlikdami neplaninius ūkio patikrinimus, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra jiems nebuvo nepradėta.

Klaipėdos RAAD pareigūnai, kuriems buvo pavesta įvertinti, ar pareigūnai, tikrinę skundžiamo ūkininko ūkį, tinkamai atliko tarnybines pareigas, ištyrę anksčiau minėtas aplinkybes, nepasitvirtinus pareiškėjos R. P. nurodytai informacijai dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, taip pat nesant oficialios informacijos apie galimą valstybės tarnautojų tarnybinį nusižengimą, remdamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu, priėmė pagrįstą sprendimą tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėti.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamame 2018 m. kovo 22 d. rašte nėra informacijos, kaip ūkyje tvarkomos gamybinės nuotekos, ar nėra pažeidžiamas mėšlo ir srutų bei gamybinių nuotekų šalinimo technologinis procesas, neatsakyta į 2017 m. liepos 18 d. skunde keliamą klausimą dėl ūkininko ūkio veiklos teisėtumo vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje.

Aplinkos ministerija pagrįstai šių klausimų nevertino, nes jie nepateko į skundo dalį, dėl kurio buvo priimtas teismo sprendimas. Be to, teismas savo sprendime pažymėjo, kad sklype teisėtai vykdoma ūkininko veikla ir srutų rezervuaras įrengtas tinkamu atstumu nuo pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-472 „Dėl Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“ 21, 46.2, 34 punktų teisės nuostatų. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 1 punkte nustatyta, kad mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklės nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant mėšlo, gamybinių, buitinių ir paviršinių nuotekų šalinimo, kaupimo ir tvarkymo statinius gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės ūkiuose ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, garantuojančias gyvūnų gerovę, švarią aplinką ir saugų darbą. Todėl aptariamu atveju nurodytos nuostatos neaktualios, nes namų valdoms šie reikalavimai nėra taikomi, kadangi jose nėra steigiami gyvulininkystės, paukštininkystės ar žvėrininkystės ūkiai.

Skundžiamu raštu pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, imtasi priemonių užtikrinti, kad būtų atliktas papildomas ūkininko ūkio patikrinimas siekiant nustatyti, ar nėra aplinkosauginių pažeidimų.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą atsakovės sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos R. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.