Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1059-856/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
e2S-1059-856/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1059-856/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05905-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.19.2; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. B. (A.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7273-883/2015 pagal pareiškėjos L. B. (A.) skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui R. K. dėl patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo atšaukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. B. (A) skundu dėl 2015-07-16 Patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo kreipėsi į antstolį, prašydama sustabdyti ir atšaukti nuo 2015-07-16 iki 2015-08-17 vykstančias pirmąsias varžytynes, kuriose parduodamos L. B. (A) priklausančios 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastosios vardinės akcijos, kurių vertė 72 411,00 Eur, skirti nepriklausomą ekspertą 6000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertei nustatyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – varžytynių sustabdymą.

Nurodė, kad antstolio veiksmai, nesuteikiant pareiškėjai galimybės skolos sumą sumokėti per šešis mėnesius, atima iš pareiškėjos teisę ir galimybę išsaugoti jai nuosavybės teise priklausančias akcijas. Be to, pareiškėjai priklausančių akcijų pardavimas pažeis kreditorių AB SEB bankas ir UAB „Egmasta“ interesus, o taip pat teismo nutartis, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, parduodamų akcijų vertė yra žymiai didesnė, nei antstolis jas įvertino (1–5 b. l.).

Antstolis R. K. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų L. B. (A) skundą atmetė (22–23 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (31–33 b. l.) pareiškėjos L. B. (A) skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėja nori už parduodamas akcijas reikalaujamą sumą sumokėti per 6 mėnesius, tačiau nei teismui, nei antstoliui nepateikė jokių įrodymų apie jos gaunamas pajamas šiam įsipareigojimui įvykdyti. Pareiškėja gauna labai mažas pajamas, nekilnojamojo turto neturi, kiti antstoliai taip pat vykdo išieškojimus iš pareiškėjos.

Teismas konstatavo, kad įstatymų nuostatose nėra įtvirtinta norma, kuri aiškiai draustų realizuoti turtą, areštuotą pagal tos pačios eilės kreditorių reikalavimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl iš varžytynių parduodamų akcijų kainos buvo pasisakyta 2015-06-09 Šiaulių apygardos teismo nutartyje. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie galimai pasikeitusią akcijų vertę, dėl ko būtų būtinybė skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. (A) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d nutartį ir skundą tenkinti (36–41 b. l.).

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėja ketina pasiskolinti pinigų iš savo artimųjų giminaičių tam, kad per šešių mėnesių laikotarpį galėtų atsiskaityti su kreditoriumi G. B.. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog antstolis R. K. visiškai nevertino galimybės, jog L. B. (A) dės pastangas atsiskaityti su G. B. mokant periodines įmokas per šešių mėnesių laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi sustabdė išieškojimą būtent šiame vykdymo procese pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1310-394/2012. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-550-901/2015 nutarė areštuoti L. B. (A) 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų, siekiant užtikrinti ieškovo UAB „Egmasta“ reikalavimą. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad pardavus minėtas 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastąsias vardines akcijas bus pažeidžiamos esminės išieškotojų AB SEB bankas ir UAB „Egmasta“ teisės, kadangi bus užkirstas kelias reikalavimui įvykdyti.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta 6000 vnt. paprastųjų UAB „Valvėsta“ vardinių akcijų verte, kadangi vieno vieneto paprastųjų UAB „Valvėsta“ akcijų kaina turi būti lygi 30 Eur, o varžytynių metu pradinė paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų pardavimo kaina turi būti lygi ne mažesnei nei 180000 Eur sumai. Teismas be jokio pagrindo neskiria eksperto, taip pažeisdamas pareiškėjos interesus.

4. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad antstolis R. K. išieško G. B. skolą – 4801,92 Eur, iš visų 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų, kurių vertė yra lygi 72411,00 Eur, t. y. ženkliai viršija G. B. skolą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad antstolis R. K. visiškai nevertino galimybės, jog L. B. (A) dės pastangas atsiskaityti su G. B., mokant periodines įmokas per šešių mėnesių laikotarpį.

CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali areštuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

Pažymėtina, kad minėta teisės norma numato išieškojimo negalimumą iš skolininko turto tuo atveju, jeigu skolininkas gauna darbo užmokestį, pensiją ar kitas pajamas, tačiau nenumato, jog išieškojimas galėtų būti sustabdomas skolininkui ketinant pasiskolinti pinigines lėšas iš artimų giminaičių tikslu sumokėti įsiskolinimą. Aplinkybę, kad skolininkė L. B. (A) ketina pasiskolinti pinigų iš artimųjų giminaičių, ji nurodė ir 2015 m. liepos 22 d. teikdama skundą antstoliui, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2015-07-22 iki šiol ji būtų tai padariusi. Iš vykdomojoje byloje esančios 2015-05-08 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad L. B. (A) 2015 m. vasario mėnesį buvo išmokėtas 16,56 Eur, kovo mėnesį – 16,56 Eur, o 2015 m. balandžio mėnesį – 6,62 Eur darbo užmokestis (v. b., 11 b. l.). Be to, vykdomojoje byloje yra skolininkės L. B. (A) prašymas nenukreipti išieškojimą į banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, nes jas sudaro tik gaunama pašalpa ir darbo užmokestis, neviršijantis pusės minimalios algos (v. b., 10 b. l.). Kadangi iš skolininkės L. B. (A) gaunamų pajamų Šiaulių apylinkės teismo sprendimas nebus įvykdytas, konstatuotina, kad antstolis R. K. pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkei priklausantį turtą – UAB „Valvėsta“ 6000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pardavus 6000 vnt. UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų bus pažeidžiamos išieškotojų AB SEB bankas ir UAB „Egmasta“ teisės, kadangi bus užkirstas kelias reikalavimams įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

CPK 5 straipsnio norma numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, minėta teisės norma numato, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, gali ginti savo pažeistas teises, todėl AB SEB bankas ir UAB „Egmasta“, manydami, jog jų teisės yra pažeidinėjamos, skundu gali kreiptis į antstolį R. K., kaip tai padarė skolininkė L. B. (A). Nei byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų apie išieškotojų pažeidinėjamas teises skelbiant paprastųjų vardinių akcijų varžytynes, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skolininkė L. B. (A) nurodė, kad nesutinka su antstolio nustatyta 6000 vnt. paprastųjų UAB „Valvėsta“ vardinių akcijų verte, teismas be jokio pagrindo neskiria eksperto, taip pažeisdamas pareiškėjos interesus.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad klausimas dėl ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti UAB „Valvėsta“ paprastųjų vardinių akcijų vertę buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi, kurią Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą. Iš Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti, kad antstolis R. K. 2014-09-25 patvarkymu dėl areštuoto turto vertinimo įpareigojo L. B. (A) iki 2014-10-02 sumokėti UAB „Valvėsta“ akcijų vertinimo išlaidas, tačiau apeliantė šių išlaidų nesumokėjo, prašė atidėti vertinimo išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Teismai šio prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų apie galimai pasikeitusią akcijų vertę, dėl ko būtų būtinybė iš naujo skirti ekspertizę. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog antstolis R. K. išieško G. B. skolą – 4801,92 Eur, iš visų 6000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Valvėsta“ akcijų, kurių vertė yra lygi 72411,00 Eur, t. y. ženkliai viršija G. B. skolą.

CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju apeliantė savo atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos jos skunde dėl antstolio veiksmų, nebuvo visapusiškai įvertintos antstolio ir nebuvo nagrinėjimo objektu pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms šio atskirojo skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jo teisėtumo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl pagrįstai atmetė L. B. (A) skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė