- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- I-4428-320/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00071-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo, kuriuo paskirta ekonominė sankcija, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja žemės ūkio bendrovė „Vaišvilčiai“ (toliau – ir pareiškėja, ir ŽŪB „Vaišvilčiai“, ir Bendrovė) teismui paduotu skundu (b. l. 2-4) teismo prašė pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - ir Atsakovas, ir AAD TD Panevėžio skyrius) vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2019 m. kovo 7 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-2/2019“ (toliau- ir Nutarimas), kuriuo ŽŪB „Vaišvilčiai“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 124 straipsnio 3 dalies pažeidimą paskirta 1400 eurų dydžio bauda. Pareiškėja skunde nurodė, kad ŽŪB „Vaišvilčiai“ ekonominė sankcija paskirta už tai, kad 2018 m. lapkričio 27 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Žemės ūkio bendrovė „Vaišvilčiai“ savo veikloje naudojo žemės gelmių išteklius neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, kai jis yra būtinas, ir nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. sunaudojo 59 162 kv. m. požeminio vandens. Bendrovė pažeidė Lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) 12 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ skunde nurodė, kad neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, teigė, kad savo veikloje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. išgavo ir naudojo požeminį vandenį nežinodami apie tai jog yra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas ir išteklių ar ertmių naudojimo sutartis. Apie minėtus dokumentus pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ sužinojo tik atlikto patikrinimo metu. Po patikrinimo akto surašymo Bendrovė nedelsdama sudarė sutartį su UAB „Grota“, kuri įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovui ŽŪB „Vaišvilčiai“ su Lietuvos geologijos tarnybą suderintą vandenviečių išteklių įvertinimo (aprobavimo) ataskaitą, su kurią pareiškėja galės kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pareiškėja nurodė, kad turi vieną gėlo vandens gręžinį su 1970 m. sausio 1 d. išduotu gręžinio pasu (indentifikavimo numeris – 17137), vanduo iš šio gręžinio naudojamas gyvulių girdymui bei ūkio reikmėms. Gręžinys turi apskaitos priemones, kurios yra sertifikuotos ir atliktos patikros, todėl bendrovė visą laiką manė, kad gręžinį naudoja teisėtai. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad nutarimą priėmusi institucija ne kartą tikrino ŽŪB „Vaišvilčiai“, paskutinis patikrinimas buvo atliekamas 2016 m. gegužės 17 d. (patikrinimo Nr. T8-247), kurio metu jokie pažeidimai Bendrovėje nustatyti nebuvo. Teigė, kad institucija skirdama 1 400 sankciją Eur dydžio ekonominę sankciją, nesivadovavo objektyvumo ir proporcingumo principais. Nutarime visiškai nevertino pažeidimo pobūdžio. Manė, kad ŽŪB „Vaišvilčiai“ naudojimas požeminį vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bei išteklių ar ertmių naudojimo sutarties laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, kadangi pažeidimu nepadaryta žala aplinkai, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais (dėl nežinojimo), pažeidimas nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu. Pareiškėjo teigimu, nors pažeidimas yra ir trunkamasis, tačiau jis jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, nepažeidė konkrečia teisės norma saugomų vertybių. Pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ manymu, paskirta ekonominė 1 400 Eur sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, todėl ji turėtu būti pakeista ir ŽŪB „Vaišvilčiai“ paskirtas įspėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovas AAD TD Panevėžio skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Savo atsiliepime teismui (b. l. 37-40) nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ŽŪB „Vaišvilčiai“ savo ūkinei bei komercinei veiklai naudojamą vandenį išgauna iš Bendrovei priklausančio artezinio požeminio vandens gręžinio neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties. Už tai 2019 m. vasario 11 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. PAN-2/2019, kuriame nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d. ŽŪB „Vaišvilčiai“ išgavo 59 162 kv. m. vandens. Bendrovė pažeidė Lietuvos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. AAD TD Panevėžio skyrius 2019 m. kovo 7 d., išnagrinėjęs bylą, nutarimu Nr. PAN-2/2019 Bendrovei už juridinio asmens pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 1 400 Eur baudą. Manė, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje byloje, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte nustatyta, kad pareigūnui, atliekančiam ūkio subjekto patikrinimą, suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių, vadovautis Aprašo nuostatomis, o taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Kadangi pareigūno, atlikusio patikrinimą, nustatytas teisės aktų reikalavimų nesilaikymo faktas nebuvo vertinamas kaip mažareikšmis, Bendrovei buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas ir byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta tvarka. Kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pagrindų nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nebuvo, pakako įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, todėl buvo priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi skiriant ekonominę sankciją ŽŪB „Vaišvilčiai“ buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kadangi sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, byloje buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes ir paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda. Atsakovas AAD TD Panevėžio skyrius prašo atmesti pareiškėjo ŽŪB „Vaišvilčiai“ skundą kaip nepagrįstą, palikti aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 7 d. priimtą nutarimą Nr. PAN-2/2019 nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-2/2019“ paskirtą 1 400 Eur ekonominę sankciją ir paskirti įspėjimą.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2018 m. lapkričio 27 d. planinio patikrinimo metu nustatė, kad ŽŪB „Vaišvilčiai“ savo ūkinei bei komercinei veiklai naudojamą vandenį išgauna iš Bendrovei priklausančio artezinio požeminio vandens gręžinio neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties. Patikrinimo metu buvo surašytas 2018 m. lapkričio 27 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-37-2 (b. l. 44-45), kuriame nurodyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. išgavo 59 162 kv. m. vandens. Už šį pažeidimą 2019 m. vasario 11 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. PAN-2/2019 (b. l. 41-43). Pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ 2019 m. kovo 7 d. Nutarimu nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d., išgaudama ir naudodama požeminio vandens išteklius ūkinei komercinei veiklai neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties pažeidė Lietuvos respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi ŽŪB „Vaišvilčiai“ buvo skirta ekonominė sankcija 1 400 Eur bauda.
Pareiškėja ŽŪB „Vaišvilčiai“ 2019 m. kovo 7 d. Nutarimu konstatuotų pažeidimų neginčija. Nurodo, kad turi vieną gėlo vandens gręžinį su 1970 m. sausio 1 d. išduotu gręžinio pasu (indentifikavimo numeris – 17137) (b. l. 11-17), vanduo iš šio gręžinio naudojamas gyvulių girdymui bei ūkio reikmėms. Gręžinys turi apskaitos priemones, kurios yra sertifikuotos ir atliktos patikros, todėl bendrovė visą laiką manė, kad gręžinį naudoja teisėtai. Pažymėjo, kad po patikrinimo akto surašymo Bendrovė nedelsdama sudarė sutartį su UAB „Grota“ (b. l. 9-10), kuri įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovui ŽŪB „Vaišvilčiai“ su Lietuvos geologijos tarnybą suderintą vandenviečių išteklių įvertinimo (aprobavimo) ataskaitą, su kurią pareiškėja galės kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalis numato, vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (4 dalis). Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą (5 dalis).
Skundžiamame nutarime konstatuota, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes pareiškėjai skirta sankcijoje nustatyta minimali 1 400 Eur bauda. Pareiškėja prašo jai paskirtą 1 400 Eur baudą pakeisti ir paskirti įspėjimą.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimo padarymą Bendrovei paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ŽŪB „Vaišvilčiai“ padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgia į tai, kad ŽŪB „Vaišvilčiai“, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad Pareiškėja pripažino pažeidimą, kad nors laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio rajono teritorijoje išgavo ir naudojo požeminį vandenį, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties, tačiau vykdė paimamo vandens apskaitą pagal skaitiklio rodmenis už naudojimąsi gėlo požeminio vandens ištekliais t.y. nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 1400 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai ŽŪB „Vaišvilčiai“ skiriama 700 eurų dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 7 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos žemės gelmių 12 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 1400 eurų baudą sumažinti ir žemės ūkio bendrovei „Vaišvilčiai“ paskirti ekonominę sankciją – 700 eurų (septynis šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.