Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-18 · Civilinė byla Nr. 2A-428-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-18
Bylos Nr.
2A-428-357/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Danutė Matiukinė, Rasa Bartašienė (pran.), Danutė Matiukinė
Atsakovas
A. Z.
Ieškovas
R. Z.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-428-357/2012

Teisėja R. Volikienė Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00034-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui A. Z., institucija byloje teikianti išvadą – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Z. ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti 2005-11-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu dėl nepilnamečių vaikų: A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išmokos dydžio pakeitimo, priteistos iš atsakovo A. Z. nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 60 Lt išmokos dydį, priteisiant kiekvienam vaikui po 200Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (1-2 b. l.). Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė savo ieškinio reikalavimus sumažino, prašydama iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį priteisti po 130 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui po 60 Lt išmokos nepakanka, nes vaikai auga, mokosi, didėja jų poreikiai, kas reikalauja papildomų lėšų. Ji pati nedirba, tačiau gauna pastovias pajamas: socialinę pašalpą ir išmokas vaikui, iš viso apie 900 Lt gauna iš socialinės rūpybos skyriaus, gyvena ūkiškai, augina gyvulius, daržoves, eina uždarbiauti pas ūkininkus, visos pajamos 1166 Lt. Didžiąją dalį savo pajamų išleidžia vaikų poreikių tenkinimui, kiekvienam vaikui skiria ne mažiau kaip po 130 Lt kas mėnesį. Teigia, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga į mėnesį apie 300-400 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Z. nurodė, kad prašomo išlaikymo mokėti negali. Sutinka kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 80 Lt ( (26,39-41 b. l.).

Atsakovas teigia, kad yra 2 grupės invalidas, jo pajamos 585,07 Lt per mėnesį, iš jų 180 Lt perveda išlaikymą vaikams, pastovios gyvenamosios vietos neturi, perka vaistus, darbo neturi, yra silpnos sveikatos.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad priteistas 60 Lt išlaikymas vaikams neatitinka dabartinių vaikų poreikių, nes neužtikrina vaikų poreikių patenkinimo, todėl pritaria, kad vaikų išlaikymo dydis būtų padidintas iki 130 Lt kiekvienam vaikui (48 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005-11-22 sprendimu iš atsakovo A. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) vaikams: A., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo po 60 Lt dydį ir priteisė iš atsakovo A. Z. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (A. iki(duomenys neskelbtini) , M. iki (duomenys neskelbtini), E. iki (duomenys neskelbtini)).

Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo A. Z. 98,82 ir 340 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė vykdyti skubiai (68-71 b. l.).

Byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), E. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. Z.. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005-11-22 sprendimu iš atsakovo A. Z. buvo priteistas išlaikymas vaikams: G., gim. (duomenys neskelbtini), A., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini) , po 60 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaiku iki jų pilnametystės. Teismas nurodė, kad šiuo metu vaikai gyvena su motina R. Z., kuri juos augina, auklėja, jais rūpinasi ir išlaiko. R. Z. nedirba, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams. Vaikų tėvas A. Z. yra iš dalies darbingas, tačiau nedirba, gauna iš Sodros periodines išmokas po 585,07 Lt, iš jų moka vaikams išlaikymą po 60 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nekilnojamojo turto atsakovas A. Z. neturi.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu vaikų poreikių tenkinimui neužtenka iš atsakovo gaunamų 60 Lt, reikalinga kas mėnesį kiekvienam vaikui skirti po 300–400 Lt. Siekiant užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius ir būtinas vystymuisi sąlygas, atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, ir į tai, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas žmogus, teismas sprendė, kad atsakovas vis tiek privalo padėti išlaikyti savo vaikus. Todėl laikė, jog tikslinga pakeisti priteisto išlaikymo vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, kadangi tiek ir dar daugiau pinigų vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria vaikams ir pati ieškovė. Teismas pažymėjo, kad priteistinas vaikams išlaikymas yra minimalus ir lygus 1 MGL . Teismas ieškovę skyrė vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Ieškinį tenkinant, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo išlaikymui kas mėnesį po 80 Lt periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (74-76 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 185 str.) ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

2. Apeliantas mano, kad teismas, nustatydamas 130 Lt teiktino išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, todėl privalėjo nustatyti vaiko poreikius ir įvertinti tėvų galimybes juos tenkinti. Teismas kiekvieno vaiko poreikio turinio neanalizavo.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pati nėra pajėgi teikti vaikams tokio dydžio išlaikymo, kokio prašoma priteisti iš atsakovo. Be to, priteistas išlaikymo vaikams dydis nepagrįstai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, kad po teismo priteisto išlaikymo, iš esmės būtų pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Z. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (83 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas bei suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo ar jo padidinimo, ir todėl priėmė pagrįstą sprendimą. LR Civilinio kodekso 3.196 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis yra nemažesnis kaip 1 MGL. Atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, ieškovė sutiko, kad iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymas butu priteista po 130 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, t.y. išlaikymas būtu padidintas iki 1 MGL, todėl ieškovės dalys vaiko išlaikyme butu 270 Lt, atsakovo tik 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl teismų praktikos taikymo, normų taikymo ir įrodymų vertinimo

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant išlaikymo teikimo dydį, teismas tinkamai neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydžio pakeitimo klausimais, tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, netinkamai taikė LR CK 3.201 str. nuostatas ir procesines teisės normas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės ar procesinės teisės normos. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 3.201 str. nuostatas.

Dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nustatydamas 130 Lt teiktino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, neatsižvelgė į proporcingumo, tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, principą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą.

CK 3. 201 straipsnio 1 dalimi numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ši nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. LR CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Nuostatą, kad išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant kartu su LR CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio klausimo nagrinėjimas iš naujo galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiuo metu vaikų auklėjimu iš išlaikymu rūpinasi jų motina R. Z., kuri nedirba, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu yra iš dalies darbingas, tačiau nedirba, gauna po 585,07 Lt išmokų iš Sodros, pačios savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Pažymima ir tai, kad esant tokioms bylos aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju teismo priteista iš atsakovo išlaikymo suma po 130 Lt jo kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra pagrįsta.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nėra pajėgi teikti tokio dydžio vaikams išlaikymo, kokio yra prašoma priteisti iš atsakovo. Apeliaciniame skunde apelianto pateiktas skaičiavimas dėl ieškovei ir kiekvienam iš vaikų tenkančių lėšų dalis laikytinas nepagrįstu, kadangi jame nėra įskaičiuota vyresnių ieškovės vaikų teikiama materialinė pagalba. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Todėl apelianto teiginys, kad ieškovė be gaunamų pašalpų, neturi jokių kitų pajamų, yra nepagrįstas.

Remdamasi aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Dėl poreikių turinio pagrindimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia; tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą pagrįstai pažymėjo, kad priteistinas vaikams išlaikymas yra minimalus ir lygus 1 MGL, tai yra 130 Lt. Todėl priteisiant iš atsakovo po 130 Lt išlaikymo minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, teismas neturėjo pagrindo reikalauti kiekvieno iš vaikų poreikių turinio pagrindimo. Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas kiekvieno vaiko poreikio turinio neanalizavo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turinės padėties vertinimo

Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovo pajamas sudaro tik iš Sodros gaunamos periodinės netekto darbingumo išmokos po 585,07 Lt kas mėnesį, iš kurių yra mokamas vaikams išlaikymas po 60 litų kiekvienam kas mėnesį. Atsakovas, yra gimęs 1956 m., jo darbingumas apribotas, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Iš atsakovo gaunamų pajamų atėmus vaikams teikiamo išlaikymo dydį – 180 Lt, 405 Lt per mėnesį suma yra nepakankama suaugusio žmogaus pragyvenimui, todėl yra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovas, teigdamas, jog jo pajamas sudaro tik gaunamos periodinės išmokos iš Sodros, neatskleidė teismui visų savo pajamų ir jų šaltinių. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tą aplinkybę, kad atsakovas pats pripažįsta ir sutinka, kad gali teikti po 80 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, todėl negaunant jokių kitų pajamų, atsakovui pragyventi iš gaunamų pajamų yra sudėtinga. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti; vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog sugeba teikti vaikams tokio pat dydžio išlaikymą, koks priteistas iš atsakovo.

Ta aplinkybė, kad tėvas, nors ir būdamas iš dalies darbingu, nedirba, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti būtinų išlaidų nepilnamečiams vaikams dydį, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Be to, atsakovas, teikdamas, jog teismo liko netirtas vaikų poreikių išlaidų pagrįstumas, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minimaliems poreikiams augančiam vaikui patenkinti, teismo priteistos 130 Lt dydžio išlaidos yra per didelės ar neprotingos.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pats apeliaciniame skunde pripažįsta, jog per 7 metų laikotarpį jo gaunamos pajamos padidėjo 123,17 Lt. Apelianto argumentai, jog teikti pakankamą išlaikymą lemia objektyvūs veiksniai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio pagrįstumo. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovo požiūris į savo kaip tėvo pareigas teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, pastangos gauti daugiau pajamų, yra pagrindai suponuojantys, jog atsakovas vien dėl savo sunkios materialinės padėties negali būti atleidžiamas nuo pareigos teikti būtiną ir reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi aptariamu atveju vaikų interesai gauti išlaikymą būtiną užtikrinti tinkamas tokio amžiaus vaikų vystymuisi sąlygas, yra svarbesni nei atsakovo ekonominių interesų apsauga. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra įrodymų, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams pablogintų jo turtinę padėtį. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas ir iš dalies darbingas, negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo.

Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina apeliaciniame skunde nurodomus atsakovo susirgimus, tačiau nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas negali prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priteistas 130 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, iš esmės užtikrina tik minimalius ir pačius reikalingiausius vaikų poreikius. Priteisiant išlaikymą po 80 Lt iš esmės pažeistų vaikų interesus bei jų teisę gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jų poreikius. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 130 Lt suma kiekvienam vaikui nėra per didelė, atitinka tėvų esamą ir galimą materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nuolat augančius vaikų poreikius, į tai, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra akivaizdžiai nepakankamas, pagrįstai padidino išlaikymo dydį priteisdamas iš atsakovo po 130 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrins tik būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Kadangi šalys nėra pateikusios duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Danutė BurbulienėDanutė Matiukinė