Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) baudžiamasis nusižengimas) – 50 parų arešto bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) baudžiamasis nusižengimas) – 50 parų arešto bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) nusikaltimas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės už veikas padarytas esant idealiai sutapčiai, subendrinus apėmimo būdu, o po taip subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu E. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kai kaltininkas ir nukentėję asmenys susitaiko (BK 38 straipsnis). Jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės, tai yra nuteistasis tvirtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos).

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad visais atvejais nusikalstamų veikų įvykdymo modelis buvo toks pats – nuteistasis A. K. telefonu arba per programėlę „Messinger“ nurodydavo E. F. adresą, kur reikia nuvykti ir ką pasiimti. A. K. nukentėjusiesiems nurodydavo, jog jis pats daiktų atsiimti negali, kadangi gyvena kitame mieste, todėl pinigus perves per banko sąskaitą ir prekę pasiims draugas, bendradarbis ar sūnėnas. Nuteistasis, jog nukentėjusiuosius dar labiau įtikintų į jų nurodytus elektroninius paštus atsiųsdavo mokėjimo patvirtinimo ruošinį, kuriame nurodyta, jog reikiamą sumą už perkamus daiktus pervedė M. R. ir pridėdavo M. R. asmens tapatybės kortelės nuotrauką. E. F. iš pardavėjų pasiėmęs daiktus, laukdavo tolimesnių A. K. nurodymų ir gavęs nurodymus daiktus parduodavo A. K. nurodytiems asmenims nurodytoje vietoje (nukentėjusiosios M. M. atveju kvepalus perdavė be pinigų). E. F. gautus grynus pinigus už parduotas prekes perduodavo E. J., kuris iš savo banko sąskaitos pervesdavo D. M.. Pastaroji pinigus pervesdavo į kitų asmenų banko sąskaitas arba grynus pinigus perduodavo gyvai kitiems asmenims.

14. Nuteistojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos M. S. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiojo, E. F., liudytojų V. B., M. Š., E. J., D. M. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) val. asmuo, prisistatęs Karoliu pirko iš jo iš atskirų dalių surinktą kompiuterį, kurį pardavinėjo portale „skelbiu.lt“. Pirkėjas į M. S. elektroninį paštą atsiuntė banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad į nukentėjusiojo banko sąskaitą buvo pervesta 500 eurų ir šias lėšas pervedė M. R.. Tą pačią dieną į nukentėjusiojo namus atvyko pirkėjo draugas ir pasiėmė kompiuterį. M. S. po kelių dienų negavęs pinigų už atiduotą kompiuterį suprato, jog jį apgavo ir apie tai papasakojo bendradarbiui M. Š.. Pastarasis taip pat per tą patį skelbimų portalą pardavinėjo kompiuterį ir žinodamas, kad jo bendradarbis M. S. buvo apgautas, paprašė jo atvykti pas jį, kai bus atiduodamas kompiuteris. M. S. apie tai, kad galimai bus daroma nusikalstama veika pranešė policijos pareigūnams, kurie buvo pasaloje. Atvykus M. Š. pirkėjui M. S. atpažino, jog kompiuterį atvažiavo pasiimti tas pats E. F.. Apklausiamas E. F. nurodė, kad nukentėjusiojo M. S. kompiuterį pardavė už 300 eurų V. B.. Nukentėjusysis M. S. ir liudytojas V. B. pagal jiems pateiktas nuotraukas atpažino E. F. (1 t. b.l. 83-90, 149-156). Be to, E. F. nurodė, kad gavęs pinigus už kompiuterį iš V. B., kaip ir pirmuoju atveju, paprašė E. J. pervesti 150 eurų D. M. (2 t. b.l. 119-120). Pastaroji, kaip jau minėta, perdavė pinigus kitiems asmenims, tačiau tiksliai neatsimena ar pinigus pervedė į banko sąskaitą, ar padavė grynais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad su nukentėjusiuoju M. S., liudytojais M. Š., V. B. ir E. F. bendravo asmuo, kurio mobilaus ryšio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini) 2 t. b.l. 109-110). Minimas telefono numeris šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu veikė (duomenys neskelbtini) ribose. Taigi ir šiuo atveju, akivaizdu, kad A. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose mobilaus ryšio telefonu bendravo su nukentėjusiuoju, liudytojais ir E. F., pastarajam davė nurodymus - iš kur nupirkti kompiuterį ir kam parduoti, po to, kiek pinigų pervesti D. M.. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl A. K. kaltės ir dėl šios nusikalstamos veikos.

15. Nuteistojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos A. V. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiosios, E. F., liudytojų V. V., E. J., D. M. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. V. nurodė, kad jos nepilnametis sūnus F. V., per internetinį puslapį „skelbiu.lt“ pardavinėjo žaidimų kompiuterį „Xboxe one S“. Per šį puslapį juos susirado pirkėjas, save pasivadinęs M. R., kuris skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir bendravo per mobiliąją programėlę „Viber“. Su jiems skambinusiu vyriškiu buvo sutarta, kad žaidimų konsolę jie parduos už 220 eurų, o jis pinigus perves į nurodytą banko sąskaitą. Vyriškis taip pat nurodė, kad pats negalės atvažiuoti pasiimti prekės, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad žaidimų konsolę paims jo draugas. Tą pačią dieną po kurio laiko jiems vėl paskambino tas pats vyriškis ir pasakė, kad jo draugas jau atvažiavo paimti žaidimų konsolės, o jis per „Viber“ programėlę atsiuntė jiems internetinės bankininkystės mokėjimo išrašą, apie padarytą pervedimą. Negavus pinigų po kurio laiko su pirkėju susisiekus telefonu atsiliepęs vyriškis, pristatęs M. R., nurodė, kad pinigų negaus. Apklausiamas E. F. nurodė, kad žaidimų kompiuterį už 160 eurų pardavė (duomenys neskelbtini) mieste nepažįstamam asmeniui. Gautus pinigus, kaip ir ankstesniais atvejais, pasidalino pusiau. Kaip ir aukščiau nurodytais atvejais su nukentėjusiąja, jos sutuoktiniu ir E. F. bendravo asmuo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta buvo (duomenys neskelbtini) ribose. Taigi, ir šiuo atveju matyti, kad nuteistasis A. K. veikė tokiu pačiu metodu, kaip ir aukščiau aptartais atvejais. Aukštesnės instancijos teismui ir šiuo atveju nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo A. K. kaltės.

16. Nuteistojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos T. S. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiojo, E. F., liudytojų E. J., D. M. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad skelbimų portale www.skelbiu.lt jis pardavinėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A70“ kartu su 2 vnt. telefono dėkliukais. Su juo susisiekęs pirkėjas, kurio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), neprisistatė. Jie susitarė, kad į (duomenys neskelbtini) miestą atvažiuos jo draugas iš (duomenys neskelbtini) ir paims mobiliojo ryšio telefoną, o pirkėjas jam žadėjo pervesti 260 eurų. Tą pačią dieną po kurio laiko nukentėjusysis į savo elektroninį paštą iš (duomenys neskelbtini) gavo 260 eurų pavedimo kopiją. Jam vėl paskambino pardavėjas ir pasakė, kad jo draugas telefono laukia prie prekybos centro „N.“. Prie minimo prekybos centro jo laukė jaunuolis, kurio balsas buvo ne toks pats, kaip kalbėjusio telefonu. Jaunuolis pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jo neapžiūrėjęs nuėjo už prekybos centro. Nukentėjusysis pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino E. F., kaip asmenį, kuris prie parduotuvės „N.“ pasiėmė jo mobilaus ryšio telefoną (4 t. b. l. 145-152). Apklausiamas E. F. nurodė, kad iš T. S. paimtą mobilaus ryšio telefoną pardavė už 100 eurų (duomenys neskelbtini) mieste nepažįstamam asmeniui. 50 eurų E. J. pervedė D. M., sau pasiliko 50 eurų. Nors nukentėjusiajam T. S. nuteistasis A. K. skambino iš kito mobilaus ryšio telefono nei aukščiau minėtais atvejais, tačiau ir šis telefono numeris (duomenys neskelbtini) nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu veikė (duomenys neskelbtini), ribose ir (duomenys neskelbtini) val. bendravo nukentėjusiuoju T. S. (4 t. b. l. 176). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint E. F. asmens kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ fiksuoti susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje su asmeniu, kurio profilio pavadinimas „Ž. Č.“, matyti, kad E. F. nufotografavęs ir vartotojui „Ž. Č.“ išsiuntęs mobilaus ryšio telefono „Samsung“ nuotraukas (5 t. b. l. 83-109). Aukštesniojo teismo nuomone ir šiuo atveju A. K. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartais duomenimis.

17. Nuteistojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos R. M. atžvilgiu patvirtina nukentėjusiojo, E. F., liudytojų E. J., D. M. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis nurodė, kad į skelbimų portalą www.skelbiu.lt įkėlė skelbimą dėl parduodamos žaidimų konsolės „Play station 4“. Po kurio laiko jam iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyras susitarė, jog žaidimų konsolę pirks už 250 eurų, jis padarys pavedimą per banko sąskaitą, o atsiimti kompiuterio konsolės atvyks jo draugas. Neužilgo per „Messenger“ programėlę, jis iš asmens pasivadinusio „K. A.“ gavo pavedimo kopiją 260 eurų sumai. Mokėtojas buvo M. R.. Iš karto po to jam vėl paskambino iš to paties telefono numerio ir pasakė, kad pirkėjo draugas jau atėjo nurodytu adresu. Pasitikėdamas skambinusiuoju, jis žaidimų konsolę išnešė į lauką ir perdavė prie jo laiptinės laukusiam vaikinui apie 19-20 metų amžiaus. Nurodė, kad jis norėjo nusifotografuoti vaikino veidą, tačiau šis nesutiko. Suprato, kad yra apgautas tada, kai pavedimo kopijoje pastebėjo įrašytą datą (duomenys neskelbtini) d., o po to atsiųstoje pavedimo kopijoje (duomenys neskelbtini) d. laikas buvo nurodytas 16.41 val., nors pirkėjas su juo pirmą kartą susisiekė tik 17.42 val. Nukentėjusysis iš jam pateiktų nuotraukų atpažino, jog kompiuterio konsolę pasiėmė E. F. (5 t. b. l. 1-8). Apklausiamas E. F. nurodė, kad žaidimų konsolę (duomenys neskelbtini) mieste pardavė nepažįstamam asmeniui už 140 eurų ir kaip ankstesniais kartais, pusę gautos pinigų sumos pervedė E. J. D. M.. Kaip aukščiau minėtais atvejais, nukentėjusiajam R. M. skambino tas pats telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos metu veikė (duomenys neskelbtini) ribose ir bendravo su R. M. ir E. F. (2 t. b. l. 109-110). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. F. per „Messenger“ programėlę nusikalstamos veikos prieš R. M. laikotarpiu rašo „ciut i liustra neipisau jam; „Ble sunkiai snd; Tai kad fotkint mane norejo ir t.t.; Zaidimas yra; Ir vienas pultas“, taip pat įvyko video pokalbis, kurio trukmė 2 min 8 s (5 t. b. l. 83-109). Šie „Messinger“ programėlėje esantys susirašinėjimai patvirtina nukentėjusiojo teiginį, jog E. F. nukentėjusysis norėjo nufotografuoti. Teisėjų kolegijai, šiuo atveju abejonių dėl A. K. kaltės R. M. atžvilgiu nekelia.

18. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nei vienos nusikalstamos veikos neįvykdė, o jį apkalba E. F., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, liudytojai M. R. ir D. M.. Tačiau dar kartą pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats A. K. savo kaltę pilnai pripažino ir dėl to gailėjosi. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis bandė paneigti, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tačiau apklausta liudytoja J. V. patvirtino, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, pasirašė po apklausos protokolu, pastabų neturėjo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu A. K. duoti parodymai nesutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bei prieštarauja kitai surinktai bylos medžiagai. Šiuo atveju, nuteistojo A. K. iškelta versija, jog jį kiti proceso dalyviai apkalba ir yra nekaltas dėl padarytų veikų, laikytina tik apelianto gynybine pozicija, siekiant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kaltę perkelti kitiems asmenims. Nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė E. F., D. M. ir M. R. tikslo apkalbėti nuteistąjį. Netgi tai, jog E. F. dėl visų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, visų nukentėjusiųjų atsiprašė ir vienas visiems atlygino žalas rodo, jog E. F. nesiekė savo indėlio į nusikalstamų veikų darymą sumenkinti, kaltę suversti vien tik A. K. ar kitaip išvengti atsakomybės.

19. Taip pat apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas išklausytų pokalbių tarp kaltinimo ir nukentėjusiųjų telefoninius pokalbius, būtų akivaizdu, jog tai ne jo balsas. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje yra tik telefoninių pokalbių išklotinės ir per programėlę „Messinger“ E. F. siųsto žinutės. Šiuo atveju nėra galimybės perklausyti telefoninių pokalbių garso įrašų, kadangi jų byloje nėra, tačiau pažymėtina, jog A. K. kaltę patvirtina aukščiau aptartų duomenų visuma ir aukštesnės instancijos teismui dėl to nekyla jokių abejonių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl A. K. padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo A. K. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymiai.

Be to, pažymėtina, kad A. K. anksčiau teistas 33 kartus, iš jų paskutiniuosius 5 kartus būtent už iš esmės analogiško pobūdžio sukčiavimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu yra nagrinėjamos 2 baudžiamosios bylos, kuriose A. K. yra pareikšti kaltinimai iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas nuteistojo A. K. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu vėlgi už analogiško pobūdžio sukčiavimą - pardavėjams pateikia klaidingus duomenis apie neva padarytus pavedimus už perkamus daiktus, pateikia svetimo asmens duomenis, per kitus asmenis perkamus daiktus atsiima, kitų asmenų prašo pinigus pervesti dar kitiems asmenis ir taip toliau. Visi šie duomenys dar kartą patvirtina, kad tokio pobūdžio sukčiavimas yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas.

20. Aukštesnės instancijos teismui abejonių nekelia ir A. K. nusikalstamų veikų kvalifikacija. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K?188?719/2018, 2K-453-648/2016). Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad A. K. pagamino netikrus dokumentus – mokėjimo pavedimo ruošinius, po ko nukentėjusieji suklaidinti dėl atlikto pinigų pervedimo atiduodavo parduodamus daiktus E. F.. Mokėjimo pavedimo ruošinyje nurodyti duomenys neatitiko tikrovės ir turėjo reikšmės nukentėjusiesiems apsisprendžiant dėl perduodamų daiktų.

21. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. K. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos). Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (8 t. b.l. 93). Pažymoje nurodyta, kad A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 203,93 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam yra paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. K. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.