Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-962-567/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-02
Bylos Nr.: 2A-962-567/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas: UAB „Belvilis“
Atsakovas: UAB „Moltela“
Advokatai: Tomas Petkevičius

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 27.12. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Tomui Petkevičiui ir H. C.,atsakovo atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Belvilis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-595-129/2010 pagal ieškovo UAB „Belvilis“ ieškinį atsakovui UAB „Moltela“ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas UAB „Belvilis“ 2009-12-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2010-04-07 patikslino, prašydamas:

1) Įpareigoti atsakovą UAB „ Moltela“ laikraštyje ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos „Molėtų žinios“ išspausdinti nurodyto turinio ir formos paneigimo tekstą: „Laikraščio „Molėtų žinios“ 2009-08-04 publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ skelbta neteisinga, melaginga, šališka ar (ir) netiksli informacija. Šioje publikacijoje buvo pateikta neteisinga, melaginga, šališka ar (ir) netiksli informacija apie UAB „Belvilis“, jos akcininkus, UAB „Belvilis“ nuosavybės teises į priklausančius žemės sklypus, neatskleista tikroji faktinė situacija, išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti ir klaidingi. Laikraščio „Molėtų žinios“ publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“, buvo tiesiogiai nurodoma arba sudaromas klaidingas bendras įspūdis, jog UAB „Belvilis“:

- UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei (beje, vienai iš bankrutavusio „Fly LAL“ akcininkei), <...>, ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“;

- Naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai B. savo turtą parduotų jiems;

- Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, net nenutuokdamas įvykdė juodą darbą.

- Kadangi teismas sprendimo žaibo greičiu negalėjo priimti, jo ir nelaukta, o ant kelio įrengti vartai bei uždėti stendai su užrašais „Privati valda“, o tiksliau – „Norit pravažiuoti, skambinkite“ ir užrašyti keli telefono numeriai. Vadinasi, buvo pažeisti įstatymai, kurie leidžia servitutiniu keliu vaikščioti, važiuoti ar vesti gyvulius.

- UAB „Belvilis“ neteisėtai pastatė vartus per jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo einantį keliuką, kuris yra servitutinis kelias pravažiuoti prie kaimyno sodybos „Giedrita“.

- Sklype buvo įrašyti trys servitutai: jau minėto kelio, gyventojų teisės prieiti prie vandens telkinio 5 m. juosta, teisė ribotai naudotis sklypo 3 a. dalimi kitiems asmenis. Tačiau prie kelio įkasti du strypai bylojo, kad įstatymai ir nutarimai UAB „Belvilis“ savininkams – nė motais.

2) Priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atstovo išlaidas už teisinių paslaugų teikimą. Nurodė, kad laikraštyje „Molėtų žinios“ buvo išspausdinta publikacija, kurioje skelbiama melaginga informacija, šališka, netiksli bei neteisinga informacija apie ieškovą. 2009-08-04 minėtame laikraštyje 1, 2, 3, 4 puslapiuose buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“. Paskelbta informacija prieštarauja LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. reikalavimams: pateikti viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse teisingai, tiksliai ir nešališkai. Atsakovas tendencingai skelbė ieškovo dalykinę reputaciją bei tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovui pateikus prašymą išspausdinti paneigimą, tai nebuvo padaryta. Juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti ginama, nustačius šių faktų visumą: žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, kad žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją (žemina gerą vardą), faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismų praktikoje nurodoma, kad reiškiant ieškinį dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, paskleistos žinios turi tiesiogiai liesti ieškovą, teikti informaciją apie jo veiklą, moralines savybes, asmeninį gyvenimą. Ieškovas teigia, kad nurodytoje publikacijoje pateikta informacija akivaizdžiai turi žeminantį pobūdį, kadangi menkina ieškovą, kaltina teisės normų ir moralinių nuostatų nesilaikymu. Ieškovas įvardinamas kaip neigiamų savybių turintis asmuo, susijęs su negarbingais poelgiais. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, kreipėsi į laikraščio „Molėtų žinios“ redakciją, informuodamas apie neteisingos ir jo dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paskleidimą bei prašydamas tokią informaciją paneigti. Tačiau ieškovo pateiktas paneigimas nebuvo paskelbtas (LR CK 2.24 str., 6.250 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Moltela“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytais motyvais ieškovas kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, tačiau komisija, įvertinusi pateiktus įrodymus, nusprendė, jog 2009-08-04 laikraščio „Molėtų žinios“ publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ nebuvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas“. Publikacijoje atsakovas vadovavosi interneto svetainės „balsas.lt“ pateikta 2009-01-26 informacija, jog „Indeco“ priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“, viešbutis „Belvilis“. Šioje publikacijoje buvo atskleisti ryšiai su „Fly LAL“ bei papildomai pateikė tai patvirtinančius duomenis ir iš „Verslo žinių“ portalo. Atsakovas rėmėsi antstolės V. V. užfiksuotais faktais, 2006-08-01 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-16884, kuriuo UAB „Belvilis“ priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti 3 servitutai. Šis sprendimas nėra panaikintas. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008 nustatytomis aplinkybėmis. UAB „Moltela“ nurodytus faktus patvirtina Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-11-26 raštas Nr. (1.31)-6-2057 (LR CK 2.24 str., 6.250 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė 2010-09-07 sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, priteisė iš UAB “Belvilis“ 14,86 Lt valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2009-08-04 laikraštyje „Molėtų žinios“ 1, 2, 3 ir 4 puslapiuose, pavadinimu „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ (Nr. 2009’58; autorės J. Ž., J. S.) (b. l. 15-17), ieškovo teigimu buvo tendencingai skleidžiami tikrovės neatitinkantys bei ieškovo dalykinę reputaciją žeminantys duomenys. Ieškovas teigia, kad publikacijoje buvo pateiktos šios citatos:

1. „Paminėkime ir tai, kad straipsnyje pateikiami teiginiai ir faktai – teisiškai pagrįsti <...>“.

2. „Mūsų žiniomis, UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei (beje, vienai iš bankrutavusio „Fly LAL“ akcininkei), kurios generalinis direktorius yra V. B., ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“.

3. „Kadangi „Giedrita“ įsikūrusi prie pat ežero, o ir žemės sklypo paskirtis – namų valda, tai naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai B. savo turtą parduotų jiems“.

4. „Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, net

nenutuokdamas įvykdė juodą darbą.“

5. „O atsitiko taip, kad į savo namus negalėjo patekti patys B. ir jų poilsiautojai“.

6. „ Sklype buvo įrašyti trys servitutai: jau minėto kelio, gyventojų teisės prieiti prie vandens telkinio 5 m. juosta, teisė ribotai naudotis sklypo 3 a. dalimi kitiems asmenis. Tačiau prie kelio įkasti du strypai bylojo, kad įstatymai ir nutarimai UAB „Belvilis“ savininkams – nė motais.“

7. „Tų pačių metų balandį UAVA įsakymu UAB „Belvilis“ direktorė buvo įpareigota stendus nugriauti, tačiau jie dar ir šiandien stūkso.“

8. „Be to, paplūdimiu ties „Giedrita“ teritorija ir ten esančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja. Vadinasi, visa UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos sužlugdymą“. Ieškovas kreipėsi į UAB „Moltela“ redakciją dėl neteisingos, melagingos informacijos išspausdinimo ir paneigimo bei reputacijos pažeminimo. UAB „Moltela“ 2009-08-28 nurodė, kad su ieškovo prašymu nesutinka bei nepažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, nurodydamas, kad:

1. Apie tai, kad publikacijoje nurodė, kad „Indeco“ priklauso bendrovei „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“, viešbutis „Belvilis“, redakcija vadovavosi „balsas.lt“ pateikta informacija šioje publikacijoje buvo atskleisti ir ryšiai su „Fly LAL“.

2. Antroje prašymo dalyje dėl J. B. teiginio apie 2006 m. „Belvilis“ reikalavimą

perleisti B. sodybą, redakcija nurodė, kad tai tik J. B. teiginys.

3. Trečioje prašymo dalyje, atskleidžiant B. šulinio aplinkybes, redakcija nurodė, kad vadovavosi Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-08 nutarimu (b. l. 67-71).

4. Dėl išspausdintos informacijos apie UAB „Belvilis“ neteisėtai ir nepagrįstai naudojimąsi LR teisės aktais garantuojama ir užtikrinta savininko nuosavybės teisių apimtimi į jiems priklausančius žemės sklypus, redakcija nurodė, kaip išvestinį ieškovo teiginį ir paaiškino, kad nurodė faktus, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, su kuriuo faktu nesutinka.

5. Dėl UAB „Belvilis“ neteisėtai ir nepagrįstai naudojamų informacinių ženklų (stendų) siekiant apsisaugoti nuo nuolatinių kaimo sodybos valdytojų J. B. ir R. B. ir jų svečių nuosavybės teisių pažeidimo, redaktorius nurodė kaip išvestinį ieškovo teiginį, redaktorius publikacijoje nurodė faktus, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, su kuriuo faktu nesutinka.

6. Dėl teiginio apie neteisėtai pastatytus vartus ant servituto kelio, redaktorius vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008 nustatytomis aplinkybėmis.

7. Dėl prašymo paneigti aplinkybę, kad UAB „Belvilis“ sklype buvo įrašyti trys servitutai, o UAB „Belvilis“ įkasusiam sklypus į kelią, įstatymai ir nutarimai – nė motais, redaktorius nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Belvilis“ sklype yra nustatyti servitutai, patvirtina Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-08-01 sprendimas.

8. Dėl prašymo paneigti aplinkybę, jog „paplūdimiu, ties „Giedrita“ teritorija ir ten esančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja, bei teiginį, kad jog UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos („Giedrita“) sužlugdymą, redaktorius teigė, kad pirmuoju teiginiu pats įsitikinęs, kadangi ne kartą lankėsi sodyboje ir klausinėjo čia užsukančių žmonių. Aplinkybę, kad UAB „Belvilis“ veikla sodybos „Giedrita“ atžvilgiu neteisėta, patvirtina Utenos apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymas Nr. 3-163, 2007-07-17 antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0073/07/06, 2008-08-09 antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 120-08-76, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas 2009-08-20 administracinėje byloje Nr. I-1512-437/2009. Ieškovas ieškinyje nurodytais motyvais kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir etikos leidėjų komisiją. Komisija, įvertinusi pateiktus įrodymus, nusprendė, jog 2009-08-04 laikraščio „Molėtų žinios“ publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ nebuvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (b. l. 39). Dėl publikacijoje išspausdinto paties J. B. teiginio apie 2006 m. „Belvilis“ reikalavimą perleisti B. sodybą, 2010-08-24 teismo posėdyje liudytojas J. B. (kaimo turizmo sodybos „Giedrita“ savininkas) paaiškino, kad parašytas straipsnis lietė jį ir UAB „Belvilis“, su kuriuo labai nesutaria. Liudytojas teigė, kad žemę nupirko 1996 m., o kaimo turizmą pradėjo 2000 m., kaimynai atsirado gal po 5 metų. Tuo keliu visi visada važiavo, o kai atsirado „Belvilis“, prasidėjo problemos, buvo skambučiai, prašė parduoti sodybą, siūlė 60-90 tūkstančių. Kai prasidėjo statybos, prasidėjo terorizavimas. Jie reikalavo parduoti įsakmiu tonu. Buvo įžūlūs skambučiai. J. B. teigė, kad ties jo žeme yra paplūdimys ir poilsiautojai negali juo naudotis, nes kaba didžiulis plakatas. Kai formavo sklypą, padarė tris servitutus, tas servitutas yra 4 arų, kuriuo naudojasi. Servitutas buvo išregistruotas, tačiau tai nereiškia, kad jis buvo panaikintas. Ežeras yra valstybės, liudytojas vartų neturi. Vartai rakinami nebuvo, tik buvo nurodytas telefonas, norint važiuoti, nes buvo apsauga. Teismas konstatavo, jog saviraiškos laisvė - vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji gali būti taikoma tokiam informacijos skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankamai motyvuoti. Nėra pagrindo daryti išvados, jog būtų tendencingai skleidžiami tikrovės neatitinkantys bei ieškovo dalykinę reputaciją žeminantys duomenys (LR CK 2.24 str. 1 d., LR CPK 12 str., 178 str., 259 str., 268 str., 269 str., 270 str.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas UAB „Belvilis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimą ir įpareigoti UAB “Moltela“ laikraštyje „Molėtų žinios“ ne vėliau kaip per 14 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspausdinti nurodyto turtinio ir formos paneigimo tekstą: „Laikraščio „Molėtų žinios“ 2009-08-04 publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ skelbta neteisinga, melaginga, šališka ar (ir) netiksli informacija. Šioje publikacijoje buvo pateikta neteisinga, melaginga, šališka ar (ir) netiksli informacija apie UAB „Belvilis“, jos akcininkus, UAB „Belvilis“: nuosavybės teises į priklausančius žemės sklypus, neatskleista tikroji faktinė situacija, išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti ir klaidingi. Laikraščio „Molėtų žinios“ publikacijoje „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“ buvo tiesiogiai nurodoma arba sudaromas klaidingas bendras įspūdis, jog UAB „Belvilis“:

- UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei (beje, vienai iš bankrutavusio „Fly LAL“ akcininkei), <...>, ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, „Fima“.

- Naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai B. savo turtą parduotų jiems.

- Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, net nenutuokdamas įvykdė juodą darbą.

- Be to, paplūdimiu ties „Giedrita“ teritorija ir ten einančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja. Vadinasi, visa UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos sužlugdymą. Visa aukščiau pateikta informacija yra neteisinga, melaginga, šališka ar (ir) netiksli.“ Nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog teisės skleisti informaciją, kaip saviraiškos laisvė, turi būti labiau vertinama. Teisiniai gėriai neturi užgožti vienas kito, jie egzistuoja paraleliai, yra vienodi ir svarbūs pilietinėje demokratinėje visuomenėje, yra skirtingo turinio, vienas kitą papildo ir užtikrina teisinės valstybės egzistavimą. Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl kiekvienu atveju vertinama, ar paskleisti duomenys, ar tik pareikšta nuomonė, už kurią civilinė atsakomybė nekyla. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti procesinių teisės normų nustatytais įrodymais. 2009-08-04 laikraštyje „Molėtų žinios“ 1, 2, 3, 4 puslapiuose buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Po betono luitais alsuojantis teisingumas“, kuriame nurodyta:

Pirma citata: „Mūsų žiniomis, UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei, kurios generalinis direktorius yra V. B., ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, Fima“. Šis teiginys nėra teisingas ir negali būti naudojamas. Apeliantas pažymi, kad žurnalisčių panaudota sakinių struktūra ir pateikimas buvo nukreiptas į galimą susiejimą su AB „Fly LaL –Lithuanian Airlines“ ir tam tikrą neigiamą bendrovės reputaciją, kuri sietina su bendrovės žlugimu.

Antra citata: „Kadangi „Giedrita“ įsikūrusi prie pat ežero, o ir žemės sklypo paskirtis – namų valda, naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai Balynai savo turtą parduotų jiems“ yra nepagrįsta bei daro neigiamą įtaką bendrovės reputacijai. Straipsnyje panaudota sakinio struktūra leidžia susidaryti įspūdžiui, kad būtent UAB „Belvilis“ primygtinai reikalavo parduoti J. B. priklausantį sklypą.

Trečia citata: „Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris vėliau paaiškėjo, net nenutuokdamas, įvykdė tą juodą darbą“. Šiuo konkrečiu atveju straipsnio autoriai norėjo suteikti UAB „Belvilis“ neigiamą įvaizdį.

Ketvirta citata: „O atsitiko taip, kad į savo namus negalėjo patekti patys B. ir jų poilsiautojai“ yra neteisinga, bei žemina bendrovės dalykinę reputaciją. Ši citata vertinama visame kontekste, kuriuo pasakyta, kad UAB „Belvilis“ įrengė ant kelio vartus, ant kurių uždėti stendai su užrašais –„ Norint pravažiuoti, skambinkite“ ir užrašyti telefono numeriai.

Penkta citata: “UAB „Belvilis“ neteisėtai pastatė vartus per jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo einantį keliuką, kuris yra servitutinis kelias privažiuoti prie kaimo sodybos „Giedrita“.

Šešta citata: „Sklype buvo įrašyti trys servitutai: jau minėto kelio, gyventojų teisės prieiti prie vandens telkinio 5 m. juosta, teisė ribotai naudotis sklypo 3 a. dalimi kitiems asmenims. Tačiau prie kelio įkasti du strypai bylojo, kad įstatymai ir nutarimai UAB „Belvilis“ savininkams – ne motais“. UAB „Belvilis neturėjo pagrindo manyti arba žinoti apie įrašytus servitutus, nes po nuosavybės teisių įregistravimo UAB „Belvilis“ vadovavosi viešo registro duomenimis.

Septinta citata: „ Be to, paplūdimiu ties „Giedrita“ teritorija ir ten esančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja. Vadinasi, visa UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos sužlugdymą“ dėl šio teiginio ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo. Apeliantas teigia, kad straipsnyje pateikiami teiginiai yra tendencingi ir nukreipti prieš ieškovą arba siekiant sumažinti, pakenkti ūkinei reputacijai, neatskleidžiama tikroji faktinė situacija, nuslepiami faktai ir dalis informacijos pateikiama neteisingai (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 22 str. 8 d., 21 p., 41 str. 2 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Moltela“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-07 sprendimą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad publikacijoje atsakovas nurodo ne tik informaciją bet ir informacijos šaltinį. Apelianto nurodomas šaltinis - juridinių asmenų registras negali būti vieninteliu informacijos šaltiniu. Dėl antros citatos, tai pačioje publikacijoje nurodyta, jog tai J. B. teiginys, ką jis patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje. Trečią citatą atsakovas pagrindė Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-08 nutarimu, kuriuo nustatyta, kad T. B. tyčia sunaikino B. priklausantį šulinį. Ketvirtą citatą pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008, kuria teismas paliko galioti UAVA sprendimą servituto ginčo vietoje. Penkta citata yra ketvirtos citatos turinio kartojimas. Dėl šeštos citatos atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008 nustatytomis aplinkybėmis. Septintos citatos pagrįstumo faktą nustatė pats atsakovas, atvykęs į sodybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonė turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams.

Civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiama, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, kuri nesukelia civilinės atsakomybė pasekmių. Žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (pagrįsti) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, jos neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis tikrais faktais ir būti reiškiama etiškai.

Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Teismas turi įvertinti aplinkybes dėl teiginių kategoriškumo, jų autoriaus susirūpinimo svarbiu klausimu. Teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tuo pateikiant asmens subjektyvų požiūrį į faktus, bet ne žinią.

Konkuruojant dviem teisėms - teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą - svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp šių teisių.

Ta aplinkybė, kad atsakovas publikacijoje įvardino ir vadovavosi interneto svetainės „balsas.lt“ pateikta 2009-01-26 informacija, kad UAB „Belvilis“ priklauso „Indeco“ bendrovei (beje, vienai iš bankrutavusios „Fly LAL akcininkei), kurios generalinis direktorius yra V. B., ir kuriai dar priklauso „Būsto renovacijos agentūra“, Fima“, savaime nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos, nes atsakovas nurodė pirminį informacijos šaltinį. Tai, kad apeliantas subjektyviai vertina publikacijos sakinių struktūrą ir pateikimą, neįrodo ieškovo, kaip juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo, nes ieškovas dirbtinai šią citatą sieja su galimu bendrovės žlugimu.

Citatoje „Kadangi „Giedrita“ įsikūrusi prie pat ežero, o ir žemės sklypo paskirtis – namų valda, naujieji kaimynai ėmė primygtinai reikalauti, kad ponai B. savo turtą parduotų jiems“ nėra ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų, nes pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. B., kuris yra kaimo sodybos „Giedrita“ savininkas, parodė, kad jam buvo skambinta įsakmiu tonu reikalaujant parduoti sodybą, ir, jo nuomone, tai naudinga ieškovui, su kuriuo yra konfliktiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad publikacijoje buvo išspausdinta paties J. B. nuomonė, nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos ir nesukelia teisinių pasekmių atsakovui, turinčiam teisę informuoti visuomenę, sudarant galimybę dėl konfliktinės situacijos pasisakyti asmeniui, išreiškusiam savo subjektyvią nuomonę.

Citata, kad „Pasamdė UAB „Belvilis“ savininkai jauną vyrioką, kuris vėliau paaiškėjo, net nenutuokdamas, įvykdė tą juodą darbą“ nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos, nes Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-08 nutarime (b.l. 67-71) yra konstatuota, kad T. B., atstovaujant UAB „Belvilis“ ir vykdant pakrantės tvarkymo darbus ieškovo teritorijoje, sunaikino Balynų šulinį, užversdamas jį žvyru (smėliu).

Citata: „O atsitiko taip, kad į savo namus negalėjo patekti patys B. ir jų poilsiautojai“ nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos, nes atsakovas publikacijoje rėmėsi 2007-07-17 antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0073/07/06 (b.l. 72), kuriame yra akivaizdžiai užfiksuotos kliūtys pravažiuoti nuo Belvilio poilsiavietės link J. B. sodybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartyje Nr. A143-1825/2008 yra konstatuota, kad UAB „Belvilis“ nepateikė nei teismo sprendimo, nei susitarimo panaikinti kelio servitutą, todėl pagrįstai buvo atsisakyta administracine tvarka panaikinti ginčo kelio servitutą.

Citata, kad “UAB „Belvilis“ neteisėtai pastatė vartus per jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo einantį keliuką, kuris yra servitutinis kelias privažiuoti prie kaimo sodybos „Giedrita“, nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis Nr. A143-1825/2008 ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-11-26 raštas (1 t., b.l. 85) patvirtina, kad 2008 metų pradžioje buvo pastatyta tvora su skydais ir ieškovui buvo surašyti savavališkos statybos aktai.

Citata, kad „ Sklype buvo įrašyti trys servitutai: jau minėto kelio, gyventojų teisės prieiti prie vandens telkinio 5 m. juosta, teisė ribotai naudotis sklypo 3 a. dalimi kitiems asmenims. Tačiau prie kelio įkasti du strypai bylojo, kad įstatymai ir nutarimai UAB „Belvilis“ savininkams – ne motais“ nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos, nes Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-08-01 sprendimu Nr. 13-16884 nustatyti servitutai pagal 2007-06-20 viešojo registro duomenis buvo registruoti ieškovui priklausančiame žemės sklype (1 t., b.l. 175-176). Ta aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-12 nutartimi Nr. A502-713/2009 viešojo registro tvarkytojas buvo įpareigotas išregistruoti servitutus, neturi teisinės reikšmės publikacijos citatai, kurioje buvo kalbama apie servitutus būtuoju laiku.

Publikacijos citata: „Be to, paplūdimiu ties „Giedrita“ teritorija ir ten esančiu lieptu UAB „Belvilis“ poilsiautojai nesinaudoja. Vadinasi, visa UAB „Belvilis“ veikla nukreipta į visišką šios kaimo turizmo sodybos sužlugdymą“ nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos, nes nesinaudojimas paplūdimiu neturi teisinės reikšmės juridinio asmens dalykinei reputacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios citatos antras sakinys išreiškia nuomonę, kuri nepažeidžia ieškovo dalykinės reputacijos, nes negalima nuomonės, išreiškiančios subjektyvų požiūrį į situaciją, sutapatinti su žinios paskleidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas, vertindamas savo dalykinę reputaciją, kritiškai nevertina situacijos, kai būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, įvertinus 2008-08-14 antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 120-08-76 (b.l. 90-100), leidžia savo teritorijoje ant tvorų iškabinti su neadekvačiais juridinio asmenio standartiniam elgesiui stendais ir tekstais, tuo patvirtinat, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu. Tai, kad ieškovas nesutinka su atsakovo situacijos aprašymu ir pareikšta nuomone, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ieškovo ginčijamoje dalyje, nes šiuo atveju atsakovo aprašytos situacijos atskiri teiginiai ir išsakyta nuomonė nepažeidė teisingos pusiausvyros tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas dėl ginčijamų ieškovo teiginių ir išreikštos nuomonės buvo sąžiningas, nes jo nuomonė susidarė pagrįstai ir nebuvo iškraipyta jam prieinamos informacijos, nes atsakovas siekė atkreipti dėmesį į aktualią problemą dėl juridinio asmens veiklos privačioje teritorijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiavo teise skleisti informaciją ar reikšti nuomonę.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad būtų pažeista ieškovo, kaip juridinio asmens dalykinė reputacija, nes nėra faktų sudėties, kuriai esant ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-139/2011 neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės ir išaiškinimai negalioja atgal laiko požiūriu ir neįtakoja atsakovo 2009-08-04 publikacijos ginčijamų teiginių teisėtumo ir pagrįstumo bei išreikštos nuomonės.

Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės, teisingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 2.24 str., Visuomenės informavimo įstatymas, CPK 7 str., 182 str. 2 p., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje ir jis įgijo pareigą atlyginti valstybei 15,55 Lt (1 t., b.l. 218, 2 t., b.l. 1a) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas neturi pareigos jas apmokėti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Belvilis“ 15,55 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė