- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- AS-738-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02394-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl ribojimų miškui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad skundžia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. birželio 26 d. raštą Nr. (4)-V3-945(7.13). Pareiškėjas paaiškino, kad jo miškui slapta buvo įvesti kirtimo apribojimai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21–23 straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti, kad pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje nustatytos administracinių teismų kompetencijai priskirtinos kompetencijos. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė Tarnybos 2018 m. birželio 26 d. raštą Nr. (4)-V3-945(7.13), tačiau reikalavimo dėl jo nesuformulavo. Teismas taip pat pažymėjo, kad skunde turėtų būti nurodytos ginčo proceso šalys (atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo), aiškiai išdėstytos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės bei kartu pateikti skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Be to, turėtų būti pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis įrodymas arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo bei pateikta nuomonė, ar pageidaujama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: panaikinti apribojimus – 2A kategoriją ir Natura2000; įpareigoti Tarnybą rengti ir su pareiškėju suderinti projektą, kurį pareiškėjas, jei jis jo netenkintų, galėtų apskųsti teismui; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prie skundo pareiškėjas pridėjo 30 Eur žyminio mokesčio kvitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nurodė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį 2018 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį bei nurodė, kad pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau skundo papildyme nenurodė proceso šalių, nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančio skundo reikalavimo (-ų), nenurodė konkrečių su keliamu ginču susijusių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti apribojimus – 2A kategoriją ir Natura2000, bei įpareigoti Tarnybą rengti projektą, kuris turėtų būti suderintas su savininku (pareiškėju), yra abstraktaus pobūdžio (nenurodyta, kas konkrečiai ir kokius apribojimus taikė, kokios konkrečiai tvarkos institucija nesilaikė ir kaip dėl tvarkos nesilaikymo buvo pažeistos pareiškėjo teisės) ir neatitinkantys ABTĮ nustatytų reikalavimų, skundo papildyme ginčo aplinkybės nurodytos nekonkrečiai.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuriame nurodo, kad iš jo buvo atimta konstitucinė teisė ginti savo teises teisme. Teigia, jog Tarnyba slapta nuo pareiškėjo jam priklausančiam miškui įvedė apribojimus – 2A kategoriją ir Natura2000, apie kuriuos pareiškėjas sužinojo tik šiais metais. Pareiškėjui neleidžiama prisikirsti malkų. Pareiškėjas kreipėsi į Varnių regioninį parką, kad būtų išduota pažyma dėl šių ribojimų ir kad pareiškėjas galėtų dėl to kreiptis į teismą, tačiau pažymą išduoti atsisakyta. Todėl pareiškėjas neturi galimybės tinkamai apie tai informuoti teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Šalia reikalavimo pateikti skundžiamą aktą, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Pažymėtina, kad teisės normos, nustatančios skundo, paduodamo administraciniam teismui reikalavimus, neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai. Minėtos teisės normos turėtų būti taikomos taip, kad asmeniui besikreipiančiam į teismą nebūtų nustatyta per didelė našta dėl teisingai formuluojamo skundo, kuriuo siekiama apskųsti valdžios institucijos veiksmus arba dėl reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo pagrįstumą. Iš asmens paduodamo skundo turėtų būti aišku, kuris administracinis aktas yra skundžiamas, tokiu skundu yra nustatomos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundžiamo sprendimo teisėtumą tenka viešojo administravimo subjektui. Taigi asmeniui, kuris skundžia administracinį sprendimą, neturėtų būti keliami pernelyg aukšti reikalavimai nei dėl skundo turinio, nei dėl įrodymų pateikimo.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-129-602/2018).
Įvertinus pareiškėjo skundo turinį matyti, kad jame pareiškėjas nurodė nesutinkantis su Tarnybos 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. (4)-V3-945(7.13) (jį pridėjo prie skundo), kuriuo Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2018 m. gegužės 14 d. kreipimąsi. Taigi iš skundo turinio matyti, kurį administracinį sprendimą pareiškėjas skundžia, kokia institucija jį priėmė, šis sprendimas yra pateiktas. Nagrinėjamu atveju yra pateikta minimali informacija, leidžianti apibrėžti nagrinėjamos administracinės bylos ribas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.