Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 854-(14.7/2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. išvados Nr. IP-1 pakeitimo“ negalima priimti dėl to, jog pareiškėjas nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas Įsakymą pirma turėjo apskųsti NŽT vadovui, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Teismas nurodė, kad analogišką praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-504/2010.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog jis nagrinėjamu atveju iš esmės kelia ginčą dėl nustatytos žemės, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vertės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-504/2010 nagrinėta situacija nėra analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Minėtoje administracinėje byloje Nr. AS858-504/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atsisakymo parduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypus. Šioje byloje pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo pakeista Išvada, pagal kurią nustatyta žemės vertė. Todėl pirmosios instancijos teismas minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kaip analogiška šiai bylai, rėmėsi nepagrįstai.

Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjas jau ankščiau buvo kreipęsis į administracinį teismą su analogiško pobūdžio reikalavimu, t. y. pareiškėjas skundu prašė panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 turinio matyti, kad pareiškėjas NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ nebuvo apskundęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau administracinis teismas priėmė šį pareiškėjo reikalavimą nagrinėti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį pareiškėjo reikalavimą tenkino.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas Išvadą, kuri ginčijamu Įsakymu buvo pakeista, buvo apskundęs NŽT direktoriui. Taigi pareiškėjas, ginčydamas Išvadą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. NŽT direktorius 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1T-26-(7.5.) pareiškėjo skundą atmetė, t. y. nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad žemės, į kuria jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, vertė Išvadoje nustatyta neteisingai, tačiau įpareigojo NŽT Kauno rajono skyrių pakeisti Išvadą, kadangi nustatė techninio pobūdžio klaidą, t. y. nebuvo užpildytas joje esantis 4 punktas. Įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT direktoriaus, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, pozicija pareiškėjo skunde keliamu esminiu ginčo klausimu yra aiški – žemės vertė nustatyta teisingai.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo pagrindo.

Dėl reikalavimo panaikinti NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1T-26-(7.5.) ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 24 d. išvadą Nr. IP-1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT direktoriaus Sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d., todėl skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2017 m. spalio 26 d. (paštu išsiuntė 2017 m. spalio 23 d.), t. y. praleidęs apskundimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas neprašė. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamame NŽT direktoriaus Sprendime aiškiai buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad praleistas skundo padavimo terminas.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Vadovaudamasi minėtomis nuostatomis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas skundą dėl NŽT direktoriaus Sprendimo turėjo apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, pateikęs skundą teismui 2017 m. spalio 23 d. (b. l. 24), praleido terminą NŽT Sprendimui apskųsti.

Vis dėlto, vertinant nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti, kad pareiškėjas iš esmės analogišką ginčą dėl žemės vertės nustatymo teisme jau kelia antrą kartą. Kaip jau minėta, pirmą kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016 buvo patenkinęs pareiškėjo skundą, t. y. panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. 7IP-7 ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(Ū14.7.2.)-1322 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 7IP-7 pakeitimo“ ir įpareigojo NŽT Kauno rajono skyrių per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos parengti naują išvadą dėl 1,24 ha žemės perdavimo neatlygintinai pareiškėjui nuosavybėn. Pareiškėjas taip pat buvo kreipęsis į teismą dėl vykdomojo rašto įvykdyti minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą išdavimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2595-554/2016 pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-869-552/2017 minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo priimtoje Išvadoje nustatyta žemės verte, jam suteikia teisę inicijuoti naują teisminį ginčą. Būtent po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, t. y. 2017 m. spalio 23 d., pareiškėjas padavė teismui skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors pareiškėjas nesuformulavo aiškaus prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Išvados ir NŽT Sprendimo panaikinimo paduoti, tačiau nurodė aplinkybes, dėl ko terminas buvo praleistas, t. y. pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Sprendimą, kadangi jį gavo 2017 m. rugpjūčio 11 d., jis buvo padavęs teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio netenkino Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi. Taigi iš pareiškėjo skundo galima suprasti, kad jis praleido terminą daliai skundo šioje byloje paduoti dėl to, kad jis tikėjosi, jog bus tenkintas jo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas bus įvykdytas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog visos administracine tvarka nagrinėjamos bylos yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą, kas lemia specifinę administracinio teismo padėtį. Dažniausiai privatus asmuo neturi pasirinkimo dėl dalyvavimo administraciniame teisiniame santykyje arba yra priverstas pats inicijuoti tokių teisinių santykių atsiradimą tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą savo teisę, ir tik ginčui pasiekus administracinį teismą šalys tampa lygiateisėmis, kas suponuoja būtinybę administraciniam procese būti aktyviam. Be to, žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas (žr. Virgilijus Valančius. Kodėl administracinis teismas turi būti aktyvus. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija. 2006 m. rugpjūčio 14-15, Vilnius. Teisė į teisminę gynybą ir jos realizavimo praktiniai aspektai. 2006 Mykolo Romerio universitetas, p. 170-171; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-101-602/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo suformulavo neaiškiai, šiuo atveju teismui, turint pareigą procese veikti aktyviai, turėjo pakakti pareiškėjo nurodytų aplinkybių tam, kad galėtų išnagrinėti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Išvadą ir Sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą ir neprašius jo atnaujinti, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo priimti jo skundą ir tenkinti, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o skundo pagrįstumo nagrinėjimo klausimas jau yra skundo nagrinėjimo iš esmės dalykas, kadangi skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti minėtą pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą, t. y. priimti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti, bet turi pagrindą perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde buvo suformulavęs ir kitų reikalavimu (t. y. pavesti teismo nekilnojamojo turto ekspertams per mėnesį paskaičiuoti ir suderinti su pareiškėju grąžintinos valstybės išperkamos 1,24 ha žemės vertę arba patvirtinti nepriklausomo matininko J. M. 2016 m. balandžio 29 d. atliktą 1,24 ha žemės vertės paskaičiavimą; įpareigoti NŽT įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4872-261/2016), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl šių reikalavimų nieko nepasisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, turėtų pasisakyti ir dėl šių reikalavimų priimtinumo ar nepriimtinumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų pagrindu ir nepagrįstai nenagrinėjo praleisto termino atnaujinimo klausimo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo B. A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.