Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-347-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
1-347-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34617-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Dovilė Užkurėnė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-347-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34617-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamajam V. D., jo gynėjai advokatei Dovilei Užkurėnei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu V. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 metais buvo atleistas iš darbo dėl politinių motyvų, tuomet įsidarbino vienoje įmonėje, tačiau po poros metų ji bankrutavo, tuomet įsidarbino kitoje įmonėje ir ji taip pat bankrutavo, vėliau pusę metų registravosi Užimtumo tarnyboje, buvo labai sunkus laikotarpis. Tą dieną buvo konfliktas darbe, draugai, kaimynai buvo nusisukę, šeimoje didžiausias stresas dėl šio įvykio. Grįžęs namo paėmė šuniuką ir nuvažiavau į parką, nežino, kodėl nuėjo nusipirkti degtinės, vėliau dar ir sidro išgėrė. Buvo netoli namų, neatsakingai galvojo, kiek jam čia pavairuoti reikės, bet padarė didžiulę kvailystę, susigadino sau gyvenimą. Savo poelgį vertina neigiamai, nori atsiprašyti šeimos. Tokio pobūdžio grubių pažeidimų neturėjo, baustas, kad ne vietoje automobilį paliko, daugiau nusižengimų neatsimena. Už vairavimą išgėrus nebuvo baustas. Dabar darbe turi tris objektus Vilniaus mieste, jie išsibarstę po visą miestą, taip pat vedamos derybos dėl objekto Nidoje, taip pat ir Kaune, todėl vairavimo teisės jam gyvybiškai svarbios, kad neprarastų darbo. Dabar važiuoja visur autobusu, kartais kolegos paveža, bet įmonė nedidelė, visi dirba savo darbus. Jo darbo funkcijos yra prižiūrėti atliekamų darbų kokybę, eigą, tai vienas iš svarbiausių darbų. Jeigu įmanoma, prašytų teismo teisių atėmimo terminą sumažinti kiek įmanoma, dėl padarytos veikos labai gailisi. Neginčija promilių, pareigūnai tikrai kultūringai elgėsi, tiek patruliai, tiek areštinėje. Palaiko prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo tenkinti. Jam jau 56 metai, labai susigadino sau gyvenimą. K. D. yra jo vyresnis brolis. Jie puikiai sutaria, brolis jam autoritetas. Taip pat prašo teismo neskirti užstato, kadangi tiek jis, tiek brolis dirba už minimalų atlygį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. D. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.30 val., būdamas blaivus sėdo į jam priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šunimi iš namų nuvažiavo iki „Norfa“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Nuėjęs į parduotuvę, nusipirko du butelius po 200 g alkoholinio gėrimo degtinės ir 0,3 l butelį alkoholinio sidro. Po to nuėjo į Ozo parką pasivaikščioti su šunimi, kur ir išgėrė nusipirktą alkoholį. Maždaug po pusvalandžio grįžo prie savo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo priparkuotas anksčiau minėtos parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje, ir sėdęs už jo vairo važiavo namo, lengvabūdiškai pagalvojęs, kad kelias nėra tolimas ir greit parvažiuos. Išėjęs iš parko ir atsisėdęs į automobilį alkoholio nevartojo. Visą dieną buvo nieko nevalgęs. Jam įvažiavus į savo namo kiemą, iš paskos privažiavo kažkoks automobilis ir užblokavo išvažiavimą iš kiemo. Jis išlipo iš automobilio. Iš automobilio, kuris užblokavo išvažiavimą iš kiemo, taip pat išlipo žmonės. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie davė jam pūsti į alkotesterį. Jis pūtė du kartus. Atsimena, kad buvo nustatytas virš 3,00 promilių girtumas. Po to buvo pristatytas į policijos komisariatą. Turi teisę vairuoti, o vairuotojo pažymėjimas yra namuose. Dėl savo poelgio labai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.15 val. kartu su savo drauge S. A. važiavo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastebėjo Vilniaus mieste, netoli „Siemens Arenos“ anksčiau jam nepažįstamą vyrą. Vyras svyravo ir atrodė kaip neblaivus žmogus. Pamatė, kad šis vyras atsisėdo į automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje jis buvo vienas. Vyras užvedė aukščiau nurodytą automobilį ir pradėjo važiuoti link „Ozo“ prekybos centro. Vyras vairavo automobilį nesaugiai, išvažinėjo į priešpriešinio judėjimo juostą. Jis (A. P.) su S. A. suprato, kad automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, ir nutarė pranešti apie neblaivų vairuotoją policijai. Bendruoju pagalbos telefonu skambino S. A. Jie važiavo automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos. Jis pamatė, kad automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir privažiavo automobiliui iš paskos. Tuo laiku S. A. telefonu kalbėjo su policijos pareigūnais, pasakojo, kur sustojo įtartinas automobilis, o jis stebėjo automobilio vairuotoją. Nematė, kad vairuotojas būtų išlipęs iš savo automobilio. Jam matant, vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vyrą, kuris vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo „Ozo“ prekybos centro iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo (b. l. 23-24).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo A. P. rašytiniame paaiškinime, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad galimai neblaivus automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelis kartus sukėlė avarinę situaciją, o išsukęs iš Geležinio Vilko gatvės, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.20 val., kartu su savo draugu A. P. važiavo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Būdami netoli „Siemens arenos“ pastebėjo vyrą, kuris svirduliavo, blogai orientavosi aplinkoje ir bandė atsisėsti į automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo stebėti šį vyrą. Jiems matant vyras atrakino automobilį, įsėdo į jį, užvedė variklį ir pradėjo važiuoti link „Skulo“ degalinės, Geležinio vilko gatve. Važiuodamas automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vingiavo, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, sudarinėjo avaringas situacijas. Jie suprato, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Kadangi A. P. vairavo jų automobilį, ji bendruoju pagalbos telefonu pranešė policijos įstaigai apie neblaivų vairuotoją. Automobilyje „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik vairuotojas, jokių keleivių nebuvo. Ji stebėjo šio vairuotojo elgesį ir jai matant jis nevartojo jokių gėrimų ir nevalgė. Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ten sustojo. Vairuotojas iš anksčiau nurodyto automobilio nebandė išlipti. Ji buvo priėjusi prie vairuotojo ir prašė jo užgesinti variklį, tačiau vairuotojas jos neklausė ir toliau sėdėjo savo automobilyje, pasišalinti iš įvykio vietos nebandė. Atvykus policijos pareigūnams jiems buvo nurodytas automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnai sulaikė automobilio vairuotoją. Policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vyrą, kuris vairavo automobilį nuo „Ozo“ prekybos centro iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo (b. l. 30-31).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojos S. A. rašytiniame paaiškinime, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad neblaivus automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelis kartus vos neatsitrenkė į kitus automobilius, rodė klaidinančius signalus. Sustojęs vairuotojas toliau elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo erdvėje (b. l. 27).

Iš policijos registruojamų įvykių duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., 17.22 val. privatus asmuo pranešė, jog ką tik nuo PC „Ozas“ nuvažiavo automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, važiuoja Geležinio Vilko gatve link Santariškių (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.30 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Geležinio Vilko g. pranešėja pastebėjo galimai neblaivų automobilio vairuotoją, kuris vairuoja „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jau yra įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo, pranešėja jo automobilį užblokavo. Atvykus minėtu adresu į juos (pareigūnus) kreipėsi pranešėja S. A. su savo draugu A. P., kurie nurodė „Opel Meriva“ automobilį ir jame sėdintį asmenį, kuris jų akivaizdoje vairavo transporto priemonę. Pranešėja stebėjo asmenį, nepametė iš akiračio, nurodė, kad asmuo nevalgė ir negėrė jokių gėrimų. Paprašius asmens pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, asmuo pateikė savo asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo nustatyta, jog tai yra V. D. Jis paaiškino, kad yra vairuotojas ir atvažiavo prie savo gyvenamojo namo. Asmens paklausus, kada jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad prieš valandą gėrė degtinę. Asmuo sutiko tikrintis girtumą. Pirmo tikrinimo metu 17.35 val. asmeniui nustatytas sunkus girtumas t. y. 3,35 promilės. Antro tikrinimo metu, t. y. 17.54 val., asmeniui nustatytas sunkus girtumas – 3,58 promilės (b. l. 6).

Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, V. D. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747 pirmuoju tikrinimu 17.35 val. nustatytas 3,35 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu – 17.54 val. nustatytas 3,58 promilės neblaivumas. Akte taip pat nurodyta, kad V. D. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. D. neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 7).

Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747 kvitai patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., 17.35 val. V. D. nustatytas 3,35 promilės neblaivumas, o 17.54 val. – 3,58 promilės neblaivumas (b. l. 8, 9). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 10).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra V. D. (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė automobilio „Opel Meriva“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 1 645 EUR be PVM, su PVM – 1 990 EUR (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, V. D. kaltę taip pat įrodo liudytojų A. P. ir S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos registruojamų įvykių duomenys, pareigūnų tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę vairavo, kai nustatytas 1,5 promiles viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti prašymai atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo brolio K. D. atsakomybėn. K. D. prašyme nurodo, jog laiduoja už savo brolį V. D. ir gali garantuoti, kad jis yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti, mato, kad jo brolis pergyvena dėl to, kas atsitiko, ir jaučia didelę gėdą dėl šio įvykio. Jie su broliu dažnai bendrauja, jų santykiai yra artimi. Jis (K. D.) praeityje nebuvo teistas, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ūkiui pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką savo broliui. Teismo posėdžio metu K. D. nurodė, kad jis neteistas, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, yra išsiskyręs, turi sūnų. Su broliu V. nuo vaikystės bendrauja puikiai. Apie įvykį sužinojo, kuomet paskambino brolienė. Ji paskambino naktį, jis net pagalvojo, kad tai kokie sukčiai bando apgauti, nes negalėjo pagalvoti, kad brolis šitaip gali pasielgti, tačiau vėliau atpažino brolienės balsą ir ji viską papasakojo. Buvo baisu, nemiegojo visą naktį. Ryte brolį paleido iš areštinės, buvo baisu į jį pažiūrėti. Baisus žmogus išėjo, rankos drebėjo, niekada tokioje situacijoje jis (V. D.) nebuvęs. Jie augo dviese, gyveno kaime, vėliau kartu atsikraustė į Vilnių, abiejų gyvenimai pasisuko skirtingais keliais, bet vis tiek palaiko ryšį, atostogauja kartu, susiskambina. Žinodamas savo brolį ir visą situaciją nori laiduoti, kad tokie dalykai niekada nepasikartos. Ilgas vairavimo teisių atėmimas jį dar labiau stumtų į neviltį, todėl prašo kuo trumpesnio termino. Jeigu yra galimybė, prašo laidavimą skirti be užstato, nes reikėtų surinkti pinigų, tačiau jeigu yra galimybė, prašo skirti be užstato. Jis baustas administracine tvarka už parkavimą, daugiau nusižengimų neatsimena, šiurkščių nusižengimų neturėjo, paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 25 metus.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 66), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas, tačiau visos skirtos baudos sumokėtos, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, be to, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo naujų administracinių nusižengimų nefiksuota (b. l. 63-64), dirba (b. l. 65). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir V. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, K. D. yra pateikęs prašymą perduoti V. D. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Pateikti duomenys patvirtina, kad K. D. neteistas (b. l. 105), dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ūkiui, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip puikus darbuotojas, neturintis žalingų įpročių, nekonfliktiškas (b. l. 94). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Teismo įsitikinimu, tarp K. D. ir V. D. susiklosčiusių santykių pobūdis, jų giminystė leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis gali daryti teigiamą poveikį V. D. Todėl konstatuotina, jog K. D. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, V. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalių nuostatos (t. y. laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo bei pasekmės, jei asmuo per laidavimo terminą padaro naują nusikalstamą veiką) taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus V. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas. Atsižvelgus į kaltinamojo bei laiduotojo asmenybę, taip pat į tai, kad kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, laidavimas nustatytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

V. D. šiurkščiai pažeidė KET, t. y. jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, jam nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios prasideda sunkus girtumas, kita vertus, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, savo poelgį kaltinamasis viso proceso metu vertino kritiškai ir tikrai nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog priešingas teisei elgesys nėra būdingas kaltinamajam, o buvo atsitiktinio pobūdžio. Tačiau įvertintina ir tai, kad automobilį jis vairavo mieste, darbo dieną, intensyvaus eismo metu, kėlė avarines situacijas kelyje. Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad specialioji teisė V. D. būtina darbe, kas, nors savaime nesudaro pagrindo netaikyti specialiosios teisės atėmimo, tačiau aptartų aplinkybių, ypač kaltinamojo teigiamos asmenybės bei jo neigiamo požiūrio į savo poelgį, kontekste vertintina kaltinamojo naudai; į tai, kad V. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; kita vertus, reikšmingu laikytinas ir itin didelis jo neblaivumo laipsnis, viršijantis 3 promiles, – specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, tačiau jam artimas. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Bylos duomenimis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. D. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. D. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės. Iš liudytojų, pranešusių apie galimai neblaivų vairuotoją, parodymų matyti, kad kaltinamasis jau eidamas link automobilio svirduliavo, kas sukėlė įtarimą, jog jis gali būti neblaivus, taigi jo būklė akivaizdžiai buvo netinkama vairuoti. Liudytojai parodė ir tai, kad vairuodamas automobilį kaltinamasis pavojingai manevravo, kėlė avarines situacijas ir itin didelį pavojų eismo saugumui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Praeityje V. D. nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

2020 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimu V. D. nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 35, 36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. kovo 3 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 3 d. Ši procesinė prievartos priemonė taikytina iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., 17.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., 12.33 val., t. y. vieną dieną (b. l. 43, 52).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 53, 56) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. D. į automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

V. D. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. D. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė