Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-195/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-03-12Vilniaus apygardos teismas
  2. T-430-1036/2018Nutartis · 2018-07-19Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
1A-138-195/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34850-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Šumskas (pirm.), Arūnas Budrys, Aiva Survilienė
Nuteistasis
O. M.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34850-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.4.7; 2.4.6.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Arūno Budrio, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,nuteistajam O. M.,jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuota transporto priemonė - motociklas „Suzuki GSX 600“, kurio valstybinis Nr.585 BA.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

O. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo

daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis: 2017 m. gegužės 8 d. apie 16.03 val. Vilniaus r., magistralinio kelio Vilnius - Lyda 18 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo motociklą „Suzuki GSX 600“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui O. M. prašo Vilniaus

Šalies argumentai

rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti, jam paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į baudą, o jos mokėjimą atidėti 24 mėnesiams. Taip pat prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo vairuoti transporto priemones trims metams, alternatyviai prašo, nustačius, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, šios poveikio terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Nuteistojo teigimu, jis sutinka su jo veikos kvalifikavimu bei motociklo konfiskavimu,

Šalies argumentai

tačiau nurodo, kad teismas jo atžvilgiu paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, jos tinkamai neindividualizavo.

Apelianto teigimu, teismas priimdamas jo atžvilgiu nuosprendį visiškai neatsižvelgė į

Šalies argumentai

tai, kad jam yra tęsiamas ambulatorinis gydymas, paskirta kineziterapija bei kitos procedūros, kurios reikalingos siekiant atstatyti sveikatos būklę po autoįvykio.

Apeliantas prašo nagrinėjant jo skundą atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į tai, kad tyrimo

Šalies argumentai

metu jis savo kaltę pilnai pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žalos byloje nenustatyta, praeityje jis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dėl patirtos traumos yra nedarbingas. Remiantis 2017 m. lapkričio 29 d. medicininių dokumentų išrašu nurodo, kad šiuo metu jis negali fiziškai atlikti jam teismo paskirtos arešto bausmės. Pažymi, kad ateityje jo dar laukia dvi operacijos, todėl prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą.

Apelianto teigimu, jis nusprendė išsigydyti priklausomybę alkoholiui, todėl 2017 m.

Šalies argumentai

rugpjūčio 23 d. kreipėsi į VĮ „Svarbus žingsnis“ ir išklausė paskaitą apie alkoholio daromą žalą sveikatai, paskaitoje sužinojęs vienintelį efektyvų būdą išsigydyti šią priklausomybę kreipėsi į UAB „Aspersus“ dėl priklausomybės alkoholiui gydymo. Atkreipia teismo dėmesį, jog padarė išvadas dėl savo elgesio, yra pasiryžęs keistis.

Nuteistojo įsitikinimu, BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės į kurias

teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau skundžiamame nuosprendyje jos tik formaliai išvardintos, nesigilinant į jų turinį ir reikšmę. Nurodo, jog apylinkės teismas priimtame nuosprendyje praktiškai neatsižvelgė į jį charakterizuojančią medžiagą, sveikatos būklę, bei paskirtą gydymą, kas neabejotinai turi reikšmės bausmės už padarytą nusikalstamą veiką skyrimui bei individualizavimui.

Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone uždraudimu tris

Šalies argumentai

metus vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog teisės vairuoti motociklo įvykio metu jis neturėjo, kadangi buvo nubaustas administracine tvarka ir ši teisė jam buvo atimta. Pažymi, jog uždrausti teisę transporto priemones jo atžvilgiu nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi šios teisės ir taip jis neturėjo, dar papildomai uždraudžiant vairuoti kitos kategorijos transporto priemones. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi pažymi, kad teismas visiškai nemotyvuotai jam paskyrė teisės vairuoti atėmimą maksimaliam net trijų metų terminui, kai įstatymas numato trumpesnį terminą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

VI. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

V. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių ar jų kvalifikavimo, apeliantas neginčija jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau prašo jam paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą, taip pat prašo panaikinti arba sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl šiuo atveju neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundą bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas O. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmę – areštą, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

O. M. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas

tiesiogine tyčia. Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė O. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, O. M. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad baudos bausme BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Iš nuteistojo O. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis nors

praeityje nėra teistas, tačiau 2013 metais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiam ir kaltininkui susitaikius. Be to, nuteistasis baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas sunkus ir vidutinis girtumas, taip pat jis baustas už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam bei už tai, kad būdamas neblaivus sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, paskirtos jam baudos nėra sumokėtos (b.l.34-38). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog O. M. taikomos turtinio pobūdžio poveikio priemonės nėra veiksmingos. Nors O. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į baudą, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, kad paskirta arešto bausmė tokioje situacijoje yra tinkama, kadangi švelnesnių poveikių priemonių taikymo neefektyvumas O. M. atžvilgiu yra akivaizdus. Apylinkės teismas skundžiamam nuosprendyje visiškai teisingai atsižvelgė į šias nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą, esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas sunkus ir vidutinis girtumo laipsnis, darytina išvada, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus.

Nagrinėjamų skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad už BK 281 straipsnio 7

dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be baudos ir laisvės atėmimo iki 1 vienerių metų bausmių, numatyta galimybė skirti arešto bausmę. Remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimo padarymą galimas skirti areštas nuo 15 iki 90 parų (arešto bausmės vidurkis 52 paros). Atsižvelgiant į tai, jog O. M. pavojingumas nemažėja, nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius baustumus bei jam taikytų poveikio priemonių neveiksmingumą, jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri yra mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, negali būti laikoma per griežta ir jos švelninti nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės, jo apsisprendimas išsigydyti priklausomybę nuo alkoholio nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio, pažymėtina, kad byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų pateiktos išvados, jog jis pagal savo sveikatos būklę, negali atlikti jam paskirtos bausmės. Gydytis nuo priklausomybės alkoholiui jis galėjo pradėti iki padarant tokį pavojingą nusikaltimą, o sveikatos problemos jam kilo po eismo įvykio, kurį savo kaltais tyčiniais veiksmais jis ir sukėlė, neatsižvelgdamas į pasekmes, kurios dėl to galėjo kilti, tokios pasekmės galėjo kilti ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, dalyvavusiems eismo įvykyje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes, kurioms esant, tik arešto, trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmė, O. M. yra laikytina pakankama siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio tikslų įgyvendinimą.

Kaip jau paminėta šioje nutartyje, analogiškus pažeidimus O. M. darė ir

anksčiau, ir nors tuo metu jie neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, apeliantas nedarė jokių išvadų ir nekeitė savo priešingo teisei elgesio. Konstatuotina, jog nuteistasis yra pakankamai pavojingas asmuo, nes sistemingai vairuodamas neblaivus kelia realią grėsmę visuomenei. Už pasikartojančius pažeidimus jo atžvilgiu taikytos turtinio pobūdžio poveikio priemonės - baudos, pastarojo neatgraso nuo neteisėto pavojingo veikimo, o jam neturint piniginių lėšų (šiuo metu jis yra bedarbis registruotas darbo biržoje), tokių poveikio priemonių pakartotinis skyrimas šiuo atveju neįgyvendintų ir BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, nesulaikytų O. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaustų bei nepaveiktų taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Apeliantas savo skunde taip pat prašo panaikinti arba sušvelninti jam skundžiamu

nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta šioje nutartyje konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, O. M. asmenybę, pagrįstai uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Tai, kad jis darydamas nusikalstamą veiką neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, nėra pagrindas neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatant konkretų terminą per kurį nuteistasis negalės vairuoti transporto priemonių, nes šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas susijęs su uždraudimu ateityje naudotis šia teise, nepriklausomai nuo to ar nubaustasis šiuo metu turi šią teisę ar jos neturi.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus rajono apylinkės

teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysAiva SurvilienėArtūras ŠumskasNuorašas tikrasTeisėjas Artūras Šumskas