Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-325-1196/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: 1-325-1196/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19891-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Miglė Janovičienė
Kaltinamasis: A. A.
Nukentėjusysis: Robertui Ivaškevičiui

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-325-1196/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19891-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ingai Bakšaitei, Elenai Plyševskajai, Agnei Janickienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorams Jolitai Okuškienei, Mindaugui Jancevičiui,

kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,nukentėjusiajam Robertui Ivaškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), - 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas, 2024 m. birželio 11 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos;

4) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, - 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2024 m. gegužės 25 d. apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvykus į iškvietimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėjui Robertui Ivaškevičiui bei vyriausiajam patruliui Stasiui Vitkauskui, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus reikalavimų eiti su pareigūnais ir sėsti į tarnybinį automobilį, būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, rankoje turėdamas peilį grasino nužudyti, papjauti, o sulaikomas tyčia sudavė Robertui Ivaškevičiui vieną smūgį kumščiu į kaktos sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį odos paraudimu, keliais smulkiais odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių patinimu 5x5 cm plote, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. dėl pareikšto kaltinimo (pasipriešinimas valstybės tarnautojui) prisipažino. Parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. atvažiavo pas mamą į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose gėrė alų, kiek išgėrė, nežino. Gėrė vienas, buvo neblaivus. Nežino, kodėl atvyko ir kas iškvietė policijos pareigūnus, gal kaimynas kvietė. Iki atvykstant pareigūnams su nieko nekonfliktavo. Buvo nemažai išgėręs alkoholio, jautėsi girtas, todėl neprisimena kas įvyko ir kodėl pasipriešino pareigūnams. Pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Iš pradžių buvo vieni pareigūnai, po to atvažiavo kiti pareigūnai iš Vilniaus, su kuriais kalbėjo normaliai. Įvykio metu buvo motina M. A.. Gali būti, kad grasino pareigūnams, neleido jiems prie jo prieiti, neprisimena, gal tuo metu ir turėjo rankose peilį. Pareigūnų įspėjimų jo atžvilgiu taip pat neatsimena. Pripažino, kad gal ir buvo smūgis, kai bandė pareigūnai jį suimti, griovė. Gailisi, kad įvyko konfliktas.

3. Nors kaltinamasis A. A. kaltu prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusysis Robertas Ivaškevičius apklausos metu nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2024 m. gegužės 25 d. apie 20.26 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas rėkauja, grasina sumušti. Atvykus 20.57 val. nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad jo kaimynas A. A. priėjęs prie tvoros pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, grasino papjauti peiliu, padegti namus, buvo agresyviai nusiteikęs. Bendraujant su pranešėju, prie tvoros – gyvatvorės stovėjo ir A. A., bandant su juo pabendrauti, kol apėjo gyvatvorę jis pabėgo. Po kiek laiko A. A. rado prie namo, kuris iš vieno namo kampo išėjo mojuodamas dideliu peiliu. Bandė kalbėtis gražiuoju, bet A. A. darėsi vis pavojingesnis. Kieme bandė jį sulaikyti, bet tarp jo ir A. A. įsiterpė kaltinamojo motina, dėl ko jo sulaikyti nepavyko, jis užsidarė namo viduje. Kai A. A. po kurio laiko išbėgo į kiemą, bandant jį sulaikyti, jis išsprūdo iš rankų ir tuo metu tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, dešinį smilkinį. A. A. grasino jam, jo kolegai, kad užmuš, papjaus, turėjo peilį ir kirvį, pro langą mėtė įvairius daiktus, puodus. Kadangi asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, užsidaręs namo viduje, turėjo pavojingų daiktų, informavus Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, buvo atsiųsti papildomi ekipažai, kuriems atvykus A. A. buvo sulaikytas. Po A. A. suduoto smūgio į galvos sritį svaigo galva, pykino, buvo nedarbingume;

3.2. liudytojas Stasys Vitkauskas parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju Robertu Ivaškevičiumi, kai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas rėkauja, grasina sumušti. Jiems nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su pranešėju prie tvoros pribėgo A. A. ir pradėjo juos ir kaimyną įžeidinėti, grasinti. Norėjo su A. A. pasikalbėti, bet jis pabėgo. Vėliau atėjo iš namo kampo agresyviai nusiteikęs, rankose turėjo peilį, kurį buvo nukreipęs tiek į jį, tiek į kolegą, matėsi, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Bandė su juo bendrauti, bet kaltinamasis nerimo, jo motina jį užstojo, paskui kaltinamasis nubėgo į namą, daužė lango stiklus. Vienu tarpu A. A. buvo iš namų išbėgęs, bandė jį sulaikyti, bet tam trukdė jo motina. Jo kolegai irgi trukdė kitas asmuo sulaikyti kaltinamąjį. Ištrūkstant A. A. ranka sudavė Robertui Ivaškevičiui į dešinį smilkinį ir pabėgo į namą. Į pagalbą iškvietė kolegas, kuriems atvykus A. A. buvo sulaikytas;

3.3. liudytoja M. A. parodė, kad A. A. yra jos sūnus. 2024 m. gegužės 25 d. tarp sūnaus ir kaimyno A. K. įvyko žodinis konfliktas dėl keturračio, nes jo 9 metų vaikas laksto po kelią dideliu greičiu. Vakarop pamatė ateinančius į kiemą policijos pareigūnus, kurie vaikščiojo po kiemą, nepasakė ko atėjo, ko ieško. Pareigūnai norėjo sūnų pagauti, bet nepagavo, nes A. A. nubėgo į namus. Kai sūnus namo grįžo prie pareigūnų, jis įbėgo į kambarį, ji uždarė duris, įeiti policijos pareigūnams neleido. Nežino ko pareigūnai norėjo iš sūnaus, nepasakė ko čia atvažiavo, vėliau suprato, kad sūnaus. Policijos pareigūnų prašė atsitraukti, nelįsti prie jo, nes po kelių minučių būtų apsiraminęs, sūnus buvo labai nervingas, turi problemų su psichika yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, bet pareigūnai jam liepė išeiti iš kambario. Tuomet sūnus policijos pareigūnus išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, išdaužė namo lango stiklą, metė vazoną į lauką, grėsmės nuo sūnaus ji nejautė. Kokiu tikslu išdaužė langą ir metė vazoną pasakyti negali, gal iš pykčio, nenorėjo pasiduoti pareigūnams. Vieną kartą sūnus buvo išlipęs pro langą pakalbėti su pareigūnais, bet jie norėjo uždėti antrankius, todėl jis pabėgo nuo pareigūnų. Vėliau atvažiavo dar trys policijos automobiliai. Ji nuo policijos su sūnumi buvo užsidariusi gal valandą, daugiau namuose iš vidaus, jautė baimę. Pareigūnas kvietė sūnų pasikalbėti, jis neišėjo, nenorėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju pareigūnu, su kitu policijos pareigūnu jam kalbėtis neleido nukentėjusysis. Nematė, kad sūnus muštųsi su pareigūnu, gal ne viską matė, nes tris kartus buvo grįžusi į namus, gėrė vaistus. Kai sūnus išėjo į lauką, jį išsivežė. Prieš sūnui išeinant į kiemą priešpaskutinį kartą, policijos pareigūnai pro langą purškė dujas, ji buvo šalia sūnaus, tada sūnus išbėgo į kiemą. Sūnus peilio neturėjo, metė tik vazoną, nes pareigūnai jį norėjo surakinti;

3.4. liudytojas A. K. parodė, kad praeitų metų vasarą buvo sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kai kaltinamasis, stovėdamas gatvėje prie namo sodybos pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, grasino smurtu, buvo agresyviai nusiteikęs. Bandė su juo kalbėtis taikiai, bet nepavyko, tuomet iškvietė policiją. Būnant kieme matė, kaip policijos pareigūnai gaudė kaltinamąjį, nes jis buvo pasišalinęs iš namo kiemo. Matė, kaip vėliau atvyko dar keli policijos pareigūnų ekipažai, sodyboje buvo iki vyko kaltinamojo suėmimas. Kaltinamasis rankose nieko neturėjo, nematė, kad kaltinamasis smurtautų prieš policininką, girdėjo tik riksmus, veiksmų nematė. Kaltinamasis jam priekaištavo, kad neva į jo namus eina dūmai, jis jam atsakė, kad kai nustos degti, nustos ir dūmai eiti. Pirmiausiai policija atvažiavo pas jį, vėliau pas kaltinamąjį;

3.5. liudytojas G. B. parodė, kad buvo kaltinamojo motinos namuose (duomenys neskelbtini), kai tarp A. K. ir kaltinamojo gatvėje įvyko žodinis konfliktas, vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Dėl ko įvyko konfliktas pasakyti negali, mano kad dėl A. K. vaiko, kuris „laksto“ gatvėmis ir kelia grėsmę visiems ir dėl dūmų, kurie ėjo nuo A. K. namų. Kai atvyko policijos pareigūnai konfliktas jau buvo nurimęs, jis tuo metu buvo išėjęs pas kaimyną, todėl kas vyko kieme ir namuose nežino. Namo grįžo, kai atvyko kitas policijos ekipažas. Pastebėjo, kad pirmojo ekipažo vyresnis pareigūnas su kaltinamuoju nesikalbėjo, elgėsi grubiai, buvo agresyvus, neleido A. A. pakalbėti su kitu pareigūnu, su kuriuo jis sutiko pasikalbėti, konflikto nemažino, o dar jį didino, veržėsi į namus norėdamas suimti A. A.. Kai atvyko dar vienas ekipažas, A. A. išėjo iš namų ir pasidavė. Smurto tarp pareigūno ir A. A. nematė, jo rankose taip pat nieko nematė. Kai A. A. apsisuko eiti namo, jo atžvilgiu buvo panaudotas tazeris;

3.6. 2024 m. rugsėjo 17 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, išnagrinėjęs Roberto Ivaškevičiaus VšĮ Trakų rajono sveikatos centro kortelės kopiją, VšĮ Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro medicininių dokumentų kopijas, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės elektroninių medicininių dokumentų nuorašus, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytas dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs odos paraudimu, keliais smulkiais odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių patinimu 5x5 cm plote. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu (2024 m. gegužės 25 d.) vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

3.7. asmens apžiūros protokolo 2024 m. gegužės 26 d. duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose apžiūrėjus tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus kaktą, kurią kumščiu sužalojo A. A., kaktos kairėje pusėje matomas paraudimas, bei du įstriži raudoni dryžiai;

3.8. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „PSS-20240525-211837UTC+0300.mp4“, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnai atvykę adresu (duomenys neskelbtini), bando sulaikyti A. A., kviečiamas antrasis policijos pareigūnų ekipažas;

3.9. iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARPK-0115, matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. 22.02 val. A. A. nustatytas 2,42 prom. girtumas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

Motyvuojamoji dalis

4. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

5. BK 286 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-693/2017, 2K-264-976/2022).

6. Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų, ryšium su atliekamomis funkcijomis, realumu ir pavojingumu. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis, draskymusi, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2017, 2K-220-628/2019).

7. BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Liudytojų M. A., G. B. parodymus, jog kaltinamasis pareigūnų atžvilgiu smurto nenaudojo, nematė jo rankose peilio, paneigia byloje esantis garso ir vaizdo įrašas, todėl liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamajam sušvelninti jo atsakomybę. Nors kaltinamasis A. A. kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo policijos pareigūno parodymų patikimumą neginčytinai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, byloje esantys garso ir vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis, pasipriešindamas policijos pareigūnams, ne tik elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinę leksiką ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, bet ir išsakė tiesioginius grasinimus prieš juos tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. būdamas įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, rankoje turėdamas peilį grasino nužudyti, papjauti - „nudurs“, „va dabar aš tave užmušiu..., papjausiu...“, „aš išeisiu ir perpjausiu gerklę tau“, o sulaikomas tyčia sudavė pareigūnui Robertui Ivaškevičiui vieną smūgį kumščiu į kaktos sritį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina medicininių dokumentų apžiūros protokole nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai (nežymus sveikatos sutrikdymas), pasireiškę dešinio smilkinio sumušimu, odos paraudimu, keliais smulkiais odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių patinimu 5x5 cm plote. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo pakankamai intensyvūs veiksmai, kuriais jis priešinosi policijos pareigūnams, grasindamas fiziniu smurtu ir jį panaudodamas, vertinant veikos pavojingumą, negali būti pateisinami neblaivaus asmens neadekvačia reakcija į susiklosčiusią situaciją. Kaltinamojo veiksmų pobūdis rodo, jog jis suvokė, jog priešinasi valstybės tarnautojui, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 286 straipsnis). Prokuroras kaltinamajame akte kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Visgi, duodamas parodymus 2025 m. kovo 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, A. A. teigė, kad buvo nemažai išgėręs alkoholio, todėl neprisimena kas įvyko ir kodėl pasipriešino pareigūnams. Gali būti, kad grasino pareigūnams, neleido jiems prie jo prieiti, gal tuo metu ir turėjo rankose peilį, tačiau to neatsimena. Neprisimena ir smūgio, kuris pasak kaltinamojo galėjo būti suduotas, kai bandė pareigūnai jį suimti, griovė. Baigiamųjų kalbų metu teigė, kad jeigu būtų pareigūnas, jo atsiprašytų, prašė skirti švelnesnę bausmę, bei nurodė, kad gailisi, kad taip atsitiko. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, vėliau papildomos apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, o teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai. Tuo pačiu, duodamas parodymus teisme, abejojo, ar turėjo peilį rankose, kodėl priešinosi pareigūnams, neatsiminė įvykio aplinkybių. Tačiau iš esmės kaltinimą pripažino, sutiko su tuo, kad įvykio metu pasipriešino policijos pareigūnams, o sulaikomas sudavė policijos pareigūnui vieną smūgį kumščiu į kaktos sritį, gailėjosi dėl to. Įvertinus kaltinamojo poziciją viso proceso metu, teismas sprendžia, kad iš esmės kaltinimą A. A. pripažino, tačiau dėl girtumo negalėjo papasakoti konkrečios veikos padarymo aplinkybių. Būtent dėl šios priežasties nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad tokia kaltinamojo pozicija negali būti priežastimi nenustatyti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, gydytas VšĮ Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje.

11. Visgi, nusikalstama veika prieš policijos pareigūną nebuvo padaryta sunkių, ilgai išliekančių pasekmių jo sveikatai, kas rodo mažesnį jos pavojingumą. Nors ja ir nebuvo sukelti ilgalaikiai padariniai, tačiau didesnį jos pavojingumą pagrindžia tai, jog A. A. rankoje turėdamas peilį grasino policijos pareigūnams nužudyti, papjauti, kas akivaizdžiai nukentėjusiajam bei šalia buvusiam pareigūnui sukėlė stiprų išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės.

12. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į tai, kad kaltinamasis teistas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, kaltę pripažino visiškai, iš kaltinamojo pozicijos galima vertinti, kad jis pergyvena dėl įvykusio, savo gailėjimąsi išreiškė noru atsiprašyti nukentėjusiojo, jeigu jis būtų dalyvavęs paskutiniame teisiamajame posėdyje, šiuo metu Alytaus kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam skirtina BK 286 straipsnio sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis, t. y. 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo (BK 50 straipsnis).

13. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu A. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta - 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, A. A. šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą likusią neatliktą bausmės dalį (visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – pradėjo nusikalsti būdamas itin jauno amžiaus, anksčiau taikytos griežtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu) ir A. A. skirti subendrintą 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

14. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

15. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. liepos 24 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 37552 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 156,59 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas Robertas Ivaškevičius, kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 156,59 Eur.

16. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus, t. y. Gydymo paslaugų apskaitos 2024 m. liepos 24 d. išrašą Nr. 2G-7226/MT, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajam Robertui Ivaškevičiui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sudaro 156,59 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 156,59 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiųjų asmenų gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

17. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 156,59 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio

18. BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 097,95 Eur žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2024 m. gegužės 25 d. įvykio metu patirtų sužalojimų Robertas Ivaškevičius buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 14 d. ir jam šiuo nedarbingumo laikotarpiu buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. EG 9838439, Nr. EG 9811503 ir EG 9896047. VSDFV Vilniaus skyrius 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. VPA_SP5E-9051 Robertui Ivaškevičiui už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 14 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų paskyrė 1 097,95 Eur dydžio ligos išmoką. Šia sumą prašoma priteisti atsižvelgiant į tai, kad Roberto Ivaškevičiaus sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio jam buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra kito asmens neteisėti veiksmai, todėl materialinę žalą turi atlyginti dėl sužalojimo kaltas asmuo. Civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, prašė civilinį ieškinį tenkinti.

19. Fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

20. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

21. Nustatyta, kad nukentėjusiajam Robertui Ivaškevičiui išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 14 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2024 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5E-9051 Robertui Ivaškevičiui už laikinojo nedarbingumo laikotarpį skirti 1 097,95 Eur dydžio ligos išmoką. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto sveikatos sužalojimo buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 14 d., dėl ko asmeniui buvo mokama ligos išmoka. Kadangi civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas, iš kaltinamojo priteistinas 1 097,95 Eur žalos atlyginimas.

Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio

22. BĮ Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 1 901,95 Eur žalą. Civiliame ieškinyje nurodyta, kad dėl Roberto Ivaškevičiaus sveikatos sutrikdymo atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą bei tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad pareigūnas 2024 m. gegužės 25 d. sužalotas tarnybos metu, vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno, pareigas ir pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. siekdamas sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą neblaivų (2.42 prom.) A. A. patyrė jo pasipriešinimą – smūgį ranka į galvos sritį, dėl ko pareigūnas pajuto fizinį skausmą ir tapo laikinai nedarbingu. Kadangi juto galvos svaigimą, skausmą ir pykinimą, pareigūnas 2024 m. gegužės 26 d. 2.19 val. kreipėsi į VšĮ Trakų rajono sveikatos centrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 60 straipsnio 3 dalies 7 punkto, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-2 ,,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus sužalojimo tarnyboje“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2024 m. liepos 26 d. pažymą Nr. 1867, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 10-TE-1073, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui Robertui Ivaškevičiui buvo išmokėta 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (1 901,95 Eur). Statuto 60 straipsnio 10 punkte numatyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui priteistinas 1 901,95 Eur žalos atlyginimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

24. Byloje 2025 m. birželio 2 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06656, kuria prašoma iš A. A. valstybės naudai priteisti 528,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas A. A. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. A., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

25. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

26. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš A. A. 156,59 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 59 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo Roberto Ivaškevičiaus gydymą (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už Roberto Ivaškevičiaus gydymą“).

Tenkinti BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, civilinį ieškinį ir priteisti iš A. A. 1 097,95 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt septynis eurus 95 ct) žalos atlyginimą, šią sumą pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, AB SEB bankas, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis – „žala VSDFV Vilniaus skyriui“.

Tenkinti BĮ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191688326, civilinį ieškinį ir priteisti iš A. A. 1 901,95 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus vieną eurų 95 ct) žalos atlyginimą, šią sumą pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. A. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė