- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-151-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- D. M. Z.
- Ieškovas
- V. C.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. M. Z. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-503-939/2013 pagal ieškovo V. C. (V. C.) ieškinį atsakovei D. M. Z. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 5057 Lt žalą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. kelyje Prienai – Skriaudžiai jo žmonos vairuojamas automobilis, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, trenkėsi į atsakovės iš ganyklos vedamą karvę, kurios atsakovė neišlaikė. Šio įvykio metu buvo apgadintas automobilis, atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobiliui padaryta 5057 Lt žala, kurią nustatė UAB „Verlita“. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, būdama karvės savininkė ir atsakinga už saugų karvės varymą keliu, neišlaikė karvės, todėl ši išbėgo į kelią ir ieškovo žmonos vairuojamas automobilis karvę partrenkė. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pareiga atsakovei atlyginti žalą kyla ne tik pagal CK 6.267 str. 1 d., bet ir pagal CK 6.263 str., t.y. kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Atsakovės deliktinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad ji pažeidė kelių eismo taisykles, kadangi tamsiu paros metu ketino pervesti per kelią karvę nenustatytoje vietoje.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nes jos manymu, transporto priemonės vertinimo ataskaita neteisinga. Ji pati buvo įvykio vietoje ir matė, kokie pažeidimai buvo padaryti automobiliui, todėl sutiko atlyginti 2000 Lt žalą. Jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 350 Lt socialinė pašalpa, todėl priteistą skolą turėtų galimybę išmokėti tik dalimis per du metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui V. C. iš atsakovės D. M. Z. 5057 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už vertinimo ataskaitos parengimą ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. Z. dėl to, kad 2011-11-03 17.50 val., kelio Prienai-Skriaudžiai 6 kilometre, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, sužalota karvė, tokiais veiksmais D. M. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimus, ir dėl to numatyta atsakomybė pagal ATPK 131 str. 4 d., 2011-11-03 Prienų rajono policijos komisariato pažymoje užfiksuoti automobilio Nissan Serena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai – priekinės kairės pusės durys, priekinis kairys sparnas, variklio dangtis, kairės pusės posūkio žibintas, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis stiklas, kairės pusės veidrodis. Iš transporto priemonės Nissan Serena 2011-11-04 vertinimo ataskaitos matyti, kad neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė – 5200 Lt, apgadintos transporto priemonės atstatomoji remonto vertė – 5057 Lt, apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinis savybių ekonominiu požiūriu – netikslingas, transporto priemonės likutinė vertė – 1604 Lt. Teismas nurodė, kad 2011-11-03 susidūrimas įvyko su karve, priklausančia atsakovei. Atsakovė būdama karvės savininkė kaip apdairi ir rūpestinga savininkė privalo užkirsti kelią neigiamomis pasekmėmis, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones. Aplinkybes, dėl kurių karvės išbėgimas į kelią turėtų būti pripažintas nenugalima jėga, privalo įrodyti atsakovė, kaip savininkė. Atsakovė pripažino, kad dėl jai nuosavybės teise priklausančios karvės išėjimo į važiuojamąją kelio dalį kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei. Dėl padaryto žalos dydžio tarp šalių kilo ginčas. Ieškovas prašo priteisti 5057 Lt kas sudaro automobilio atstatomąją vertę, o atsakovė sutinka atlyginti 2000 Lt nurodydama, kad ji nesupranta, kodėl automobilio sugadintų detalių vertė yra didesnė už paties automobilio vertę. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtoje vertinimo ataskaitoje nustatytą automobilio žalos dydį. Yra visos būtinos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės dėl ieškovui padarytos žalos sąlygos. Atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir neužtikrino, kad jos vedama karvė ištrūkusi neišbėgtų į kelią. Atsakovės veiksmus ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys, kadangi atsakovei priklausanti karvė išbėgo į kelio važiuojamąją dalį, dėl to ieškovui buvo padaryta žala. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė žalos dydį, jį pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais, todėl ieškinį tenkino. Prašomos priteisti 5 proc. palūkanos yra procesinės, numatytos įstatyme, jų paskirtis - operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės teismas ieškovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė D. M. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 85-86) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės D. M. Z. ieškovui V. C. 2000 Lt nuostolių atlyginimą, likusią sprendimo dalį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nesigilino, ar teisingai nustatytas automobiliui padarytos žalos dydis. Lyginamosios vertės metodu nustatyta, kad automobilio vertė 5200 Lt, o atstatomoji 5057 Lt. Automobilis nebuvo visiškai sunaikintas, keistinos tik 7 detalės ir 4 taisytinos. Apeliantė nesutinka su tokiu įvertinimu, nes jis buvo atliktas neatsižvelgiant į nusidėvėjimą. Negali būti, kad automobilio vertė būtų lygi atstatomajai vertei. Tokiu atveju automobilis turėjo būti nepataisomas, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog taip nėra. Žala buvo padaryta dėl apeliantės kaltės, todėl ji sutiko mokėti 2000 Lt, nes laiko, kad tokia suma atitiktų faktiškai padarytus nuostolius. Ieškovas dėl žalos dydžio nuomonės nepareiškė, tik nurodė, jog jam svarbu, kad automobilis būtų pataisytas jos lėšomis ir jis galėtų juo naudotis. Apeliantė norėjo automobilį suremontuoti, tačiau ieškovas vengė jį atiduoti jai remontui.
2. Apeliantei nebuvo išaiškinta teisė reikšti priešieškinį, nors ją atstovavo advokatė. Apeliantė būtų pareiškusi prašymą naujai ekspertizei dėl žalos nustatymo skyrimo. Laiko, kad buvo pažeistos jos teisės į teisingą gynybą, lygiateisiškumą ir rungimąsi. Apeliantė taip pat nukentėjo, nes turėjo išlaidų dėl karvės gydymo.
3. Teismas, priteisdamas 5 procentų procesines palūkanas, neatsižvelgė į apeliantės finansinę, materialinę padėtį, neįvertino aplinkybės, kad ji gauna tik 350 Lt socialinę pašalpą. Tai patvirtinantys įrodymai yra byloje.
Atsiliepimas
4. Teismas neišsprendė apeliantės prašymo dėl priteistos skolos išdėstymo, nors išdėstyti skolos mokėjimą dviem metams ji prašė teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieškinį.
5. Apeliantei suteikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-12 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-2662-3124 antrinė teisinė 100 proc. pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko iš dalies pagrįstais.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.
Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo įtvirtintas ir nuostolių atlyginimas, todėl ieškovas turi įrodyti jų atsiradimą.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).
Pirmosios instancijos teismas ieškovui atlygintinos žalos dydį nustatė remdamasis UAB „Verlita“ atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER0199. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad ieškovo apgadinto automobilio atstatomojo remonto vertė, suskaičiuota Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nustatyta tvarka ir sudaro 5057 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi tik atstatomojo remonto vertė, neatsižvelgė į kitus vertinimo ataskaitos ir bylos duomenis. Vertinimo ataskaitoje Nr. VER0199 nurodyta, kad ieškovo automobilio vidutinė rinkos vertė – 5200 Lt, o likutinė vertė 1604 Lt, nurodyta, kad netikslinga jį remontuoti.
Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos sąvokų apibrėžimus Transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; atkūrimo (remonto) kaštai – išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių; likutinė vertė – apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką, kuri pagal Instrukcijos 69 p. skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis faktiškai nesuremontuotas ir yra pas ieškovą, jo likutinė vertė – 1604 Lt, nesugadintos pagrindines automobilio dalis galima panaudoti (realizuoti), ir turėti naudą, 5057 Lt suma apskaičiuota su PVM (877 Lt), ieškovas faktiškai šių išlaidų neturėjo, automobilio atstatomojo remonto vertė artima atstatyto automobilio rinkos vertei.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą, konstatuotina, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai yra mažesni nei nustatė apylinkės teismas ir sudaro 3596 Lt (5200 Lt – 1604 Lt) (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 6 dalis). Todėl iš atsakovės priteistas ieškovui 5057 Lt nuostolių atlyginimas sumažintinas iki 3596 Lt, ieškovui tik iš dalies įrodžius jų dydį (CPK 178 str.).
Apeliantės teiginiai, kad žalos dydis yra tik 2000 Lt, nepagrįsti objektyviais įrodymais, apeliantės nurodytas dydis nedetalizuotas ir nemotyvuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo žalos dydžio sumažinimui iki apeliantės nurodyto dydžio (CPK 178 str.).
Apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nepagrįstumo, atmestini, kadangi kreditoriaus teisė prašyti jas priteisti numatyta CK 6. 37 str. 2 d., 6.210 str.. Piniginių reikalavimų patenkinimo atveju, laikoma, kad skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl kreditoriui turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už jų naudojimąsi iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolininko turtinė padėtis šiuo atveju nėra reikšminga.
Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris nebuvo išspręstas teismo sprendimu, byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, ieškovo pozicijos, kitų svarbių aplinkybių nustatymo, todėl apeliantei nėra kliūčių kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu šiuo klausimu įstatymų nustatyta tvarka (CPK 284 str.2 d.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl procesinių bei materialinių teisės normų pažeidimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p. , 329 str. 1 d., 330 str.,)
Kadangi ieškinys turėjo būti tenkintas iš dalies (71 proc), sprendimas keistinas, atitinkamai sumažintinos ieškovui iš atsakovės priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovei byloje teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 57, 70), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai (29 proc.) valstybei priteistinos iš ieškovo 116 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 99 str.). Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (50 proc.), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinas 50 Lt žyminis mokestis (apskaičiuotas nuo 1463 Lt), nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista ir 170 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 3 d., 99 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti:
ieškovui V. C. iš atsakovės D. M. Z. priteistą 5057 Lt nuostolių atlyginimą sumažinti iki 3596 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių litų), 152 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 108 Lt, 1000 Lt išlaidas už advokato pagalbą sumažinti iki 710 Lt.
Iš V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 116 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB “Swedbank”, įmokos kodas - 5630, mokėjimo skirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš V. C. priteisti 170 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 50 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, juridinio asmens kodas – 188659752, AB “Swedbank”, nurodant įmokos kodą – 5630 (antrinės teisinės pagalbos išlaidoms, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), žyminio mokesčio mokėjimui nurodant kodą – 5660.