Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui J. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad jo gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas yra A. Z.. Šis asmuo, kaip patvirtinta gyventojų registro duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini). Asmens, kuris jo gimimo liudijime nurodytas kaip tėvas, t. y. A. Z. ieškovas niekada nėra matęs, su juo niekada nebendravo. Kodėl šis asmuo jo gimimo liudijime buvo įrašytas kaip jo tėvas, nežino. Su savo biologine motina ieškovas jau ilgą laiką nebendrauja. Nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovas augo vaikų namuose, jį visuomet lankė atsakovas J. R., vėliau pas atsakovą leisdavo vasaros atostogas, svečiuodavosi savaitgaliais, visuomet palaikė šiltus tarpusavio ryšius. Mama yra sakiusi, kad J. R. yra tikrasis biologinis tėvas. Šalys bendrauja ir dabar, palaiko šiltus tarpusavio ryšius. Atsakovas J. R. irgi mano, kad jis yra biologinis J. Z. tėvas. Kadangi (duomenys neskelbtini) mano, kad juos sieja biologiniai šeimos ryšiai, norėtų, kad J. R. ne tik būtų nurodytas tėvu gimimo liudijime, bet ir norėtų turėti savo biologinio tėvo pavardę. J. R. dėl to neprieštarauja.

Atsakovas J. R. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, patvirtino, kad J. Z. yra jo sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. Z.. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą liudijančiame išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovo J. Z. tėvas yra A. Z.. Ieškovas ir atsakovas pasidarė DNR tyrimą, jo rezultatas rodo, kad DNR tėvystės ataskaitoje užfiksuota (duomenys neskelbtini) proc., kad J. R. yra J. Z. biologinis tėvas.

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, atsakovas teismo posėdyje ieškinį pripažino, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018). Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, ir kt.).

Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan., praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp (duomenys neskelbtini) suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar (duomenys neskelbtini) iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kuriuo siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad A. Z. nėra (nebuvo) biologinis ieškovo tėvas, A. Z. yra miręs, ieškovas teismui patvirtino, kad jokio santykio su asmeniu, kuris buvo tik įrašytas gimimo liudijime, niekada nepalaikė, jokie tėvystės faktiniai santykiai nebuvo susiformavę, todėl teismas sprendžia, kad A. Z. tėvystės nuginčijimas jokiems mirusiojo interesams žalos padaryti negali.

Nagrinėjamoje byloje pateikta DNR ekspertizė parodo, kad A. Z. negali būti J. Z. tėvas, todėl jo tėvystė nuginčytina.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra (duomenys neskelbtini) iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Vaiko kilmė apima ne tik tėvystės nustatymą, bet ir jos nuginčijimą. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą, taikytina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kurios 8 straipsnis vaiko ir tėvų ryšį įtvirtina kaip saugotiną vertybę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje J. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) aspektu tokio pobūdžio bylose susiduria kelios svarbios – vaiko, tėvystės nustatymo ar nuginčijimo siekiančio asmens, vaiko motinos – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. EŽTT pabrėžia vaiko geriausių interesų svarbą ir kad priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo jie gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)), tačiau vaiko interesams prioritetas suteikiamas tuomet, kai tėvystės nustatymas ar išsaugojimas yra itin svarbus vaiko kaip sveikos ir harmoningos asmenybės vystymuisi. Visais kitais atvejais turi būti siekiama nustatyti tinkamą interesų pusiausvyrą, įvertinant kiekvieno šio santykio dalyvio padėtį.

Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau vaiko kilmės nustatymas patenka į Konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020). EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant (duomenys neskelbtini) sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.); 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas J. Z., tiek atsakovas J. R. patvirtino, kad jie žino apie tai, kad J. Z. yra J. R. sūnus, palaiko giminiškus ryšius, DNR tyrimą atliko, kad galutinai tuo įsitikintu, atsakovas su ieškiniu sutiko ir prašo jo tėvystę nustatyti. Teismas sprendžia, kad toks ieškovo ir atsakovo tikslas yra teisėtas, todėl tenkintinas reikalavimas nustatyti, kad J. R. yra J. Z. tėvas.

Dėl įrašo gimimo liudijime pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Kaip matome iš šios įstatymo normos, įrašas gimimo liudijime netampa negaliojančiu, o yra patikslinamas, t.y. įrašomas gimimo įraše tikrasis tėvas, todėl teismas laiko šį reikalavimą pertekliniu ir jo netenkina.

Dėl pavardės keitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau-CBARĮ) 24 straipsnį sprendimą pakeisti vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įraše priima civilinės metrikacijos įstaiga. Teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimas pakeisti vardą ar pavardę. Ieškovui išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kai pagal teismo sprendimą bus pakoreguotas jo gimimo įrašas, ieškovas turės teisę kreiptis dėl pavardės pakeitimo į civilinės būklės aktų registravimo įstaigą pagal gyvenamąją vietą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš (duomenys neskelbtini) šalies. Ieškovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, neteikė tas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,29 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023-12-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nebuvo ginčo, atsakovas su ieškiniu visiškai sutiko, byla išnagrinėta per (duomenys neskelbtini) teismo posėdį, šalys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai, bylos nevilkino. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti .

Nuginčyti A. Z. tėvystę; pripažinti, kad A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nėra J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. Z. yra J. R. sūnus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Radviliškio rūmus.