Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1943-503/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01335-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5(S)

2017 m. gruodžio 15 d.

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. tvarką: a) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą, trečią šeštadienį ir sekmadienį, paimant sūnų šeštadienį bei sekmadienį 10.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį šeštadienį bei sekmadienį 18.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; b) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant sūnų 17.00 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį tos pačios dienos 20.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; c) tais atvejais, kai atsakovas negalės bendrauti su sūnumi nustatytu grafiku dėl sūnaus ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; d) atsakovas privalo prieš 24 valandas informuoti ieškovę SMS žinute, kad naudosis nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4–5).Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. Ž., kurio tėvai yra ji ir atsakovas. Jie, gimus sūnui, kartu gyveno du mėnesius. Ji nuo (duomenys neskelbtini) su sūnumi gyvena pas savo motiną. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovas su sūnumi bendrauja, pas sūnų atvyksta 5–6 kartus per mėnesį. Atsakovas, atvykdamas pas sūnų, apie atvykimą niekada jos neinformuoja. Atsakovas su sūnumi bendrauja savo namuose, sūnų išsiveža neapibrėžtam laikui. Atsakovas dažniausiai sūnų pas ją į namus parveža kitu laiku (vėliau) nei sutarta. Kadangi vaikas yra mažametis, jam būtinas miegas dienos metu, jis, būnant kartu su atsakovu, būna nemiegojęs, grįžęs po bendravimo su atsakovu būna irzlus, pavargęs. Atsakovas, bendraudamas su savo sūnumi, jam daro neigiamą įtaką. Po bendravimo su tėvu, sūnus kalba, kad tėtis liepė nemylėti močiutės, nenori gyventi su mama, vartoja necenzūrinius žodžius, kalba apie alų, cigaretes, gerdamas vandenį ar sultis iš butelio, sako, kad geria alų. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, tačiau atsakovas materialinio išlaikymo neteikia. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimu E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jos namuose sūnaus akivaizdoje smurtavo prieš ją. Ji atsakovui nedraudė ir nedraus bendrauti, dalyvauti auklėjant sūnų. Kadangi tarp jos ir atsakovo kyla ginčas, būtina, kad teismas nustatytų atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką (b. l. 3–5). Jie nesutaria, ji nori, kad atsakovas sūnų pasiimtų laiku, o ne netinkamu laiku. Atsakovas vaikui rodo blogą pavyzdį, rūko, su draugais važinėja, po to vaikas viską darželyje parodo, vaiką mokina, kaip sakyti ant mamos, kaip elgtis. Šis ieškinys nėra spaudimas mokėti išlaikymą. Vaikas nori su atsakovu būti. Bet jei pasiima sūnų, turėtų būti su juo (2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 23 sek. – 08 min. 00 sek.).Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gyvenant kartu su ieškove, jiems gimė sūnus K. Santuokos nebuvo sudarę. Ieškovei Vilkaviškio rajono apylinkes teismo sprendimu priteistas iš jo sūnaus išlaikymas. Ieškovė neteisingai ieškinyje nurodo, kad sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad būtų nustatyta, jog jis turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą, trečią šeštadienį ir sekmadienį, paimtini sūnų tomis dienomis 10.00 val. iš ieškoves namų ir grąžinant 18.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Nesutinka su ieškovės siūloma tvarka, kad jis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį turi 17.00 val. paimti sūnų iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį, tai iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir tos pačios dienos 20.00 val. grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą. Pagal ieškovės siūlymą, jis sūnų gali matyti tik tris valandas. Tačiau jis gyvena kitoje gyvenamojoje vietovėje, turi sūnaus atvažiuoti, jį parsivežti pas save ir iš karto vežti pas ieškovę. Sutinka, kad jei negalės bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą, trečią šeštadienį ir sekmadienį, tai bendravimo laikas šalių bendru sutarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį. Sutinka, kad informuos ieškovę prieš 24 valandas SMS žinute apie ketinimą naudotis bendravimo tvarka. Reikalavimas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, kadangi ginčo nagrinėjimą teisme pateikė ieškovė nepagrįstai, nesant kliūčių bendravimui su sūnumi. Tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant sūnų ir bendrauti su juo. Todėl abu tėvai turi turėti lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su vaiku, išskaičiuojant laiką, kurį šis miega, mokosi, lanko ugdymo užsiėmimus, praleidžia su bendraamžiais ir panašiai (b. l. 17–19). Su sūnumi bendrauja. Netiesa, kad vaikas vartoja necenzūrinius žodžius po bendravimo su juo, jis rūko (2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 57 sek. – 14 min. 10 sek.; 16 min. 56 sek. – 18 min. 00 sek.). Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino (2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 20 sek. – 01 min. 30 sek.; 13 min. 57 sek. – 14 min. 06 sek.) (b. l. 36).Institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistas bendravo su atsakovu, kuris patvirtino, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovo teigimu, jis norėtų su sūnumi bendrauti kiekvieną savaitgalį. Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tikslintina, nes atsakovas nesutinka su reikalavimu, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo kiekvieną savaitgalį tvarka gali pažeisti vaiko interesus, nes vaikas neturėtų galimybės laisvalaikio savaitgaliais praleisti su mama (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas E. Ž. turi nepilnametį sūnų K. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). K. Ž. gyvena su vienu iš tėvų – su ieškove (b. l. 7–8). Skyrium gyvenantis atsakovas su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. bendrauja, jį pasiimdamas iš ieškovės gyvenamosios vietos (b. l. 3–4, 15). Atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nėra nustatyta. Tarp ieškovės ir atsakovo kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: a) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą, trečią šeštadienį ir sekmadienį, paimant sūnų šeštadienį bei sekmadienį 10.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį šeštadienį bei sekmadienį 18.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; b) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant sūnų 17.00 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį tos pačios dienos 20.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; c) tais atvejais, kai atsakovas negalės bendrauti su sūnumi nustatytu grafiku dėl sūnaus ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; d) atsakovas privalo prieš 24 valandas informuoti ieškovę SMS žinute, kad naudosis nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka (b. l. 3–5). Atsakovas, pripažindamas ieškinį, su siūloma nustatyti tvarka sutiko (2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 20 sek. – 01 min. 30 sek.; 13 min. 57 sek. – 14 min. 06 sek.) (b. l. 36).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Teismas sprendžia, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins atsakovo kaip tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnio 1–2 dalys). Vaiko bendravimas su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje padės kurti ir stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį, o prašomas nustatyti bendravimo periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia tokio amžiaus vaiko interesus, protinga, sąžininga ir teisinga tėvų atžvilgiu. Ieškovės reikalavimas informuoti ją apie atsakovo susitikimą su vaiku iš anksto, padės šalims planuoti savo veiklą ir ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką tenkintinas.Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 7,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 100,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, 150,35 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimo (b. l. 2, 10–11, 26, 32). Atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau duomenų apie išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos, teisme negauta (b. l. 29). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, kadangi joms buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

a) atsakovas E. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. kiekvieno mėnesio pirmą, trečią šeštadienį ir sekmadienį, paimant sūnų šeštadienį bei sekmadienį 10.00 val. iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir grąžinant jį šeštadienį bei sekmadienį 18.00 val. į ieškovės I. G. gyvenamąją vietą;

b) atsakovas E. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant sūnų 17.00 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės I. G. gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį tos pačios dienos 20.00 val. į ieškovės I. G. gyvenamąją vietą;

c) tais atvejais, kai atsakovas E. Ž. negalės bendrauti su sūnumi K. Ž. nustatytu grafiku dėl sūnaus K. Ž. ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

d) atsakovas privalo prieš 24 valandas informuoti ieškovę I. G. SMS žinute, kad naudosis nustatyta atsakovo E. Ž. ir nepilnamečio sūnaus K. Ž. bendravimo tvarka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.