Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dovilės Jazdauskaitės ir Giedrės Kairienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akinės bendrovės „A“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20148 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydama išduoti leidimą įdarbinti užsieniečius. Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. elektroniniu laišku (b. l. 10-12) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 7 d. atsakė pareiškėjai, kad „Pagal pateiktus prašymus asmenų turimos profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Jiems leidimų nereikia. Galite darbinti be leidimo. Baltarusijos piliečiams nereikės gauti leidimą dirbti, jei jų turimos profesijos yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju daugkartinę nacionalinę vizą turintis asmuo iš karto su pasirinktu darbdaviu galės sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti Lietuvoje. Pateikite prašymą dėl nepanaudotos rinkliavos grąžinimo”. BUAB „A” 2021 m. gegužės 10 d. įdarbino Baltarusijos Respublikos piliečius A. K., N. S. ir A. V., turinčius D tipo nacionalines vizas, išduotas tarpininkaujant MB „D“. BUAB „A” 2021 m. liepos 1 d. įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį A. K., turintį D tipo nacionalinę vizą, išduotą tarpininkaujant MB „D“. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas 2021 m. gegužės 13 d. raštu (b. l. 13) grąžino nepanaudotus žyminius mokesčius už užsieniečių leidimus dirbti. VDI Šiaulių teritoriniame skyriuje 2021 m. spalio 6 d. buvo gautas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus raštas Nr. 10 K - 30172 „Dėl įmonės, įdarbinusios užsieniečius su kitos įmonės kvietimu išduotomis nacionalinėmis vizomis“ (b. l. 36), kad Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K., A. K., N. S. ir A. V., turėdami nacionalines vizas išduotas MB „D“ kvietimu, įdarbinti BUAB „A“. VDI 2021 m. lapkričio 11 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0708-1745 nustatė, kad BUAB „A“, būdama darbdaviu, padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K., A. K., N. S. ir A. V., turėdami nacionalines vizas išduotas MB „D“ kvietimu, įdarbinti BUAB „A“. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta informacija VDI surašė BUAB „A“ 2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0708-0297 (b. l. 33-34). VDI Šiaulių teritorinio skyrius 2021 m. gruodžio 8 d. surašė Nutarimą (b. l. 28-29), kuriuo BUAB „A“, už Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą paskirta minimali piniginė bauda (finansinė sankcija) – 200,00 Eur, nes BUAB „A“, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K., A. K., N. S. ir A. V. būtų įdarbinti turint nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi darbui BUAB „A. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, jį apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-2041-621/2022 pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Nutarimą. VDI, nesutikdama su Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-2041-621/2022, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT). LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi VDI apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-2041-621/2022 panaikino ir perdavė šią bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjos veikos kvalifikavimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos veika (įdarbinant A. K., N. S. ir A. V.) yra kvalifikuota, pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą - užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjos veikos (įdarbinant A. K., N. S. ir A. V.) padarymo metu ši Užimtumo įstatymo redakcija dar negaliojo. Tai yra, šios veikos padarymo metu pareiškėjos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. birželio 15 d.) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą - nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokiu atveju pareiškėjai būtų paskirta bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Tuo tarpu pagal naujai galiojusią Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) redakciją pareiškėjai būtų skirtina baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą (Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Bet, Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. birželio 15 d.) 56 straipsnio 2 dalis numatė, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Nagrinėjama atveju pareiškėjos veika (įdarbinant A. K., N. S. ir A. V.) įvykdyta nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 14 d. ir visiškai atitinka Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. birželio 15 d.) 56 straipsnio 2 dalį, priešingų duomenų teismui nėra pateikta, tai yra, pareiškėja ją įvykdydama nelaikoma pažeidusia Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo iki 2021 m. birželio 15 d.) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o naujai pareiškėjos veiką (įdarbinant A. K., N. S. ir A. V.) reglamentuojantis teisinis reglamentavimas yra akivaizdžiai griežtesnis ir neturėtų būti taikomas dėl veikos, kuri buvo įvykdyta iki jo įsigaliojimo. Todėl atsakovė kvalifikuodama pareiškėjos veiką (įdarbinant A. K., N. S. ir A. V.) pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakciją pažeidė teisinį reglamentavimą.

Pareiškėjos veika (įdarbinant A. K.) taip pat yra kvalifikuota pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau A. K. buvo įdarbintas nuo 2021 m. liepos 1 d., todėl ši pareiškėjos veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir VDI, surašydama už šį pažeidimą Nutarimą, teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Dėl pareiškėjos konsultavimo.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 21 straipsnyje numatyta, kad pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose.

ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones. Taigi, vadovaujantis minėta VAĮ nuostata, ūkio subjektui, besivadovavusiam klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan.

Kaip jau buvo minėta, Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. 2021 m. gegužės 7 d. 09:15 val. elektroniniu laišku nurodė pareiškėjai, kad pareiškėja iš Baltarusijos Respublikos atvykusius piliečius gali darbinti be leidimo dirbti, nes jų turimos profesijos yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis.

Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos veiklos tikslas yra pagal kompetenciją užtikrinti vizų, imigracijos, prieglobsčio, grąžinimo, asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų vykdymą, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos piliečiams, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimą, laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principo įgyvendinimą. Pagal kompetenciją Migracijos departamentas kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, analizuoja migracijos srautų pokyčius (https://migracija.lrv.lt/lt/administracine-informacija/apie-migracijos-departamenta/).

Nors pareiškėja nesikreipė į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, tačiau kreipėsi į Užimtumo tarnybą, t. y. instituciją, kuri priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja 2021 m. gegužės 7 d. Užimtumo tarnybos elektroniniu laišku nebuvo informuota, kad Užimtumo tarnyba pagal kompetenciją negalėtų pateikti atsakymo, konsultacijos dėl pareiškėjos prašyme išdėstytų klausimų, kad tam tikru aspektu pareiškėjos prašymas turėtų būti nagrinėjimas ir Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Pažymėtina, kad VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, Užimtumo tarnyba VAĮ 11 straipsnio 4 dalies pagrindu nepersiuntė pareiškėjos prašymo kitam kompetentingam subjektui (Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) / nenurodė, kad Užimtumo tarnyba pagal kompetenciją negali pateikti atsakymo, konsultacijos dėl pareiškėjos prašyme išdėstytų visų ar dalies klausimų, nors pagal Užimtumo tarnybos darbuotojos K. S. 2021 m. gegužės 7 d. 09:15 val. elektroninio laiško turinį (b. l. 10) akivaizdžiai matyti, kad buvo pateikti prašymai dėl konkrečių užsieniečių ir kad pareiškėja nėra šių užsieniečių darbdavys.

Be to, paaiškinime atsakovei pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo nusiųsti visi Baltarusijos Respublikos piliečių dokumentai, sumokėtas mokestis už leidimą dirbti už kiekvieną asmenį (121,00 Eur) bei jų buvusios darbovietės darbo sutartis. Taip pat paaiškinime pareiškėja akcentavo, kad tai buvo bendrovės pirmas kartas įdarbinant užsieniečius, bendrovė pasitikėjo Užimtumo tarnybos atsakymais laiškuose ir įdarbino Baltarusijos Respublikos piliečius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai kad pareiškėja šiuo metu yra bankrutuojanti ir jai atstovauja bankroto administratorius (b. l. 124-126), kuris neturi jokių išlikusių pareiškėjos dokumentų, susijusių su nagrinėjama byla, o Užimtumo tarnyba nerado užregistruoto nei vieno pareiškėjos pateikto prašymo dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo ir faktiškai negalėjo teismui pateikti jokių reikšmingų duomenų apie nagrinėjamos bylos aplinkybes (b. l. 96-100), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užimtumo tarnybos darbuotojos K. S. 2021 m. gegužės 7 d. 10:35 val. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateiktas atsakymas pareiškėjai galėjo būti laikomas konsultacija ir susiklosčiusioje situacijoje atsakovė turėjo teisinį pagrindą taip pat taikyti ir ANK 21 straipsnį, vertinant pareiškėjos veiką įdarbinant A. K., N. S. ir A. V., tačiau iš Nutarimo matyti, kad į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta nagrinėjant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo bylą.

Pažymėtina, kad A. K. buvo įdarbintas nuo 2021 m. liepos 1 d., t. y. galiojant naujai Užimtumo įstatymo redakcijai (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nei buvo Užimtumo tarnybos darbuotojos konsultacijos davimo metu, todėl Užimtumo tarnybos darbuotojos konsultacija neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjos veiką įdarbinat A. K.. Tai yra, pareiškėjos veika įdarbinat A. K. buvo teisingai kvalifikuota pagal Užimtumo įstatymo (redakcija galiojo nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir VDI surašydama už šį pažeidimą Nutarimą teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad Nutarime pareiškėjai nepagrįstai yra inkriminuojama veika, jog būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K., N. S. ir A. V. būtų įdarbinti turint nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi darbui BUAB „A, todėl ši pareiškėjos veika iš Nutarimo šalintina. Likusioje dalyje pareiškėjos ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja sumokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Nutarimą, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos BUAB „A“ skundą patenkinti iš dalies.

Pašalinti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20148 BUAB „A“ inkriminuotą veiką – jog būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K., N. S. ir A. V. būtų įdarbinti turint nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi darbui BUAB „A.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

BUAB „A“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.