Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta devyniasdešimties parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3, iki 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. sausio 1 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme ir T. S. paskirta galutinė septyniasdešimt trijų parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-06-14 iki 2016-06-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.T. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 14 d., apie 18.49 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – A. technikos sporto klubo „M.“, esančio A. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, iš chuliganiškų paskatų, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, prikibo prie A. technikos sporto klubo „M.“ darbuotojo M. U., sugriebęs už kaklo jį palenkė ir, smogdamas keliu į veidą, pargriovė ant žemės, tuo padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu iš nosies landų, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nežymiai sutrikdė M. U. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

3.1 Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4.1 Savo kaltės ir veikos kvalifikavimo apeliantas neginčija, todėl kolegija nagrinėja tik bausmės skyrimo klausimą. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė yra per griežta ir prašo paskirti kitą bausmę – baudą.

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

6. Iki nusikalstamos veikos, už kurią T. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jis buvo teistas du kartus. Apeliantui taip pat buvo taikyta nuteistojo teisinę padėtį lengvinanti įstatyme numatyta priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog tai nepadėjo nuteistojo atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnio 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes jis ir po to padarė nusikalstamą veiką. Tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. S. padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui parinkta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri, pažymėtina, nėra pati griežčiausia iš numatytų šio straipsnio sankcijoje, savo rūšimi yra visiškai pagrįsta ir teisinga.

6.1 BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu T. S. paskirta maksimali devyniasdešimties parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam buvo paskirta 60 parų arešto bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta.

6.2 Nors apeliantas skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, betarpiškai dalyvauja jų auklėjime, o arešto bausmė atimtų jam galimybę užsiimti savo darbu ir tuo pačiu prisidėti prie šeimos išlaikymo, todėl prašo paskirti kitą bausmė rūšį – baudą, tačiau tokios apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies. Kaip jau minėta, bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama vadovaujantis įstatymu, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindai, numatytais BK 54 straipsnyje, o ne nuteistojo pageidavimu, ir nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas minėtomis įstatymo nuostatomis vadovavosi tinkamai ir T. S. paskyrė pagrįstą bei teisingą bausmę.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. S. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.