- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- II-229-1065/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00015-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7527-2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7527-2022, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 40 Eur bauda. Nutarimu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) jis pakartotinai per vienerius metus netinkamai panaudojo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, dorai auklėti ir jį prižiūrėti, kuris iš chuliganiškų paskatų spardydamas kojomis sugadino dviratį, tuo padarydamas 150 Eur eurų žalą (turtinė žala atlyginta).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Kas yra savaime suprantama suaugusiam asmeniui, ne visada gali būti suprantama paaugliui, t. y. tai, kad dviratis gali neišlaikyti trijų vaikinų, o dėl to jo detalės yra sulankstomos ir apgadinamos. Mano, kad tik buvo netinkamai pasirinktas dviračio taisymo būdas. Šalia buvo dar vienas vaikinas, dviračio savininkas ir jų draugas, kuris neprieštaravo, todėl administracinio nusižengimo nemato. Įvyko nesusipratimas. Prašo panaikinti nutarimą Nr. 40-ANR_N-7527-2022, bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad konstatuoti vaiko nepriežiūros faktą ir bausti yra neteisinga, nes vaikas yra tvarkingai prižiūrimas. Vaikas gal ir nelabai gerų dalykų padarė, bet atlygino visą padarytą žalą. Vaikai ir toliau bendrauja. Vaikai yra pažįstami, dviračio savininkas jo vaikui davė dviratį savo noru, jo vaikas dalyvavo važiavime, jie važiavo trise, važiuojant sulinko ratas. Vaikai bandė ratą ištiesinti, bet pasirodo, tai buvo „chuliganiškos paskatos“. Dėl jo vaiko nebrandumo, nesupratimo, nes vaikas (duomenys neskelbtini) m., jis negalėjo suprasti, kada yra per daug kažkokių paskatų, kada per mažai. Apie įvykį, kad sulaužytas dviratis, jis sužinojo iš karto, jam pasakė sūnus, paties įvykio nematė. Sūnus jam pasakė, kad sulaužė dviratį ir reikės atlyginti. Sūnus jam sakė, kad leido jam su dviračiu važiuoti, gal ne trims važiuoti, bet vienam tikrai leido. Konflikto tarp vaikų nebuvo, viskas buvo geranoriškai. Vaiko nepriežiūros jų šeimoje nėra. Vaikai taip pasielgė, sugadindami dviratį, ne iš tyčios, o tiesiog iš nesupratimo, bandydami sutvarkyti dviratį. Kad dviratis buvo sugadintas to neginčija, žala atlyginta, šioje situacijoje nėra tokio dalyko, dėl ko reikėtų bausti tėvą už vaiko nepriežiūrą. Prašo atsižvelgti į tai, kad atsakomybės nevengia, nori teisingo sprendimo.
Nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo visą parą, vaiką pamatė ryte, jis buvo „nei toks nei šioks“. Jis parodė jo susirašinėjimus su mokytoja, kurios vaikas irgi buvo kartu, kad jis pasakytų mamai, nes įvyko „rimti dalykai“ ir reikia kreiptis į policiją ir taip nepalikti. Tada jai sūnus viską papasakojo. Kad davė dviratį geranoriškai, to nesakė, nes taip negali būti. Iš karto į policiją nesikreipė, laukė keturias dienas, tikėdamasi, kad kažkas atsilieps ir norės jai paaiškinti, ir pabendrauti tuo klausimu, bet niekas neatsiliepė, todėl kreipėsi į policiją. Sūnus jai sakė, kad žaidė krepšinį stadione, po to važiavo dviračiu ir jį susistabdė tie trys vaikai, pasiėmė jo dviratį ir visi trys važiavo, nepavykus važiuoti nes sulinko ratas, nutrenkė dviratį ir jį spardė. Nelogiška būtų, jei sūnus jiems būtų davęs dviratį, nes geras dviratis buvo. Tie trys vaikai su jos vaiku nėra draugai, sūnus turi kitų draugų, lanko muzikos mokyklą, sporto būrelius, su kitais draugais konfliktų nėra, pirmą kartą taip atsitiko. Jos vaikas su tais vaikais buvo tik pažįstamas, anksčiau lankė kartu dviračių sportą. Iki įvykio dviratis buvo tvarkingas. Vaiko tėvas atlygino padarytą žalą, nori, kad ateityje nebūtų užkabinėjamas jos vaikas.
Liudytojas nepilnametis vaikas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, nuo kalniuko nuėjus apačioje. M. S. jiems davė pasivažinėti su dviračiu. Dviračiu važiavo jis, ir kažką vežė ant galo. Buvo M., du M. draugai ir du jo draugai. Dviratis buvo M., iki tol su M. buvo pažįstamas. Jis paprašė M. ar gali duoti jam pavažiuoti su dviračiu, M. sutiko duoti. Jie važiavo dviese dviračiu ir persilenkė galinis ratas. Tuomet bandė ištiesinti sulinkusį ratą, užlipdami ant jo. Nemanė, kad gali sugadinti dviratį, nes ne pirmą kartą važiavo. Nuėję prie „(duomenys neskelbtini)“ stadiono bandė tvarkyti dviratį, bet niekas neišėjo, nors per kameras kitiems atrodė, kad jie laužo dviratį. Kada jie taisė dviratį, M. tiesiog juokėsi, jam dviratis iš vis nerūpėjo. Dviratis skirtas suaugusiems. Dviračiu važiavo dviese, nes trims nebūtų įmanoma. Jis vairavo dviratį, kitas draugas sėdėjo ant galo, gal trečias draugas ir bandė užlipti iš galo, tiksliai visko neatsimena, nes seniai buvo. Dviratis buvo sulaužytas netyčia, jiems buvo duota važiuoti dviračiu, jo neatėmė, važiavo dviese. Prieš jam važiuojant dviračiu, dviratis buvo tvarkingas. Ratas sulinko prie mokyklos, ne stadione, M. jį persivarė į stadioną, jie atėję į stadioną, taisė dviratį, kito būdo nesugalvojo, kaip taisyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas D. M. surašytas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo objektas yra nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-305-487/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 181 straipsnio, kurio formuluotė iš esmės analogiška dabar galiojančio ANK 73 straipsnio atitinkamų dalių formuluotėms, aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog paprastai laikoma, kad nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus, tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias administracinių teisės pažeidimų (dabar – administracinių nusižengimų) požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1379/2007, N438-1085/2010).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia nesant galimybės išvadai, jog D. M. sūnaus A. M. elgesys atitinka administracinio nusižengimo požymius. Nors, teismo vertinimu, jo elgesys važiuojant svetimu dviračiu trise, vėliau jo spardymas ir nėra tinkamas, tačiau negali būti vertinamas kaip ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas (tyčinis turto sugadinimas). Atsižvelgiant į A. M. paaiškinimus teismui, jog taip norėjo ištiesinti dviračio ratą, vyresniosios tyrėjos 2022 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotus kitų nepilnamečių paaiškinimus, vertintina, jog A. M. veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą, kas yra būtinas minėto nusižengimo sudėties požymis. Teismo manymu, nors tokie A. M. veiksmai vertintini kaip neracionalūs suaugusio asmens požiūriu, tačiau negali būti vertinami kaip atitinkantys administracinio nusižengimo sudėtį, kai jie atlikti neapgalvotai pasielgusio nepilnamečio. Todėl spręstina, kad A. M. veika neatitinka administracinio nusižengimo sudėties.
Būtent dėl šios priežasties ir nepilnamečio vaiko tėvo D. M. elgesys negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip netinkamas tėvo valdžios panaudojimas. Juolab, kad net ir tuo atveju, kai yra galima konstatuoti, jog nepilnametis atliko teisei priešingą veiką, vien tik šio fakto nepakanka tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1-361/2017). Galimi atvejai, kai net ir tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1379/2007, N438-1085/2010).
D. M. teismo posėdyje nesutiko, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis turėtų būti baudžiamas už vaiko nepriežiūrą, vaikas yra tvarkingai prižiūrimas. Kitų duomenų, kad skundą pateikęs D. M. neužtikrina nuolatinės sūnaus priežiūros ir auklėjimo, nėra. Jis vieną kartą buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tačiau ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo spręsti, jog ir aptariama situacija susiklostė dėl to, jog tėvo valdžią D. M. naudoja netinkamai. Tai, kad galimai laiku ir tinkamai nepaaiškino nepilnamečiam sūnui galimų pasekmių aptariamoje administracinio nusižengimo protokole nurodytoje situacijoje, nesudaro pagrindo vertinti D. M. tėvo valdžią kaip nepakankamą ar netinkamą tiek, kad tai užtrauktų administracinę atsakomybę. Juolab, kad iki aptariamo įvykio, išskyrus vieną atvejį, bylos duomenimis nebuvo ženklų ar signalų apie jo sūnaus galimus elgesio sutrikimus, jo asmenines savybes, neprognozuojamo, nusikalstamo jo elgesio polinkius, kas būtų sąlygoję būtinybę imtis intensyvesnio auklėjimo, deramo elgesio taisyklių diegimo, netinkamo elgesio pasekmių aiškinimo ir pan.
Pažymėtina, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl D. M. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o anksčiau minėtą neapgalvotą ir neracionalų A. M. elgesį susiklosčiusioje situacijoje vertinti kaip D. M. tėvo pareigų ir valdžios neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo rezultatą. Kitoks situacijos vertinimas šiuo atveju būtų prilygintas baudimui prielaidų pagrindu, ką draudžia teisės aktai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7527-2022 naikintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
D. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7527-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį D. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.