- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- ATP-469-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00447-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. L. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu P. L. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
2. P. L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-08-23 nutarimą, o jeigu teismas nuspręstų pripažinti jį kaltu, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas – neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei paskirtą baudą leisti susimokėti per pusės metų laikotarpį.
2.1. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines įvykio aplinkybes, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir faktų, neatsižvelgė į labai sunkią šeimos situaciją.
2.2. Pažymi, kad jo motina yra pirmos grupės invalidė, beveik nevaikšto, taip pat serga vėžiu, todėl jai reikalinga pastovi priežiūra, gydymas ir pagalba su automobiliu, kadangi tenka ją vežioti į Vilniaus ligoninę. Važinėti viešuoju transporto motina pati negali dėl sveikatos problemų, o samdyti kitų asmenų neišgali dėl sunkios finansinės situacijos. Dėl to, atėmus teisę vairuoti, kenčia motinos sveikata ir gerovė bei mažėja tikimybė išgydyti vėžį, nes reikalingas pastovus lankymasis pas specialistus.
2.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykio metu, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis iškarto nurodė, kad vairavo Ž. K., šią aplinkybę nurodė ir ATP protokole esančiame paaiškinime. Įvykio vakarą važiuojant automobiliu jis ir Ž. K. greitai susikeitė sėdėjimo vietomis, nes Ž. K. išsigando, pasimetė, nenorėjo turėti bėdų, nenorėjo prisipažinti, kad jis (Ž. K.) vairavo automobilį. Policijai privažiavus prie automobilio, už vairo sėdėjo jau jis (P. L. M.). Vėliau teisme Ž. K. pats prisipažino, kad vairavo transporto priemonę.
2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kad jam teisė būtina dėl šeimos narių sveikatos, nepagrįstai rėmėsi sena jo praeitimi, nors jis turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą.
2.5. Dėl visos susidariusios situacijos gailisi, todėl prašo neatimti teisės vairuoti, nes nuo to priklauso šeimos narių tolimesnė ateitis, sveikata.
3. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimo į P. L. M. skundą per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
4. Skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
6. Apeliaciniu skundu neigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nurodo, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kartu automobilyje sėdėjęs Ž. K., su kuriuo jie susikeitė sėdėjimo vietomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta ir vertina kaip jo gynimosi poziciją nuo pareikšto kaltinimo, kadangi juos paneigia pirmosios instancijos teismo iširti ir įvertinti bylos įrodymai.
7. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
8. P. L. M. kaltė įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-6); asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad P. L. M. 2016-05-29 nustatytas 2,29 promilių girtumas (8 b.l.); garso bei vaizdo įrašais (47 b.l.), vyr. patrulio T. S. tarnybiniu pranešimu (10 b.l.) bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu kuriose jis nurodė, kad jam priėjus prie sustabdyto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo P. L. M. (41 b.l.); liudytojo, policijos pareigūno, J. Ž. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad stabdant automobilį „Audi A6 Avant“, buvo privažiavę iš vairuotojo pusės, ir akivaizdžiai matė, kad automobilį vairavo P. L. M. (41 b.l.). Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų T. S., J. Ž. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų parodymų ir kitų bylos duomenų nėra. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad apeliantas su minėtais liudytojais iki šio įvykio būtų pažįstamas, ar juos sietų konfliktiški santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti šių liudytojų parodymų nepatikimais. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad iš karto po įvykio ir ATP protokolo paaiškinime jis nurodė, kad transporto priemonę vairavo Ž. K., niekaip nepaneigia pažeidėjo kaltės. Aukščiau nurodytų duomenų visuma paneigia P. L. M. nurodomas aplinkybes, kad automobilio jis nevairavo ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilį „Audi A6 Avant“ neblaivus vairavo būtent P. L. M.. Dėl nurodytų aplinkybių atmetami liudytojo Ž. K. parodymai, duoti teisme, kad automobilį „Audi A6 Avant“ vairavo jis (Ž. K.). Išvadą dėl Ž. K. parodymų atmetimo sustiprina ir tai, kad iš karto po įvykio Ž. K. nenurodė vairavęs automobilį, o versiją, kad įvykio metu automobilį vairavo jis (Ž. K.), pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. M. ir liudytojo Ž. K. parodymai, jog važiavimo metu jie susikeitė sėdėjimo vietomis yra paneigta liudytojų policijos pareigūnų parodymais, o be to, yra ir nelogiška, kadangi tiek P. L. M., tiek Ž. K. negalėjo teismui įtikinamai paaiškinti, kokiu tikslu reikėjo keistis vietomis, kai įvykio metu Ž. K. buvo visiškai blaivus (7 b.l.). Daroma išvada, kad Ž. K. siekė padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam P. L. M. išvengti administracinės atsakomybės.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko esant pilnai įrodyta, kad P. L. M. 2016-05-29, apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,25 promilių girtumas.
Šalies argumentai
10. P. L. M. apeliaciniu skundu taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
11. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Teismų praktikoje pažymima, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK30¹straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, ir, atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. L. M. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos, todėl paskirta nuobauda, nešvelnintina.
13. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių visuomenės saugumui administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei bei jų sveikatai - vairavo transporto priemonę, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui (nustatytas 2,29 promilių girtumas), kuris ženkliai viršijo leistiną alkoholio kiekį kraujyje. Atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas, būdamas pakankamai jauno amžiaus, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, per trumpą vairuotojo stažą, t. y. nuo 2008 metų (b. l. 22) už KET pažeidimus baudžiamas sistemingai. Bylos duomenys nurodo, kad apeliantas jau nuo 2007 m. iki aptariamo pažeidimo padarymo už KET pažeidimus baustas net 14 kartų, taip pat buvo baustas už analogišką itin šiurkštų KET pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (12 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjo veiksmai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam nėra atsitiktinio pobūdžio, parodo jo neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, įskaitant ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę. Pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl pagalbos sunkiai sergančiai motinai, kad galėtų nuvežti ją į gydymosi įstaigas, nesudaro pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kilo, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Pats apeliantas, žinodamas jo paties apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Akcentuotina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad P. L. M. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
15. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
16. Nors apeliantas prašo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau pažeidėjui išaiškintina, kad po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.