- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1869-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20291-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Edusta“
- Ieškovas
- tarptautinės bendrovės „Comway S.A.“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Edusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo tarptautinės bendrovės „Comway S.A.“ ieškinį atsakovui UAB „Edusta“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas (kreditorius) tarptautinė bendrovė „Comway S.A.“ 2010-11-24 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 1-2).
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-25 teismo įsakymu (b.l. 16) priteisė iš atsakovo (skolininko) UAB „Edusta“ 23 040,53 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2010-11-25) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 173 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Edusta“ 2010-12-17 pateikė prieštaravimus (b.l. 27-28) dėl 2010-11-25 teismo įsakymo.
Šalies argumentai
Ieškovas tarptautinė bendrovė „Comway S.A.“ 2011-01-26 ieškiniu (b.l. 33-34) ir dubliku (b.l. 75) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Edusta“ 7784 Lt skolos, 231,60 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2010-07-13 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl nerūšinio beržo medienos lentų po 160 Lt už kubinį metrą pateikimo. Ieškovas 2010-07-14 atsakovui išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. 0714, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas nurodė, jog išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje yra suklysta suma, tačiau teisingai nurodytas prekių kiekis, todėl prašė priteisti iš atsakovo 7784 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Edusta“ atsiliepimu (b.l. 61-63) bei tripliku (b.l. 80-81) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tvirtino sumokėję avansu 6000 Lt grynais pinigais A. Velijevui susitarimo dėl medienos atvežimo metu, vėliau būtent jam 2010-03-28 elektroniniu paštu siuntė ir atsakovos paruoštą pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Kadangi atsakovo netenkino atvežtos medienos kokybė, pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau A. Velijevas avanso negrąžino, taigi mediena galiausiai liko atsakovui. Sumokėta avansu 6000 Lt sauma tik dėl atsakovo neapdairumo nebuvo įtrauktą į paruoštą sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-11-24 sprendimu (b.l. 114-115) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Edusta“ 7784 Lt skolos, 231,60 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8018,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 240 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo tarptautinės bendrovės „Comway S.A.“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Edusta“ 15,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, jog 2010-07-13 šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 10-07-13 dėl nerūšinio beržo medienos lentų po 160 Lt už kubinį metrą pateikimo. Sutarties 4.1 p. buvo nustatyta, kad atsiskaitoma pavedimu arba grynais, įnešant į kasą, avanso mokėjimas numatytas nebuvo. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl į sutartį neįtraukė nuostatų dėl galimai užsakytos medienos kiekio ir avansinio mokėjimo. Atsakovas nepateikė kasos išlaidų orderio, mokėjimo žiniaraščio ar kitokio dokumento, kuris pagrįstų 6000 Lt išmokėjimą iš atsakovo kasos faktą, o liudytoju apklaustas A. Velijev paneigė, jog jam buvo sumokėti pinigai. Todėl atsakovui pripažinus, jog 48,65 m³ medienos gavo bei neįrodžius, kad jis sumokėjo ieškovui už prekę 6000 Lt, iš atsakovo priteisė 7784 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Edusta“ apeliaciniu skundu (b.l. 82-84, 130-131) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas dėl prastesnės kokybės, nei buvo susitarta gauti, medienos, siekė susigrąžinti realiai sumokėtą avansu 6000 Lt sumą, o tokios sumos sumokėjimo į jo paties vėliau paruoštą šabloninį sutarties projektą neįtraukė dėl savo neapdairumo. Tai teigė ir teismui, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalėjęs paaiškinti kodėl į sutarties nuostatas nebuvo įtrauktos sąlygos dėl užsakytos medienos kiekio bei avansinio mokėjimo. Su A. Velijevu buvo susitarta ir dėl to, kad prekių kiekis bus nurodytas atskirame užsakyme, kuris taps sutarties priedu. A. Velijevui, kaip ieškovo atstovui, 6000 Lt suma buvo perduota pramogų centre „Ozas“. Kiti pagal susitarimą pirkimai turėjo vykti pagal šalių suderintą pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Atsakovas, pasitikėdamas ieškovo atstovu, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri realiai neatitiko šalių suderintų sąlygų. Pirmenybė turėtų būti teikiama šalių individualiai aptartoms sąlygoms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė 6000 Lt sumokėjimo fakto. Aplinkybę, jog pramogų centre „Ozas“ ieškovo atstovui A. Velijevui buvo perduoti 6000 Lt, patvirtina prekybos centre „Hyper Rimi“ šalių susitikimo metu suderintos sutarties sąlygos, kuriomis numatyta, jog už suteiktą 6000 Lt avansą atsakovas gali paimti apie 48 kub. m. nerūšinio beržo lentų. Šią aplinkybę gali patvirtinti liudytoja E. Vasiliauskaitė bei tai, kad atsakovas paėmė pinigų iš AB „Swedbank“ banko. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, neapklausė visų su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų, kurių parodymai buvo reikšmingi. Taip pat neįvertino A. Velijevo sąsajų su ieškovu.
Atsiliepimas
Ieškovas tarptautinė bendrovė „Comway S.A.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 142-144) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-24 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, jog prieš pasirašant sutartį buvo sumokėta 6000 Lt suma, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Šalys nebuvo numačiusios avansinio mokėjimo, sutarties projektą parengė pats atsakovas. Išankstinis mokėjimas nebuvo apskaitytas atsakovo buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovo argumentai dėl prekių kokybės nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme E Vasiliauskaitės, kaip liudytojos, atsakovas apklausti neprašė. Atsakovas prašė liudytojais apklausti I. Martinkėnaitę, O.Balionį bei A. Velijevą. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą patenkino iš dalies ir teismo posėdžio metu apklausė liudytoju apklausė A. Velijevą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 320 str.).
Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas UAB „Edusta“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog avansinio mokėjimo faktas į bylą pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo nustatytas (įrodytas), taigi atsakovui tenka pareiga sumokėti prekės kainą. Apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė patenkinti jo prašymus dėl liudytojų apklausos, netinkamai įvertino apklaustų asmenų paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, dalį jų atsisakė ištirti (apklausti asmenis liudytojais). Taigi iš esmės apeliantas kelia įrodymų pakankamumo bei įrodymų vertinimo tinkamumo klausimą, siekdamas ir naujų įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, t.y. pirmosios instancijos teisme neįvardintos liudytoja E. Vasiliauskaitės apklausos.
Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri vertina byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir patikrina teismo išvadų pagrįstumą. Šios instancijos teismui gali būti pateikiami nauji įrodymai, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ar tokie, kuriuos šis teismas nepagrįstai atsisakė priimti, ar kurių priėmimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodinėjimo procese taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-13/2009; 2009-03-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2009; 2009-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-378/2009; 2010-06-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2010; 2011-11-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.).
Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismo sprendime atskleista nagrinėjamos bylos esmė, teisingai aiškintos bei taikytos aktualios materialiosios bei proceso teisės normos ir, patenkinus ieškovo ieškinį, buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas (CPK 263 str. 1 d.). Rašytiniai įrodymai – pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 5-6), sąskaita (Invoice) (b.l. 7-8) bei šalių paaiškinimai (b.l. 103-106, 109-111) patvirtina, kad pirkimo pardavimo teisiniai santykiai siejo ne apeliantą (bendrovę, juridinį asmenį) su A. Velijevu (fiziniu asmeniu), o apeliantą ir ieškovą, tarptautinę bendrovę „Comway S.A.“ Ši bendrovė (pardavėjas) vienos pusės, ir apeliantas UAB „Edusta“ (pirkėjas), iš kitos pusės susitarė dėl prekių (nerūšinių) beržo lentų pirkimo-pardavimo (b.l. 5-6). Apeliantui buvo pateiktos prekės (mediena), už jas apmokėjimui buvo išrašyta 2010-07-14 sąskaitą-faktūrą. Tarp šalių nekilo ginčo jog sąskaitoje faktūroje, klaidingai nurodyta mokėjimo valiuta – vietoj eurų mokėjimo valiuta turi būti litai (b.l. 7-8). Apelianto teiginių, kad jog prisistačiusiam ieškovo atstovu asmeniui buvo sumokėtas 6000 Lt avansinis mokėjimas už pateiktas prekes, paneigtas A. Velijevo, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausto liudytoju, paaiškinimais, kuris neigė ir tokio atstovavimo faktą (b.l. 110). Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius apie 6000 Lt sumos sumokėjimą ieškovo atstovui, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta, nors juridinio asmens (pirkėjo) finansinės operacijos turi būti įrodinėjamos būtent rašytiniais įrodymais – kasos išlaidų orderiais, kasos čekiais, pavedimų iš banko sąskaitų dokumentais ar atitinkamais įrašais sandorių dokumentuose (CPK 177 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės nepatvirtina ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu teikiamas UAB „Edusta“ 2010-03-01 – 2010-12-31 banko sąskaitos išrašas (b.l. 120). Visų pirma, nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Tas pats pasakytina ir apie E. Vasiliauskaitės apklausą, apie jos žinomas kurias nors reikšmingas bylai aplinkybes pirmosios instancijos teisme nebuvo kalbama. Kita vertus, apelianto banko sąskaitos išrašas, kuriame atsispindi, jog 2010-03-26 iš apelianto sąskaitos pervestas Laimučiui Stakauskui į sąskaitą 4000 Lt avansas ūkio išlaidoms, objektyviai nepatvirtina visiškai kitos (6000 Lt) sumos ir jos tikslinės paskirties - sumokėjimo ieškovui už prekes - fakto. Kolegijos vertinimu, minėtas banko sąskaitos išrašas neturi ryšio su apelianto įrodinėjamą aplinkybe dėl avanso sumokėjimo (CPK 185 str.). Šiame kontekste teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra juridiniai asmenys. Apeliantas, komercinę veiklą vykdantis subjektas, kaip atitinkamos ūkio srities profesionalas, valdantis ekonominius ir intelektinius resursus, privalėjo veikti itin atsakingai bei išimtinai atidžiai. Apelianto lėšų išmokėjimo ūkinė operacija turi būti pagrįsta, kaip minėta, apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.). Byloje nėra jokio apskaitos dokumento, liudijančio faktą, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo laikotarpiu apeliantas ieškovui ar kuriam nors jo įgaliotam asmeniui, veikiančiam pavedimo ar sutarties pagrindu, už pateiktą produkciją būtų sumokėjęs bent dalį prekių kainos. Tuo tarpu apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios ginčo piniginės operacijos atlikimą, kolegijos vertinimu, nepripažintinos logiškomis ar racionaliomis verslu užsiimančiam subjektui. Taigi faktinė aplinkybė, jog apeliantas ieškovui (jo įgaliotam atstovui) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra perdavęs pinigų, kas suteiktų pagrindą taikyti CK 6.309 str. 2 d. normą, numatančios dalies kainos sumokėjimą, nagrinėjamoje byloje neįrodyta (CPK 185 str.).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, jog civilinė byla buvo išnagrinėta neapklausus visų jo įvardintų liudytojų. Apeliantas liudytojais prašė apklausti tris asmenis – A.Velijevą ir jo sutuoktinę I. Martinkėnaitę bei O. Balionį. Anot apelianto, šie asmenys galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes apie 6000 Lt sumos sumokėjimą. Apelianto tvirtinimas, jog teismas neapklausė visų su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų, kurių parodymai reikšmingi, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl liudytojų apkausimo sprendė 2011-09-06 teismo posėdžio metu (b.l. 103-106). Įrodymų pakankamumo klausimą turi spręsti teisėjas (CPK 185 str.). Įrodymams civiliniame procese yra keliami tam tikri reikalavimai ir vienas iš tų reikalavimų yra įrodymų sąsajumas, kuris reiškia, kad turi būti įrodymų turinio ryšys su byla – teismas pagal CPK 180 str. priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir tai turi esminę reikšmę sprendžiant įrodymų priimtinumo klausimas, apie ką šioje nutartyje buvo kalbėta anksčiau. Kaip matyti iš 2011-09-06 teismo posėdžio protokolo (b.l. 103-106), teismas protokoline nutartimi nutarė apklausti du apelianto prašomus liudytojus A. Velijevą ir O. Balionį. Apeliantas įsipareigojo surasti liudytoją O. Balionį arba nurodyti teismui jo gyvenamosios vietos adresą (b.l. 106). Be to, apeliantui buvo rekomenduota keiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos. Taigi šių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs teisingam bylos išnagrinėjimui apklausti du aukščiau minėtus asmenis, o apelianto prašymo apklausti I. Martinkėnaitę motyvuota žodine nutartimi netenkino, apeliantui negalint pagrįsti šios liudytojos sąsajumo su nagrinėjama byla (b.l. 104). Tačiau į kitą vykusį teismo posėdį O. Balionis neatvyko, nors pareigą suteikti duomenis apie prašomo apklausti liudytoju buvimo (gyvenamąją) vietą turi tas asmuo, kuris prašo šio asmens apklausos. Teismas procesinės pareigos bendradarbiauti su bylos šalimis nepažeidė.
Taigi apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo nepatvirtina, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš apelianto priteistinos ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 363 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 145-146) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 153), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Edusta“ 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) litus teisinės pagalbos išlaidų tarptautinės bendrovės „Comway S.A.“ naudai.