Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltarusijos bendros įmonės ribotos atsakomybės bendrovės Tair-Novyje technologičeskije sistemy apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-79-159/2006 pagal ieškovo Baltarusijos bendros įmonės ribotos atsakomybės bendrovės Tair-Novyje technologičeskije sistemy ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gaudvija“, uždarajai akcinei bendrovei „Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Haidaja“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hoja ekspedicija“, tretieji asmenys A. B., A. A., M. G., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė tik iš atsakovo UAB „Gaudvija“, nes visi atsakovai solidariai atsakingi ieškovui už padarytus nuostolius. Sudarydamas pervežimo sutartį su UAB „Jūrtransa“, ieškovas nežinojo apie kitų atsakovų dalyvavimą vežime, jų galimybes ir t. t., todėl UAB „Jūrtransa“, kaip vežimo organizatorius, prisiėmė atsakomybę už vežime dalyvavusių jos pasitelktų įmonių veiksmus ir klaidas (CMR Konvencijos 3 str., CK 6.828 str. 2 d.). UAB „Jūrtransa“ pervežimo sutartimi ieškovui įsipareigojo ne tik pervežti jo krovinį, bet ir ginti jo teises. Teismas, padarydamas priešingas išvadas, nesivadovavo teismų praktika taikant CMR Konvencijos nuostatas panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuos teismų praktikos, taikant CMR Konvenciją“ 11 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1283/2001). Teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kas CMR važtaraštyje įrašytas vežėju, bet ir konkrečias tarp atsakovų sudarytų sutarčių dėl ginčo krovinio vežimo nuostatas. 2001 m. rugpjūčio 10 d. su atsakovu UAB „Jūrtransa“ sudaryta sutartis pavadinta „pervežimo“ sutartimi, ja atsakovas įsipareigojo pervežti (organizuoti pervežimą) ieškovo krovinį, jos pagrindu išrašytoje sąskaitoje Nr. AT01/2001 pats vežėjas nurodė, kad suteikiamos vežimo paslaugos. Be to, UAB „Jūrtransa“ transporto pavedime Nr. T134 atsakovui UAB „Hoja ekspedicija“ nurodė ne ieškovo, o tik savo duomenis. Taigi, atsakovas UAB „Jūrtransa“, kaip ekspeditorius, įsipareigojęs būti pats vežėju arba organizuoti krovinio pervežimą, atsako siuntėjui (ieškovui) nepriklausomai nuo to, ar vežė pats, ar pavedė vežti kitam asmeniui. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog UAB „Jūrtransa“ pareigos, šiai įmonei pavedus kitiems vežėjams pervežti ieškovo krovinį, ieškovui nepasibaigė (CK 6.125 str.). Apeliantas nesudarė vežimo sutarčių su kitais vežime dalyvavusiais vežėjais, o tik su UAB „Jūrtransa“, ir tik atsakovo UAB „Gaudvija“ nurodymas CMR važtaraštyje nereiškia, kad ekspeditorius UAB „Jūrtransa“ ir kiti vežime dalyvavę asmenys nėra ieškovui atsakingi. Apelianto manymu, CMR Konvencijos taikymas nepanaikina kitų šalių tarpusavio susitarimų (CMR Konvencijos 4 str.).Aplinkybė, kad dalis krovinio dingo, paneigia teismo išvadas apie atsakovų, kuriems ieškovo reikalavimai teismo sprendimu atmesti, apdairumą ir atsakingumą pasirenkant ieškovo krovinio vežėjus, vairuotojus, bei patvirtina ieškovo poziciją dėl solidarios visų atsakovų atsakomybės. Taip pat nepagrįstos ir teismo išvados, jog UAB „Jūrtransa“ ėmėsi visų priemonių apginti apelianto interesus, kadangi ieškovas pats aktyviai dalyvavo baudžiamosios bylos tyrime, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, todėl ir pavyko susigrąžinti dalį krovinio.Teismas nepagrįstai sugretino baudžiamąją ir civilinę atsakomybės rūšis, neatsižvelgęs į tai, jog ir nesant baudžiamosios atsakomybės pagrindų, asmuo gali būti civiline tvarka pripažintas atsakingu už kitam asmeniui padarytą žalą. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė, nereikia nustatyti nusikaltimo padarymo fakto. Todėl tai, jog tretieji asmenys A. Adomaitis ir A. B. išteisinti, nesudaro pagrindo atleisti UAB „Jūrtransa“ ir UAB „Hoja ekspedicija“ nuo civilinės atsakomybės.Nepagrįstai atmestas ieškinys atsakovui UAB „Haidaja“, kadangi visi atsakovai bendrais veiksmais padarė ieškovui žalos, jie yra solidarūs skolininkai, juos sieja privalomas procesinis bendrininkavimas, todėl ieškinio senaties termino eiga jų visų atžvilgiu nutrūko ieškovui pateikus ieškinį. Be to, teismas turėjo taikyti CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigą, nutrūkimą ir kt., bei atsižvelgti į CK 6.16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, UAB „Haidaja“ į bylą įtrauktas atsakovo UAB „Jūrtransa“ prašymu. Teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 pagrindu, kadangi jame nenurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadas, kodėl atmetė kai kuriuos ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1-2 d.).

Pareikštas ieškinio reikalavimas kildinamas iš Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatų. Taikant atsakomybę pagal šią konvenciją, svarbu nustatyti, kas civiliniuose teisiniuose santykiuose laikytinas vežėju (tuo pačiu, ir tinkamu atsakovu) ir kas – siuntėju, krovinio savininku (tinkamu ieškovu).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vežėju laikė tik vieną iš ieškovo nurodytų atsakovų, tai yra UAB ,,Gaudvija“ ir tik iš šio atsakovo priteisė ieškovui žalą.

Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija ne visiškai sutinka. Pagal CMR konvenciją vežėju laikomas ne vien tik sutartį dėl krovinio pervežimo sudaręs asmuo, bet ir kiti asmenys, kuriems pavesta pervežti krovinį. Net ir tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme.

Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitos susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Utenos trikotažas“ v. UAB ,,Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v.UAB ,,Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikom vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Ta, kas CMR važtaraštyje yra nurodytas vežėju, teisinės reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tais atvejais, kai iš siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutarties neaišku, ar susitariančioji su siuntėju šalis įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas. Vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. UAB ,,Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2001 m. rugpjūčio 10 d. sudarė pervežimo sutartį su atsakovu UAB ,,Jūrtransa“ dėl krovinio pervežimo kelių transporto priemone iš Latvijos į Minską. UAB ,,Jūrtransa“ sudarė ginčo krovinio pervežimo sutartį su BUAB ,,Hoja ekspedicija“, o ši – su BUAB ,,Gaudvija“, kuri buvo nurodyta vežėju CMR važtaraštyje, o pervežimui pasitelkė ir UAB ,,Haidaja“.

Pirmosios instancijos teismas, laikydamas tinkamu vežėju ir atsakovu tik UAB ,,Gaudvija“ nesirėmė suformuota minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose ir nepagrįstai atmetė ieškinį kitų ieškovų atžvilgiu. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl solidariosios atsakomybės taikymo su kitais vežėjais.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisines normas ir be to, nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta atsakovo UAB ,,Jūrtransa“ atsiliepimo atsikertant į pareikštą ieškinį argumentus, todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi, kaip minėta, ginčo sprendimui teismas pagrįstai taikė CMR konvenciją, todėl turi būti taikomi ir CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senatį teismas taiko šalies reikalavimu. Solidariosios atsakomybės atveju vieno iš atsakovų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems atsakovams. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vienas iš atsakovų – UAB ,,Haidaja“ prašė taikyti ieškinio senatį (t. 2, b. l. 3, 4). Pareiškus reikalavimą dėl krovinio praradimo keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. UAB ,,Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007), todėl atsakovo pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems atsakovams. Pirmosios instancijos teismas netyrė ieškinio senaties terminui reikšmingų aplinkybių ir visų atsakovų atžvilgiu neišsprendė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, todėl vien dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 327 str. 2 d.).

Be to, teismas sprendime privalo analizuoti ir įvertinti ne tik ieškovo argumentus, bet ir atsakovų atsikirtimus, nurodyti, kokiais įrodymais ir aplinkybėmis juos paneigia.

Atsakovas UAB ,,Jūrtransa“ atsiliepdamas į pareikštą ieškinį (t. 1, b. l. 39-41), nurodė, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl dingusių kompiuterių monitorių kainos – vienuose dokumentuose ji nurodyta 105 020 JAV dolerių, kituose – 129 875 Vokietijos markės, taip pat kėlė abejones dėl ieškovo atliktų mokėjimų už monitorius teisėtumo.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio pirmąją dalį, dingus kroviniui, kompensacijos iš vežėjo suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežimui. Antroji šio straipsnio dalis nustato, kad krovinys įvertinamas pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, tai pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, tai pagal įprastas tos rūšies ir kokybės krovinių kainas. Teismas šių konvencijos nuostatų netaikė, tuo pačiu, nepaneigė atsakovo UAB ,,Jūrtransa“ atsikirtime į ieškinį nurodytų argumentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali išanalizuoti ir įvertinti minėtų aplinkybių, tuo pačiu, išnagrinėti bylą iš esmės, nes, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė tik ieškovas, kuris aplinkybių nei dėl ieškinio senaties taikymo, nei dėl prarasto krovinio vertės nustatymo nenurodė. Įstatymas draudžia apeliacinį skundą padavusio asmens atžvilgiu priimti blogesnį sprendimą, tuo tarpu, skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nelaikytinas blogesnio sprendimo priėmimu (CPK 313 str.). Todėl nutartyje nurodytais motyvais teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš naujo bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti argumentus dėl visų vežėjų, išskyrus BUAB ,,Hoja ekspedicija“, kurios atžvilgiu byla nutraukta (t. 3, b. l. 106) atsakomybę, ieškinio senaties taikymą pagal CMR konvenciją, surinkti ir įvertinti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius atsakovų atsikirtimus.

Perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.