Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 03-2-00678-15, kurioje G. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė perdavė Kauno apygardos teismui kaltinamąjį aktą su baudžiamosios bylos Nr. 03-2-00678-15 medžiaga prašydama baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Nurodė, kad baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui, tačiau nukentėjusiąja šioje byloje yra pripažinta šio teismo teisėja B. D..

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00678-15 nukentėjusiąja yra pripažinta B. D., dirbanti teisėja Kauno apylinkės teisme, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams pagrįstų abejonių Kauno apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ši aplinkybė visų pirma kaltinamajam, o kartu ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu tiek kaltinamajam, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar Kauno apylinkės teismo teisėjas, kuriam bus paskirta nagrinėti ši baudžiamoji byla, kurį su nukentėjusiąja pripažinta B. D. sieja darbiniai santykiai, dalykinis bendravimas, nėra susiformavęs išankstinės nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties ir ar jis nėra nusiteikęs priimti nukentėjusiosios atžvilgiu palankius, išimtinai jos interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus. Tuo pačiu ši aplinkybė ir nukentėjusiajai gali kelti pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu ir išankstinės, galimai jai nepalankios nuomonės dėl bylos baigties (rezultatų) susiformavimu dėl ją, kaip Kauno apylinkės teismo teisėją ir šio teismo teisėjus siejančių darbinių teisinių santykių. Siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduoti nagrinėti baudžiamąją bylą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 03-2-00678-15, kurioje G. N. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.