- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-780-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02218-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- I. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija išvadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti jo bendravimo su nepilnamete dukra U. A. tvarką, nustatytą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-207-714/2021, nustatant trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią A. A. bendrautų su dukra kiekvienos savaitės penktadienį viešosios įstaigos Jurbarko socialinės paslaugos“ specialisto nustatytu laiku ne mažiau kaip po vieną valandą, dalyvaujant viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistui ir (ar) psichologui, kurie gali pasitraukti iš susitikimo vietos, jei dukros ir A. A. bendravimas vyksta sklandžiai, o atsakovė turėtų būti įpareigota pristatyti dukrą į nurodytas patalpas nurodytu laiku. Prašymą grindė tuo, kad šiuo metu tėvo bendravimas su dukra yra komplikuotas, vaikas nenori bendrauti su ieškovu, tam galimybių nesudaro atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas iš pateiktos medžiagos nustatė, kad emocinis ryšys tarp vaiko tėvo nėra artimas, o atsakovės pozicija yra neaiški. Konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, kuris būtų sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl teismas negali spręsti ieškinio reikalavimo per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškinyje nurodyta įstaiga yra pasirengusi ir sutinka tarpininkauti tokiam bendravimui tarp tėvo ir vaikų, ar įstaigoje dirba vaikų psichologas, todėl yra būtinas išsamus situacijos tyrimas, išklausant abi šalis.
5. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nėra galimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
6.1. Apelianto teigimu, teismo motyvas, kad būtina išklausyti abi šalis, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties, nes sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas ginčas iš esmės. Be to, teismo motyvas, kad prašomos nustatyto laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, patvirtina, kad teismo nutartis yra skubota ir priimta tinkamai nesusipažinus su pareikštu ieškiniu, nes šeimos bylose, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas susijęs ne tik su būsimo teismo sprendimo užtikrinimu, bet ir laikinu situacijos sureguliavimu.
6.2. Teigia, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas netenka galimybės bendrauti su dukra neutralioje aplinkoje ir kurti (puoselėti) savo ir dukros tarpusavio santykius, nesant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, vykstant teisminiam procesui ieškovo ir jo dukros tarpusavio ryšys visiškai nutrūktų, o tai pažeistų ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečio vaiko pamatines teises. Mano, kad prašomos nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų jokių neigiamų padarinių nei vaikui, nei atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra žinoma, ar VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ yra pasirengusi ir sutinka tarpininkauti tokiam bendravimui tarp tėvo ir vaiko, ar įstaigoje dirba vaikų psichologas, pasak apelianto, remiantis viešai prieinama informacija, matyti, jog minėtoje įstaigoje dirba psichologas ir eilė socialinių darbuotojų, kuriems priskirtas darbas su šeimomis. Be to, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atlikusi vaiko situacijos vertinimą, inicijuoja atvejo vadybos procesą ir jį paveda atlikti būtent VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“. Be to, pažymi, kad minėta įstaiga ieškovui ir atsakovei ne kartą siūlė įvairias paslaugas, tarp kurių ir tarpininkavimo paslauga, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikti priedai, tačiau atsakovė jai siūlomų paslaugų atsisakė. Mano, kad teismas, būdamas aktyvus, galėjo nustatyti ir kitą laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tikslu stabilizuoti esamą situaciją.
Šalies argumentai
6.4. Apeliantas mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti situacija, kuomet ieškovo ir nepilnametės dukros tarpusavio ryšys gali būti visiškai nutrūkęs, tuomet būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui pereinamojo laikotarpio gali nepakakti, arba susidaryti situacija, kuomet ieškovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšio atkūrimui, gali būti užkirstas kelias, vaikas gali būti įtikintas, kad negali bendrauti su ieškovu. Todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir esamos situacijos laikinai nesureguliavus, būsimas teismo sprendimas gali būti tiesiog neįgyvendinamas.
6.5. Teigia, kad vien tai, jog laikinoji apsaugos priemonė yra panaši į ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia, jog ji negali būti taikoma, jei yra būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus iki bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Atsakovė mano, kad teismo motyvas, jog reikalinga išklausyti abi šalis, negali būti vertinamas kaip skubotas ar formaliai netinkamas, priešingai, tai atspindi atsakingą požiūrį į proceso teisingumą ir vaikų teisių apsaugą.
7.2. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo atskirojo skundo teiginiais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas netenka galimybės bendrauti su dukra ir puoselėti tarpusavio ryšį. Pažymi, jog ankščiau teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra panaikinta ar apribota. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisinę galimybę bendrauti su dukra pagal jau nustatytas sąlygas ir privalo dėti realias pastangas šiai tvarkai įgyvendinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam sudaromos kažkokios kliūtys bendrauti su dukra. Tai, kad pati dukra atsisako bendrauti su ieškovu, yra pačio ieškovo netinkamo elgesio padarinys, nes dėl itin reto bendravimo su dukra jų emocinis ryšys itin susilpnėjo, nors jis (emocinis ryšys) tarp ieškovo ir nepilnametės dukters niekada taip ir nebuvo normalus.
7.3. Pasak atsakovės, ieškovo siekis vienašališkai primesti priverstines bendravimo sąlygas dešimties metų dukrai, turinčiai savo savarankišką nuomonę ir galinčiai ją išreikšti, ne tik dar labiau silpnina jų ryšį, bet ir kelia dukros priešinimąsi ieškovo atžvilgiu.
7.4. Taip pat ieškovas visiškai nepagrįstai siekia bendrauti su dukra kiekvieną penktadienį VšĮ ,,Jurbarko socialinės paslaugos“ patalpose, specialisto nustatytu laiku, ne mažiau kaip po vieną valandą, dalyvaujant VšĮ ,,Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistui ir (ar) psichologui, nes VšĮ ,,Jurbarko socialinės paslaugos“ nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą, nėra šios įstaigos sutikimo, todėl teismas neturi teisės spręsti dėl šios įstaigos teisių ir pareigų.
7.5. Mano, kad pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir šiai civilinei bylai tęsiantis tris mėnesius ar ilgiau, ieškinio reikalavimas prarastų prasmę, nes ieškiniu prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis, dėl kurio reikalingumo ir apimties dar tik būtų sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, taptų visiškai ar iš dalies įvykdytas dar iki teismo sprendimo priėmimo. Teigia, kad atsakovė būtų priversta veikti prieš dukros valią ir teismo psichologės rekomendacijas, daryti jai spaudimą bendrauti su tėvu, kas, galbūt, dukrai sukeltų psichologinę traumą ir dar labiau komplikuotų galimybę ateityje dukrai bendrauti su tėvu.
7.6. Atsakovės teigimu, šiai dienai yra susiklosčiusi tokia situacija, kad dukros ir tėvo priverstinis tiesioginis bendravimas, kaip yra konstatavusi psichologė, yra negalimas, nes dukra šiuo metu tam emociškai nepasiruošusi, o ieškovas nesupranta, kad norint atkurti emocinį ryšį su dukra, neužtenka tik siekti prieš tai ilgą laiką nebuvusio tiesioginio bendravimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Tiek ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas bei vaizdo įrašus, tiek ir atsakovė – pagalbos planą, duomenų anketą, vaiko situacijos vertinimą.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti byloje kylantys klausimai dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, bei į tai, kad pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra susiję su byla, todėl šalių pateiktus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės – laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
12. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką iki teismas priims sprendimą dėl bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu nustatyta ieškovo A. A. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka – pasiimant dukterį kas antra savaitgalį, pusę visų atostogų, švenčių metu, Tėvo dieną ir kiekvienų metų gegužės 8 d. (sekančią dieną po dukters gimtadienio), netrukdomai bendraujant su nepilnamete dukterimi visomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.
14. Nagrinėjamu atveju, pateikęs ieškinį, ieškovas prašė nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią A. A. bendrautų su dukra kiekvienos savaitės penktadienį viešosios įstaigos Jurbarko socialinės paslaugos“ specialisto nustatytu laiku ne mažiau kaip po vieną valandą, dalyvaujant viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistui ir (ar) psichologui, kurie gali pasitraukti iš susitikimo vietos, jei dukros ir A. A. bendravimas vyksta sklandžiai; atsakovė įpareigotina pristatyti dukrą į nurodytas patalpas nurodytu laiku. Ieškovas teigė, kad šiuo metu tėvo ir vaiko bendravimas nevyksta, vaikas atsisako vykti su tėvu, su juo bendrauti. Ieškovo vertinimu, dėl to yra kalta atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad esamoje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų ar tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra objektyviai galimas – t. y. ar ieškinyje nurodytos institucijos sutiktų bendradarbiauti, ar tai nepakenks vaiko teisėtiems interesams, nes vaiko ir tėvo ryšys nėra artimas, argumentavo, kad nėra žinoma atsakovės pozicija, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, kas reikštų, jog taikius laikinąsias apsaugos priemonės, teismas priimtų sprendimą dėl ginčo esmės.
16. Ieškovas, nesutikdamas su priimta nutartimi, nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nesiėmė veiksmų sureguliuoti esamą situaciją, neatsižvelgė į tai, kad vaiko ir tėvo bendravimas šiuo metu yra visiškai apribotas, neįvertino, kad ieškinyje ir prašyme nurodytos institucijos teikia tarpininkavimo paslaugas ir pan.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esamoje bylos stadijoje nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
19. Šeimos santykiuose nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
20. Nors nagrinėdamas prašymą pirmosios instancijos teismas byloje neturėjo didelės dalies šiuo metu byloje esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nekeičia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2025 m. birželio 20 d. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa ir joje užfiksuota vaiko apklausa, patvirtina, kad ieškovo ir vaiko ryšys yra itin silpnas, jo praktiškai nėra, nes vaikas atsisako bendrauti su tėvu, vaikas aiškiai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu, mano, kad yra verčiamas kalbėti apie tėvą, bendrauti su juo, vaikas neišreiškia noro atkurti ryšio su tėvu. Nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 8 d. išvadoje nurodoma, kad, skyriaus vertinimu, vaiko nuomonė, t. y. jo atsisakymas, nenoras bendrauti su tėvu, susidariusioje situacijoje prieštarauja vaiko interesams, susidariusioje situacijoje, pasak institucijos, tiek vaiko tėvams, tiek vaikui reikalinga specialistų pagalba. Iš išvadoje nustatytų aplinkybių, prie išvados pridėtų papildomų dokumentų matyti, kad ilgą laiko tarpą (nuo 2023 m. pradžios iki 2025 m. pradžios) tėvas su dukra matydavosi, bendraudavo itin retai, tik švenčių, gimtadienio proga, o paties ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai rodo paskutinį ieškovo ir vaiko artimą bendravimą tik 2022 m.
21. Kaip galima suprasti iš specialistų pateikiamos informacijos, tiek tėvas, tiek vaikas, pirmiausia, turi pasiruošti / būti paruošti bendravimui. Ieškovo prašomas nustatyti laikinas bendravimas, t. y. bendravimas kiekvieną savaitę po valandą, net ir dalyvaujant specialistams, pagal nepilnametės išsakomus nuogąstavimus, tik sustiprintų jos esamos situacijos vertinimą kaip prievartinį, t. y. tik sustiprintų vaiko jausmus, kad jis yra verčiamas bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad mergaitė, kalbėdama su psichologe, viena vertus, nurodė, kad, galbūt, galėtų bendrauti su tėvu, jei šalia būtų mama, jų namuose, tačiau vėliau psichologei nurodė, kad vis tiek tai būtų daroma per prievartą. Kaip nurodoma institucijos išvadoje, ieškovo nurodoma bendravimo tvarka, kuri iš esmės sutampa su prašomomis laikinosiomis priemonėmis, iš principo neprieštarauja vaiko interesams, tačiau vaiko ir tėvo bendravimas turėtų vykti dalyvaujant tarpininkams, specializuotas paslaugas nesutariantiems tėvams teikiančioje įstaigoje, bet ne ieškovo nurodomoje viešojoje įstaigoje, kadangi pastaroji jau ilgą laiką teikia paslaugas šeimai, ką pripažįsta ir ieškovas, tačiau susiklosčiusi situacija negerėja.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimo nagrinėjimo metu byloje esančius duomenis, esamoje situacijoje, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, nes vaiko ryšio su tėvu šiuo metu praktiškai nėra, jis turi būti atkuriamas palaipsniui, visame procese dalyvaujant specialistams, realiai galintiems padėti bylos šalims išspręsti kylančius klausimus dėl bendravimo su vaiku, prieš tai parengiant tiek vaiką, tiek tėvą bendravimui. Įvertinus byloje išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis, konstatuotina, jog ieškovo prašomos laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymas šiuo metu neatitiktų jos geriausių interesų.
23. Nors ieškinio reikalavimo sutapimas su prašoma laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, sutiktina ir su teismo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, arba, kaip šiuo konkrečiu atveju, sureguliuoti esamą situaciją. Toks reikalavimas, koks nurodytas ieškinio 5.1.2. papunktyje (išskyrus susitikimo laiką), ne sureguliuotų situaciją, kilusią dėl šalių nepilnametės dukters nenoro bendrauti su tėvu ir atkurti su juo ryšį, bet iš dalies išspręstų ginčą iš esmės. Primintina, kad šioje byloje esminę reikšmė turi šalių nepilnametės dukters teisėti interesai, todėl tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl pastovaus vaiko bendravimo su tėvu (net ir dalyvaujant specialistui), byloje būtina įvertini visus rašytinius įrodymus, šalių pozicijas, specialistų išvadas, pasisakymus ginčui aktualiu klausimu ir pan. Kita vertus, bylos duomenys teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) rodo, kad šiuo metu šalys ginčą bando spręsti taikiu būdu, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečio vaiko teisėtus interesus (2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas), todėl spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas esamoje ginčo stadijoje nėra tikslingas.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.