- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- AN2-242-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00101-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. U.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS, Kauno m. sa-bės viešosios aps.sk.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pagal pareiškėjo E. U. (toliau – E. U.) apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 6 d. nutarties, E. U. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. U., Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu, buvo nubaustas 60 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2019 m. spalio 9 d. 14.30 val., jam priklausantis automobilis VOLVO S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir laikomas prie pastato (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio (stovėti leidžiančio, stovėjimo būdą nurodančio ženklo nėra), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150.5 punktą.
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, E. U. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris 2020 m. kovo 6 d. nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį, Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, neteisingai vertino dokumentus ir rašytinius įrodymus. Pažymima, kad 2016 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismas administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, šio sklypo paskirtis yra nepasikeitusi ir jis įregistruotas Registrų centre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0465 ha. Teismas konstatavo, kad tai nėra šaligatvis ir nėra jokių draudžiančių ženklų ir KET numatytų draudimų statyti žemės sklype transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, todėl nesuprantama, kodėl esant identiškam pažeidimui, priimtos dvi skirtingos nutartys, vienoje nustatoma, kad tai žemės sklypas, kitoje žemės sklypas tampa šaligatviu.
3.2. Skunde teigiama, kad pareiškėjo automobilis buvo statomas valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.0465 ha. Šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri priskiriama CI kategorijos keliams. Remiantis Kauno mieto valdybos 1996 m. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas, kurio paskirtis ir naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir jis priklauso Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui. Nors teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo automobilis buvo paliktas stovėti vietoje, kuriai būdingi visi šaligatvio požymiai, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes minėto žemės sklypo teritorija nenaudojama kaip šaligatvis, sklypo pereiti neįmanoma, jo ribose randasi pastatai, jų pamatai ir duobės. Žemės sklypo planas apibrėžia jo ribas, jos yra įregistruotos registrų centre, šio žemės sklypo paskirtis nėra šaligatvis, jis neskirtas visuotiniam naudojimui, todėl, kol nėra pakeista jo paskirtis, jis negali būti laikomas šaligatviu. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors apylinkės teismas konstatuoja, jog pareiškėjo automobilis stovėjo valstybiniame žemės sklype, tačiau nuobaudą pareiškėjui paskiria už automobilio statymą ant šaligatvio.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad priešingai nei savo nutartyje nurodo apylinkės teismas, kelių ir šaligatvių parametrus nustato 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyrius 2 dalies 4.12 p., kur nurodomas rekomenduojamas šaligatvio plotis ne mažiau nei 1,5 metro. 1996 m. balandžio 4 d. Kauno miesto valdybos priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) esmė suteikti servituto teise 4,5 m. pločio pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir kitų namų kiemą. Nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2019 m. žemės sklypo valdytoju pagal nuomos sutartį buvo Ž. J.. Registrų centre (duomenys neskelbtini) unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - nuo 1996 m. iki 1999 m. yra daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nuo 1999 m. daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kita ir šie duomenys nėra pasikeitę. Tokiu atveju, dėl automobilio pretenzijas gali reikšti tik sklypo savininkas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo ir įrodymų leidžiančių teigti, kad jei žemės sklypas yra šalia kelio ir šaligatvio, tai jis įvardijimas šaligatviu, kadangi turi būdingus požymius. Administraciniai aktai negali būti aiškinami plečiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. E. U. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde E. U. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
6. Vertinant apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad E. U. veikoje Institucija teisingai nustatė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2019 m. spalio 9 d. pastatė ir laikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą.
9. Apeliantas iš esmės neneigia faktinių aplinkybių, kad pastatė ir laikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės nesutinka su aplinkybe, jog jam priklausantis automobilis stovėjo ant šaligatvio. Apelianto teigimu, rašytiniai ir kiti administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad automobilis stovėjo žemės sklype, kuris negali būti priskirtas prie šaligatvio, todėl nagrinėjamu atveju jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.
10. Vertinant priimtos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad KET 150.5 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 42 punktas nustato, kad šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos, tuo tarpu kelias pagal KET 17 punktą, tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jo.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų fotonuotraukų, kelio dalis, ant kurios stovi administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. motorinė transporto priemonė, yra borteliais atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka tiek KET 42 punkte, tiek SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą (administracinio nusižengimo b. l. 3-6). Minėtose nuotraukose aiškiai matoma, kad automobilis VOLVO S70, Nr. (duomenys neskelbtini) stovi betoninėmis plytelėmis grįstoje kelio vietoje (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 1, 3), kuri nėra specialiai įrengta kaip automobilių stovėjimo aikštelė, nėra stovėjimą leidžiančių ir stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Iš pateiktų nuotraukų gerai matosi, kad ši teritorija nėra priskirta prie važiuojamosios kelio dalies ir ji yra skirta pėstiesiems. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius - inžinerinius požymius. Nagrinėjamu atveju vieta, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė ((duomenys neskelbtini)), kaip jau minėta, yra šalia ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies, atskirta borteliu, su skirtinga nei važiuojamoji dalis danga (vieta kur pastatytas automobilis dengta cemento betono plytelėmis ir ja vaikšto pėstieji). Įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad vieta, kurioje buvo paliktas stovėti E. U. automobilis, turi visus šaligatviui būdingus požymius, todėl pagrįstai buvo įvardinta šaligatviu. Tai, kad skunde apeliantas savaip interpretavo šaligatvio sąvoką nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
12. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pažeidimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo paliktas stovėti E. U. automobilis, negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius, nes minėta vieta ne tik atitinka šaligatvio požymius (eina pagal kelio važiuojamąją dalį, atskirta nuo jos borteliu, skiriasi jų danga), tačiau joje taip pat nėra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra kelio ženklų, leidžiančių šioje vietoje statyti automobilius. Teismo vertinimu, automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos, pavyzdžiui, šaligatvio, yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Tai, kad minėtoje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą nereiškia, kad šioje vietoje automobilių statymas yra leidžiamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimas stovėti skiriamojoje juostoje, ant tiltų, viadukų, pėsčiųjų perėjosi ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Būtent už tokio reikalavimo nesilaikymą, tai yra už stovėjimą neleistinoje vietoje ir buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas E. U.. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad šalia tos vietos, kur E. U. buvo palikęs savo automobilį, Kęstučio gatvėje yra įrengta ne viena, aiškiai paženklinta, automobilių statymo vieta. Vien tai, kad pažeidimo fiksavimo vietoje kartais galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės jų minėtoje vietoje statyti. Taigi, nagrinėjamu atveju, tiek objektyvios situacijos aplinkybės, tiek asmens vidinis - psichinis situacijos supratimas, pagrįstai leido apylinkės teismui ir nutarimą surašiusiam pareigūnui daryti pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
13. Nors pažeidėjas skunde nurodo, kad remiantis 1996 m. balandžio 4 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta numatyti iki 45 m bendro naudojimo kelią per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą privažiavimui prie sklypo (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, ir šiuo sprendimu nebuvo patvirtinta, kad likusi sklypo dalis yra skirta šaligatviui, tačiau teismo vertinimu, minėtu sprendimu, numačiusiu kelio servitutą, kuris yra pažymėtas detalaus plano ištraukoje ir žemės sklypo plane (administracinio nusižengimo b. l. 19), likęs žemės sklypas, kurio dalyje nagrinėjamu atveju ir stovėjo pažeidėjo automobilis, nebuvo numatytas kaip aikštelė transporto priemonių stovėjimui. Kas tik dar kartą patvirtina, kad E. U. jam priklausančią transporto priemonę paliko stovėti vietoje, kuri nėra automobilių statymui skirta vieta, todėl Institucijos nutarimu jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o apylinkės teismas pagrįstai netenkino jo skundo dėl minėto nutarimo panaikinimo.
14. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginys, kad jis transporto priemonę laikė žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas yra šio žemės sklypo naudotojas ar savininkas, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo naudotis šiuo žemės sklypu kaip automobilių stovėjimo aikštele, net jei žemės sklypo naudotojas/savininkas nepateikia jokių pretenzijų.
15. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo nukrypta nuo teismų praktikos, nes Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-147-982/2016, analogišką ginčą yra išsprendęs priešingai. Anot apelianto, teismas yra nustatęs, kad pažeidimo padarymo vieta yra žemės sklypas, o ne šaligatvis ir analogiškoje situacijoje bylą nutraukė. Pagrindo sutikti su tokiais teiginiais nėra. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylose apylinkės teismai teismų praktikos neformuoja, vienodą teismų praktiką formuoja aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėta įstatymo nuostata leidžia teigti, jog 2016 m. liepos 5 d. apylinkės teismo nutarimas aukštesnės instancijos teismo nesaisto. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje asmuo dėl analogiško pažeidimo buvo nubaustas pagal NK 417 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog asmuo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai.
16. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių bei apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. U. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, tinkamai įvertino duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę patikimumą ir pakankamumą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.