- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-412-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13475-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- V. Š., D. K. Š.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams V. Š. ir D. K. Š. dėl teisės pripažinimo, kurioje trečiasis asmuo yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir D. K. Š. dėl teisės pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti jam teisę panaikinti atsakovės D. K. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis be bendraturčio V. Š. sutikimo. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovui V. Š. bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. K. Š., kuri yra ieškovo dukra, registruota minėtame bute. Tačiau atsakovai nėra faktiškai gyvenę minėtame bute. Nurodė, jog atsakovas, V. Š., buto bendrasavininkis, dvidešimt metų gyvena Lenkijoje. Dėl to, kad atsakovas V. Š. prieš išvykdamas gyventi į Lenkiją Lietuvoje turėjo daug skolų, bute nuolat lankosi nepažįstami asmenys, kurie ieško atsakovo. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į bute deklaravusių asmenų skaičių, butui apskaičiuojami didesni komunaliniai mokesčiai. Ieškovas, A. Š., kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūniją dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pareiškėjui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimu buvo nuspręsta nenaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, nes bendrasavininkis atsakovas V. Š. į seniūniją neatvyko ir sutikimo dėl dukters gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo nedavė. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakovais nebendrauja, neturi galimybių su jais susisiekti, o kartu ir susitarti dėl deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo A. Š. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėjamą civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 2 p. suteikia ieškovui teisę deklaravimo įstaigai pateikti prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis, o toks priimtas deklaravimo įstaigos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, ar jis kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl priimto atsisakymo panaikinti deklaravimo duomenis.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsejo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pripažino, jog Žvėryno seniūnas priimdamas minėtą sprendimą pasielgė teisėtai, kadangi bendrasavininkis V. Š. neatvyko į seniūniją ir sutikimo dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nedavė - sutikimas yra būtinas. Pažymėjo, kad jei gyvenamoji patalpa priklauso bendraturčiams, tai asmeniui, norinčiam deklaruoti gyvenamąją vietą šioje gyvenamojoje patalpoje, būtina pateikti visų bendraturčių sutikimą. Analogiškos nuostatos taikytinos ir siekiant ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis. Nurodė, kad jis negali susisiekti su atsakovu V. Š. ir todėl negali susitarti dėl atsakovės D. K. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas sutinka, kad deklaravimo įstaigos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo ir neskundžia administraciniam teismui. Taip pat pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Toks ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas, todėl santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovų yra civiliniai teisiniai santykiai ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir D. K. Š. dėl teisės pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti jam teisę panaikinti atsakovės D. K. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis be bendraturčio V. Š. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog ieškiniu ieškovas nesukurs sau teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 22 str. 1 d. numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 15 straipsnio 1 d. 1-3 p., administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir t.t.
Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Minėto įstatymo 8 str. 5 d. nurodyta, kad deklaravimo įstaigos sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas teismui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. Š. ir V. Š. bendrąja daline nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir atsakovė D. K. Š.. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūną su prašymu dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimu Nr. A204-124-(2.4.2.14-S21) nuspręsta nenaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų bei nurodyta, kad tokį sprendimą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis priimtu viešojo administravimo subjekto sprendimu sutinka, tačiau mano, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendrosios nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, deklaravimo duomenų panaikinimo tvarka ir su tuo susijusių sprendimų apskundimo tvarka bei teismingumas yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nustatyta tvarka ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūną su prašymu dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, tačiau toks jo prašymas netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas sutinka su deklaravimo įstaigos sprendimu, ar ne, jis reiškia reikalavimą viešojo administravimo srityje. Tokiu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas turi kreiptis į administracinį teismą.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas A. Š. į bendrosios kompetencijos teismą esant analogiškai situacijai kreipiasi jau ne pirmą kartą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1345-392/2012, teismas išaiškino ieškovui, kad nagrinėjamu atveju jis turi kreiptis į administracinį teismą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, susijusias ieškinio priėmimu, todėl nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.