Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2 550 eurų) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 eurų) bauda, baudos sumokėjimui nustatant 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), nustatyta, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 32 MGL (1 600 eurų) bauda. Taip pat G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymo dienos (2020 m. vasario 12 d.); turto konfiskavimas, konfiskuojant MB „Kauno rajono statybų projektai“ priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę – 703 eurus, šią sumą išieškant iš G. K.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus iki 2025 m. vasario 11 d. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. liepos 30 d., apie 08.18 val., (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą BK 68 straipsnyje.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 20 d. teismo buvo nuteistas už tai, kad vairavo girtas, dėl ko penkeriems metams jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Kauno probacijos skyriuje pasirašytinai su tuo buvo supažindintas, žinojo, kad už tos priemonės nevykdymą galima ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau po to, kai buvo supažindintas, du kartus, tai yra 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. vairavo transporto priemonę. Pirmą kartą vairavo ir viršijo greitį, o antrą kartą buvo reidas ir buvo sustabdytas. Niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, abu kartus buvo sustabdytas ir žinojo, kad teisių negali įsigyti ir jomis naudotis 5 metus. Važiavo, kadangi tuo metu labai reikėjo, skubėjo, dėl ko šiuo metu labai gailisi (b. l. 26–27).

Be kaltinamojo G. K. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – rašytinė bylos medžiaga (probacijos tarnybos duomenys, išrašas iš administracinių nusižengimų registro, teismo baudžiamojo įsakymo medžiaga, kita rašytinė bylos medžiaga).

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad juo G. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda su kuria jam, be kita ko, paskira baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 12 d. (b. l. 33–34). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020 m. birželio 15 d. G. K. atžvilgiu sudarytas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, G. K. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 13–14).

Iš 2020 m. rugsėjo 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad G. K. 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai nėra jos įgijęs (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalis), be to, 2020 m. liepos 30 d. vairuodamas viršijo leistiną greitį (ANK 416 straipsnio 2 d.) (b. l. 15–16).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašto, adresuoto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui matyti, jog pagal pirmiau minėtus Administracinių nusižengimų registro išraše pateiktus duomenis nustačius, kad G. K. pažeidė teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, prašoma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. į Probacijos tarnybą atvykęs G. K. parašė paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų, buvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 16 d. G. K. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. važiavo ryte ir buvo nufotografuotas, o 2020 m. rugpjūčio 29 d. vakare bevažiuojant buvo sustabdytas policijos reido metu. Gailisi dėl savo poelgio (b. l. 16).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. K. vengus atlikti baudžiamojo poveikio priemonės pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus duomenimis, išrašu iš Administracinių nusižengimų registro, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamojo įsakymo medžiaga, kita rašytine bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, jie tarpusavyje neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką, tarpusavyje susijusią duomenų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrįstai laikytini įrodymais.

Pirmiau nurodytais nagrinėjamos baudžiamosios bylos rašytiniais įrodymais, o taip pat ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda, o taip pat, be kita ko, paskirta BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam 5 metų terminui. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas – nuo 2020 m. vasario 12 d.

Taip pat rašytiniais duomenimis bei kaltinamojo parodymais, nustatyta, jog po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamasis du kartus vairavo transporto priemonę, kai teismas buvo uždraudęs jam tokia teise naudotis (kai asmuo jos nėra įgijęs, draudžiama tokią teisę įgyti), ir buvo nubaustas administracine tvarka.

G. K. savo kaltę pripažino visiškai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes. Tai patvirtina ir byloje esantys Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo kaltinamajam kartu su bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, G. K. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2020 m. birželio 15 d. pasirašytinai buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – vykdymo sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis G. K. tiek 2020 m. liepos 30 d., tiek 2020 m. rugpjūčio 29 d., sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog, vairuodamas transporto priemonę, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gresiančias tokio elgesio pasekmes.

Visi šie nurodyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis G. K., būdamas 2020 m. birželio 15 d. tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes, suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemones, jis vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2020 m. liepos 30 d ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. vairavo transporto priemonę, nors tokios būtinybės (būtinojo reikalingumo) tikrai nebuvo. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas kelių mėnesių bėgyje po tai, kad buvo išaiškintos paskirtos priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, rodo, kad kaltinamojo veiksmai pasižymi piktybiškumu, sistemiškumu ir negali būti vertinami kaip neesminiai. Be to, kaltinamajam teismo nuosprendžiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis, dėl ko kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepasikartotų. Tačiau kaltinamasis G. K., aiškiai suvokdamas, kad jis pažeidžia jam nustatytą draudimą, jo visiškai nepaisė ir norėjo taip elgtis, tai yra sąmoningai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokiu būdu parodydamas savo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. K. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. jis, 2020 m. kovo 10 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir su bausme jam, be kita ko, buvo paskira baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, pastarąją vengė vykdyti, kadangi 2020 m. liepos 30 d. vairavo transporto priemonę, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 29 d. vėl vairavo transporto priemonę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 243 straipsnio sankcija numato baudos arba arešto bausmes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (vengta vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones), jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, tyčinis, tęstinis baudžiamasis nusižengimas), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nevykdymo teisines pasekmes, t. y. galimą naują teistumą, vis tiek ne kartą vairavo transporto priemonę net ir po to, kai už analogišką veiką buvo nuteistas), į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas vieną kartą (b. l. 33–35), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 61–63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 57), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 56).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 68–71).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį už šios bausmės minimumą, taikomą už baudžiamąjį nusižengimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi ši nusikalstama veika įvykdyta neatlikus ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjus baudos, šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – nesumokėta bauda, visiškai jas sudedant, t. y. prie ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos nesumokėtos baudos pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, ir paskiriant galutinę bausmę – 48 MGL (2400 eurų) dydžio baudą. Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su naujai paskirta bausme nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – 24 MGL, tai yra 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę G. K. paskirti 16 MGL, tai yra 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – nesumokėta bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti G. K. galutinę subendrintą bausmę – 48 MGL (2400 eurų) dydžio baudą.

Ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių su naujai paskirta bausme nebendrinti ir jas vykdyti atskirai.

Įpareigoti G. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.