Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1682-271/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
1-1682-271/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-00578-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
H. J. X.
Baudžiamoji byla Nr.1-1682-271/2013(Proceso Nr. 1-14-00578-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija.: 1.2.26.2.1.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2013 m. gegužės 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai,dalyvaujant prokurorei J.Umbrasienei,gynėjams advokatams D.E.Mikalauskaitei, K. Ašmiui,nukentėjusiajam V. K.,vertėjai G.Račiūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. J. X.,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.,

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

H. J. X. 2013 m. balandžio 23 d., apie 13.05 val., viešojoje vietoje - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK patalpose, adresu Pylimo gt. 52, Vilnius, kabinetas Nr.311, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, pastūmė nukentėjusįjį V. K., ištraukė dujų balionėlį ir papurškė nukentėjusiajam į veido sritį, po ko dar kartą pastūmęs jį papurškė dujomis du-tris kartus į galvos sritį. Šiais tyčiniais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pirmo laipsnio akių junginių cheminiu nudegimu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis H. J. X. teismo proceso metu nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju V. K. yra pažįstamas nuo 2006 metų, kuomet atvyko į Lietuvą. Tais metais grupė jaunuolių neonacių Užupio rajone, Vilniuje apsupo jį, grasino jam, fotografavo, liepė važiuoti atgal į Kiniją. Vienas iš jų sudavė jam į veidą. Skambino policijai dėl šio incidento. Tarp šių vaikinų buvo ir V. K.. 2011 m. gegužės 28 d. kilo incidentas Rotušės aikštėje, Vilniuje. Su V. K. buvo dar apie 4-5 neonaciai. V. K. papurškė jam į veidą apie 4-5 kartus. Policija pristatė juos abu į komisariatą, prasidėjo įvykio tyrimas, kuris dėl nesuprantamų priežasčių labai užsitęsė. 2013-04-23 jis buvo pakviestas į policijos komisariatą, kur turėjo įvykti jo ir V. K. akistata. Jautė didelę baimę prieš tą susitikimą, todėl su savimi paėmė dujinį balionėlį, kuris yra skirtas gynybai. Kabinete, be jų, buvo dar tyrėja bei vertėja, pastebėjo, kad V. K. įkišo ranką į kišenę, todėl iš baimės ir panikos išsiėmė dujinį balionėlį ir papurškė jam į veidą du kartus. V. K. užsidengė striuke. Spaudė dujinį balionėlį du kartus, tačiau jis turi tokią savybę, kad pakartoja purškimą, todėl galėjo pasirodyti, kad jis purškė daugiau negu du kartus. Apgailestauja dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo ir kitų asmenų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei neturtinę žalą, mano, kad pastaroji turėtų būti mažesnė, negu prašoma nukentėjusiojo, tačiau įsipareigoja atlyginti teismo priteistą pinigų sumą.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad kaltinamąjį H. J. X. pažįsta nuo 2006 metų, tačiau jis nesutinka, kad yra dalyvavęs grupėse asmenų, kurie užpuolė H. J. X. ar yra atlikę prieš jį kitus neteisėtus veiksmus. Tais metais dirbo apsaugos įmonėje, buvo trumpai kirptas, su kariško tipo drabužiais, galimai dėl to kaltinamasis laikė, kad jis priklauso neonacių grupei. 2011 metais įvyko kitas susitikimas su H. J. X.. Kadangi pastarasis atliko provokuojančius veiksmus - metė 3 akmenis į jo pusę, galiausiai paėmė žarsteklį ir puolė, todėl jam reikėjo panaudoti dujinį balionėlį ir gintis. 2013 m. balandžio 23 d. buvo kviečiamas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, kur turėjo įvykti jo bei kaltinamojo akistata būtent dėl 2011 metų įvykio. Atvyko apie pusę pirmos. H. J. X. sutiko pirmame aukšto koridoriuje, šis jo net neatpažino. Informavo tyrėją, kad H. J. X. yra jau atvykęs. Kabinete tyrėja paklausė kaltinamojo, kur jis pageidautų atsisėsti, tarp jų galėjo atsisėsti vertėja, tačiau H. J. X. atsisėdo šalia jo bei pasakė, kad jam taip yra gerai. Akistatai prasidėjus H. J. X. staiga pastūmė jį, ištraukė dujų balionėlį ir papurškė jam dujų į veidą. Atsimena, kad prieš atlikdamas smurtinius veiksmus H. J. X. ištarė, kad jis atsiima tai, ką jam yra padaręs. Pastumtas nukentėjusysis atsirėmė ranka į grindis, norėjo atsistoti, kaltinamasis vėl purškė dujas, todėl užsidengė striuke. Tyrėja V. R. kvietėsi pagalbos. Po tokių veiksmų skaudėjo akis, buvo nustatytas 1 laipsnio akių cheminis nudegimas. Jokių provokuojančių veiksmų H. J. X. atžvilgiu nei policijos pastato koridoriuje, nei tyrėjo kabinete jis neatliko, grasinimų ir įžeidimų neišsakė, kaltininko veiksmai buvo netikėti. Nusikalstamos veikos metu buvo sugadinta striukė, kurios vertė (atsižvelgiant į nusidėvėjimą) yra 400 Lt, marškiniai, kuriuos įvertina 120 Lt. Be to už atliktą ekspertizę sumokėjo 47 Lt, kelionės išlaidos sudarė 79,50 Lt. Prašo atlyginti 646,50 Lt turtinę žalą. Dėl įvykdytos jo atžvilgiu nusikalstamos veikos patyrė šoką, sveikatos sutrikdymą, orumo pažeminimą ir didelius išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš kaltininko neturtinei žalai atlyginti 13.000 Lt.

Liudytoja V. R. parodė, kad 2013-04-23 13 val., atlikdama ikiteisminį tyrimą byloje, organizavo akistatą tarp H. J. X. bei V. K.. Abu jie buvo kviečiami atvykti ir žinojo, koks procesinis veiksmas bus vykdomas. Pirmas atvyko V. K., kuris pranešė, kad pastato apačioje yra jau atvykęs ir H. J. X.. Pakvietė H. J. X. į kabinetą, pasiūlė jam užimti patogią jam vietą kabinete, sudarydama sąlygas, kad tarp jų sėdėtų vertėja, tačiau H. J. X. pasirinko vietą ir atsisėdo šalia V. K.. Išaiškino akistatos atlikimo tvarką. H. J. X. kažką pasakė V. K., kuris sėdėjo ramiai ir jokių provokuojančių veiksmų neatliko. Toliau įvykiai vyko labai greitai. H. J. X. pradėjo purkšti į veidą V. K. iš dujinio balionėlio. Nukentėjusysis bandė užsidengti striuke. Liudytoja kvietė į pagalbą pareigūnus. Po to, kai kaltinamasis panaudojo dujinį balionėlį, jis pats padėjo balionėlį ant stalo. Kabinete pasijuto dujų kvapas, reikėjo nutraukti procesinį veiksmą, pasišalinti į koridorių.

Liudytoja J. N. parodė, kad buvo pakviesta kaip vertėja, kuomet tyrėja turėjo atlikti akistatos veiksmą tarp H. J. X. ir V. K.. H. J. X. elgėsi neramiai, paklausė V. K.: „Ar tai tu mane užpuolei“? Pats atsakė: „Tai buvai tu“. V. K. sėdėjo ramiai ir ignoravo H. J. X.. Tyrėja V. R. paaiškino akistatos atlikimo tvarką, ruošėsi spausdinti tekstą. Kaltinamasis ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti į veidą V. K.. Nukentėjusysis užsidengė striuke, pasitraukė atokiau į kampą, tačiau kaltinamasis vis tiek purškė ant jo drabužių. Tyrėja kvietėsi pareigūnus į pagalbą. H. J. X. pats nutraukė savo veiksmus, padėjo dujų balionėlį ant stalo. H. J. X. veiksmai akistatos metu buvo labai greiti ir netikėti.

Liudytoja R. M., kaltinamojo sugyventinė, parodė, kad 5 metus gyvena kartu su H. J. X.. H. J. X. turi mažametę dukrą, bendrauja su ja, rūpinasi jos išlaikymu ir auklėjimu. Jis yra vertas pasitikėjimo, neteistas, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kuria planus ateičiai. Prašo perduoti kaltinamąjį jai pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Mano, kad ateityje jis nepažeidinės įstatymo reikalavimų, o ji gali būti laikoma asmeniu, kuris vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką H. J. X..

Specialisto išvada Nr.G1045/13(02) nustatyta, kad V. K. padarytas 1 laipsnio akių junginių ir ragenų cheminis nudegimas, kuris padarytas papurškus ašarinių dujų į veido sritį iš dujinio balionėlio. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.20-21).

Kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas dujų balionėlis „Canon anti-attack“ ( b.l.11-13), kuris yra priskiriamas prie D kategorijos nešaunamųjų ginklų (b.l.11-13).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis yra tai, kad minėtais būdais, įžūliu elgesiu yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, o tai reiškia, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo proceso metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis H. J. X. ir nukentėjusysis V. K. buvo pažįstami nuo 2006 metų. Ši pažintis siejama su konfliktinėmis situacijomis, kurios vyko Vilniaus senamiestyje 2006 ir 2011 metais. Kaltinamasis aiškina, kad be pagrindo jis buvo įžeidžiamas, puolamas jaunų žmonių, kuriuos jis priskiria prie „neonacių“, tarp jų buvo ir V. K.. Jis girdėjo šūksnius, kad turi vykti atgal į Kiniją. Savo ruožtu nukentėjusysis V. K. aiškina, kad jis nedalyvauja neonacių judėjime, pats kaltina H. J. X. atlikus neteisėtus veiksmus 2011 metais Vilniaus senamiestyje, kuomet jis mėtė akmenis, paėmė į rankas žarsteklį, ir išprovokavus tokią situaciją, kuomet jis turėjo gintis panaudodamas dujų balionėlį. Kaltinamasis H. J. X. teigia, kad vykdamas į 2013-04-23 akistatą turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad gali būti užpultas V. K.. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nukentėjusiojo V. K., liudytojų V. R. ir J. N. parodymų matyti, kad nukentėjusysis V. K. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę H. J. X. manyti, kad jis yra įžeidžiamas, kad jis bus užpultas. Priešingai, kaltinamasis pats paklausė nukentėjusiojo: “ar tai tu mane užpuolei?“, pats atsakė „tai buvai tu“ ir be jokios priežasties pradėjo purkšti dujas nukentėjusiajam į veidą, savo veiksmus jis kartojo net tuomet, kai nukentėjusysis bandė užsidengti striuke. Pažymėtina, kad veiksmas vyko policijos pastate, tyrėjos kabinete ir kaltinamasis suvokė, kad jokios grėsmės jam nėra. Iš jo pusės prieš procesinį veiksmą ar jo eigoje nebuvo jokių prašymų tyrėjai neatlikti akistatos, nutraukti ją. Nebuvo ir prašymo užtikrinti kabinete jam apsaugą nuo V. K.. Į akistatą jis atėjo su dujų balionėliu.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis H. J. X., atėjęs su dujų balionėliu į akistatos procesinį veiksmą ir panaudodamas jį viešojoje vietoje, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - buvo sutrikdytas tyrėjos darbas, nutrauktas procesinio veiksmo atlikimas, kurį laiką tyrėja negalėjo būti savo kabinete. Kaltinamojo veiksmai pasižymėjo įžūlumu, kadangi jis prieš nukentėjusįjį panaudojo dujas, V. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltininkas veikti būtent tokiu nusikalstamu būdu buvo paskatintas praeities įvykių, konfliktinių situacijų, kuomet jam teko susidurti su V. K.. Taigi veikti kaltinamąjį H. J. X. skatino asmeniniai motyvai, tačiau teismų praktikoje asmeninio pobūdžio (keršto ir kt.) paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009,2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-318/2012). Šiuo atveju kaltininkas asmeniniams santykiams, galimai nuoskaudai dėl praeities įvykių aiškintis pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Kaltinamojo H. J. X. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis H. J. X. įvykdė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.3d.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir kitų asmenų (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Lietuvoje lankosi nuo 2006 metų, neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Turi mažametę dukrą Miglę, gim.2007-05-16d.

Nors teismas gavo R. M. prašymą perduoti H. J. X. jos atsakomybėn pagal laidavimą, tačiau nemato galimybės taikyti H. J. X. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos BK 40 str.). BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010). Be to teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

H. J. X. yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, jo atvykimui į Lietuvą galioja bevizis režimas, tačiau jo buvimas Lietuvos Respublikoje įstatymu yra apribotas, po keleto mėnesių jis išvyksta iš Lietuvos. Nors R. M., kuri imasi laiduoti už kaltinamąjį, neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau teismui nepateikta jokių jos asmenines savybes liudijančių charakteristikų, be to teismo manymu, ji neturės realios galimybės kontroliuoti ir įtakoti kaltinamojo elgesio, likdama gyventi Lietuvoje ir būdama nutolusi nuo kaltinamojo kasdienio asmeninio gyvenimo.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių kaltinamajam neskirtina prokuroro prašoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kadangi kaltinamajam išvykus iš Lietuvos, bausmę vykdanti institucija neturėtų galimybių kontroliuoti šios bausmės vykdymo.

Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, dirba, verčiasi vertimais ir kita literatūrine veikla ir turi iš jos pajamų, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bauda, kuri nesiekia už nesunkius nusikaltimus skiriamos šios rūšies bausmės vidurkio. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti iš kaltininko 646,50 Lt turtinei žalai bei 13000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis prašo atlyginti 400 Lt už sugadintą striukę (naujos vertė 500 Lt), 120 Lt už sugadintus marškinius, 47 Lt išlaidų jis turėjo už atliktą jo medicininę apžiūrą (kvitas pateiktas) bei 7,50 Lt išlaidų jis turėjo transportui (bilietai pridėti). Tokiu būdu, turtinės žalos dydis įrodytas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Iš kalto asmens priteistini 646,50 Lt.

Iš nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (13000 Lt), nukentėjusiojo parodymų teismo proceso metu, specialisto išvados matyti, kad nusikaltimo metu jis patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo neturtinės žalos turiniu. Kartu nustatydamas neturtinės žalos dydį ieškovui teismas įvertina tai, kad ši žala padaryta tyčiniais H. J. X. veiksmais, atsižvelgia į kaltininko, kuris šiuo metu verčiasi vertimais, turtinę padėtį, tai, kad jis turi mažametį vaiką. Į susiklosčiusią teisminę praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius. Todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2700 Lt.

Daiktiniai įrodymai

Esantis prie bylos dujų balionėlis „Canon Anti-attack“, kaip nusikalstamos veikos įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

H. J. X. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d., ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-04-23 13:15 val. iki 2013-04-25 13:00 val. (2 paras), vieną parą sulaikymo prilyginant 2 MGL dydžio baudai (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. 1) pp.) ir galutinę bausmę nustatyti 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę H. J. X. – dokumento paėmimą panaikinti.

Priteisti iš H. J. X. nukentėjusiojo V. K. naudai 646,50 Lt turtinei ir 2700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - dujinį balionėlį „Canon Anti-attack“, sunaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski