Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims - BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. M., J. B., E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. A., A. U. dėl neterminuoto tėvo ir laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys – BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“, J. B., E. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnamečių vaikų A. U. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. A. U. su specialistais praktiškai nebendravo ir nebendradarbiavo, buvo neigiamai nusiteikęs prieš teikiamą pagalbą. Vaikais nesidomėjo, nesirūpino vaikų sveikata, ugdymusi, neteikė vaikams išlaikymo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Jis sutiko su tėvų valdžios ribojimu. Akivaizdu, kad A. U. yra abejingas savo vaikų situacijai. Vertinant įstatyminių atstovų elgesį, jų neveikimą ir susidariusią situaciją, darytina išvada, kad nepilnamečiams vaikams D. U. ir V. U. nėra jokios galimybės grįžti į biologinę tėvų šeimą. Esant nuolatinio pobūdžio vaikų motinos elgesio neigiamiems veiksmams kurie turi neigiamos įtakos (žalos atsiradimo vaikams) vaikams, vaikų tėvo neveikimui, nusišalinimui, tikslinga apriboti tėvų valdžią (motinai terminuotai, vaikų tėvui neterminuotai) nepilnamečių vaikų D. U. ir V. U. atžvilgiu.

Tretieji asmenys J. B., E. B. su ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, kad D. jų namuose apsiprato, juo vadina tėvais, minimaliai palaiko ryšį su broliu ir seserimis, gyvenančiais BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kad E. A. (R., U.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių vaikų V. U. gim. (duomenys neskelbtini), D. U. gim. (duomenys neskelbtini), ir V. U., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. E. A. ir A. U. gyvena skyrium. V. U. ir D. U. yra nustatyta laikinoji globa, V. U. gyvena su mama. E. A. taip turi dar du vaikus - A. L. ir R. L., kuriomis taip pat yra nustatyta laikinoji globa.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Ieškovas ieškinį dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei grindžia tuo, kad įžvelgtinos E. A. problemos socialinių ir tėvystės įgūdžių, alkoholio vartojimo, pozityvios integracijos į darbo rinką, konstruktyvaus situacijos vertinimo bei vidinio suinteresuotumo eliminuoti destruktyvias aplinkybes ir kt., atsainus požiūris į pagalbos plane prisiimtų įsipareigojimų vykdymo procesą (nuo laikinosios globos vaikams nustatymo dienos, Atsakovė tik epizodiškai bandė imtis realių veiksmų, kad eliminuotų priežastis, lėmusias laikinosios globos nustatymą, nusišalino nuo turtinių pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo, vaikais tinkamai nesirūpino, epizodiškai bendradarbiavo su pagalbą bei paslaugas teikiančiais specialistais). Jokios prevencinės ir intervencinės priemonės nepadėjo atkurti/stiprinti/palaikyti motinos motyvacijos bei suinteresuotumo iš esmės eliminuoti priežastis, lėmusias laikinosios globos vaikui nustatymą ir tinkamai realizuoti motinos valdžią (turtinių/neturtinių teisių bei pareigų vykdymas).

Byloje nustatyta, kad atsakovė E. A. neįgyvendina tėvų valdžios, ji nesudaro palankių sąlygų vaikams visapusiškai vystytis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi pastovių pajamų, piktnaudžiauja alkoholiu, tinkamai nesirūpina vaikų priežiūra, auklėjimu, sveikata, vaikų visiškai neišlaiko, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo vaikams. Iš aplinkybių visumos darytina išvada, kad šiuo metu E. A. negali savarankiškai ir tinkamai pasirūpinti vaikais. Nors E. A. šiuo metu tinkamai neįgyvendina motinos valdžios, tačiau ateityje padėtis galimai galėtų pasikeisti E. A. dedant visas pastangas, kad vaikai galėtų grįžti gyventi su mama. Siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, geriausiai vaikų interesus šiuo metu atitiktų laikinas jų motinos valdžios apribojimas, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių motinos valdžia vaikų atžvilgiu apribota.

Ieškovas ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui grindžia tuo, kad A. U. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros. A. U. su specialistais praktiškai nebendravo ir nebendradarbiavo, buvo neigiamai nusiteikęs prieš teikiamą pagalbą. Vaikais nesidomėjo, nesirūpino vaikų sveikata, ugdymusi, neteikė vaikams išlaikymo, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą.

Atsakovas A. U. neįgyvendina tėvo valdžios, jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, auklėjimo, su vaikais nebendrauja, galimai yra praradęs ryšį su jais, neteikia išlaikymo. Tėvo valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, laikytina kaltais veiksmais. Duomenų apie tai, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Per laikinosios globos laikotarpį tėvas nebandė bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, nebandė atkurti ryšį su vaikais, pasiimti vaikus į savo šeimą ir vaikais visapusiškai rūpintis, auginti jas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad atsakovas A. U. tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaikų vystymuisi, jais nesirūpindamas, todėl A. U. turi būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Tėvų (motinos) elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvų pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas laikinai ir neterminuotai apriboti atsakovų valdžią vaikų atžvilgiu laikytinas pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.180 straipsnio 2 dalis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams išaiškintina, kad laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei atsakovai įrodys, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis, CPK 408 straipsnis).

Atsakovams apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaikų globos

LR CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. LR CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, LR CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

V. U. 2022-04-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-866 nustatyta laikinoji globa nuo 2022-04-26, vaikų globėju paskirtas BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai nepilnamečio vaiko V. U. gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, nustatyti su laikinuoju globėju.

2022-10-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2- 2322 pakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-21 įsakymas Nr. AD-867 ir nuo 2022-10-10 D. U. globėjais paskirti J. ir E. B., nustatyta vaiko globos vieta - globėjų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, nustatyti su laikinaisiais globėjais J. ir E. B..

LR CPK 496¹ straipsnyje įtvirtinta, kad apribojus tėvų valdžią, teismui yra pagrindas inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Dėl išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, ji išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

V. U. ir D. U. įstatyminiams atstovams apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į tai, kad E. A. turi iš viso penkis vaikus, yra jauno ir darbingo amžiaus, pagal NDNT registro išrašą nėra duomenų, kad E. A. būtų nustatytas neįgalumas ir patvirtintas ribotas darbingumas, todėl manytina, kad E. A. neturi jokių kliūčių optimaliau integruotis darbo rinkoje. Vertinant išdėstytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų bei kitų įstatymais saugomų vertybių balansą, laikomasi pozicijos, jog V. U. ir D. U., išlaikymo dydis iš motinos turėtų siekti bent po 125 eurų per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad A. U. iš viso turi keturis vaikus, yra jauno ir darbingo amžiaus, pagal NDNT registro išrašą nėra duomenų, kad A. U. būtų nustatytas neįgalumas ir patvirtintas ribotas darbingumas, todėl manytina, kad A. U. neturi jokių kliūčių optimaliau integruotis darbo rinkoje. Vertinant išdėstytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų bei kitų įstatymais saugomų vertybių balansą, laikomasi pozicijos, jog

V. U. ir D. U., išlaikymo dydis iš tėvo turėtų siekti bent po 150 eurų per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pagal esančių duomenų visumą, nuo vaikų D. U. ir V. U. laikinosios globos nustatymo įstatyminiai atstovai visiškai neteikė išlaikymo vaikams, todėl egzistuoja CK 3.200 str. įtvirtinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrindai.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. momento, iki kurio teisės aktų nustatytą tvarka ir terminais, gali būti priteisiama išlaikymo skola. Nagrinėjamu atveju, atsakovams prievolė, teikti vaikams išlaikymą atsirado nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, t. y. nuo 2022-04-26 iki ieškinio padavimo teisme dienos - 2023-10-20. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovų turėtų būti skaičiuojamas už 17 mėnesių ir 24 dienas. Taigi, E. A. už V. U. ir D. U. išlaikymą, įsiskolinimas siekia: po 2222 Eur (2125 Eur (17 mėn. x 125 Eur) + 97 Eur (125 Eur/31d. x 24d.)) kiekvienam vaikui. A. U. už vaikų V. U. ir D. U. išlaikymą, įsiskolinimas siekia: po 2666 Eur (2550 Eur (17 mėn. x 150 eur) + 116 Eur (150 Eur/31 d. x 24 Eur), kiekvienam vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl reikalavimų apriboti tėvų valdžią, ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos E. A., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią jos vaikų V. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo A. U., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią jo vaikų V. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko V. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti vaiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinaisiais globėjais J. B. ir E. B..

Priteisti iš E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams V. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 125 eurus, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 2222 Eur, viso 4444 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo V. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), laikinosios globos nustatymo (2022-04-26) iki ieškinio padavimo Teisme dienos (2023-10-20).

Priteisti iš A. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams V. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. U. po 150 eurų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 2666 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimą nuo V. U. ir D. U. laikinosios globos nustatymo (2022-04-26) iki ieškinio padavimo Teisme dienos (2023-10-20).

Nustatyti, kad iki teismo sprendimo dėl V. U. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko V. U. išlaikymui (išlaikymo įsiskolinimo) skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko pagal 2022-04-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD2-866, paskirtas globėjas - BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad iki teismo sprendimo dėl D. U. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko D. U. išlaikymui (išlaikymo įsiskolinimo) skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko pagal 2022-10-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD2-2322 paskirti globėjai – J. ir E. B..

Inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikams nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.