Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, susipažinęs su L. M. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje (neteko galios nuo 2015 m. liepos 10 d.), yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas, neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia.

Iš skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų priedų matyti, kad pareiškėjo nurodyta veikų kvalifikacija yra akivaizdžiai neteisinga. Kaip nurodyta skunde, antstolio M. P. 2015 m. spalio 18 d. išsakyti įžeidžiantys žodžiai pareiškėjui sukėlė infarktą ir klinikinę mirtį, t. y. galimai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymas, kaip matyti iš medicinos dokumentų išrašų, truko ilgiau nei 10 dienų (2015-10-25 – 2015-11-16), todėl tokia veika pagal pasekmes turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d., dėl kurios turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Skunde taip pat nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. teisėjos ir sekretorės akivaizdoje pareiškėjo atžvilgiu buvo išsakyti žodžiai „beprotis“, „gultis į durnyną“, „internetu parduoti savo vidaus organus ir pervesti pinigus į antstolio sąskaitą“. Akivaizdu, kad šie žodžiai, pasitvirtinus, jog jie buvo išsakyti, buvo adresuoti konkrečiam asmeniui, galimai pareiškėjui, vertinami kaip neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ir kitų žmonių akyse, neigiamai atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, t. y. kaip įžeidimas, o ne kaip šmeižimas. Ši veika iki įstatymo panaikinimo galėjo būti kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., tačiau 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigal. 2015 m. liepos 10 d. (TAR, 2015-07-09, 2015-11179) baudžiamojo kodekso 155 straipsnis neteko galios, t. y. veika buvo dekriminalizuota, todėl baudžiamasis procesas dėl įžeidimo tapo negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, 412¹ straipsniu,

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal L. M. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.