- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- eI-5305-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02684-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- S. R.-P., M. P.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ patikslintą prašymą atsakovams S. R.-P. ir M. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja arba VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. R.-P. ir M. P. 250,27 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir 12,93 Eur delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pagal Rinkliavos nuostatus, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų.
Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pagal VĮ Registro centro išrašą Nr. 10/151609 2019 m. lapkričio 7 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, kurio bendras plotas 99,91 kv. m. Kadangi nekilnojamojo turto objekto bendras plotas iki 2019 m. lapkričio 7 d. buvo 43,04 kv. m, rinkliava buvo skaičiuojama už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, t. y. pasikeitus nekilnojamojo turto bendram plotui, rinkliava nuo 2019 m. gruodžio 1 d. buvo skaičiuojama už 99,91 kv. m plotą.
Nurodo, kad Rinkliavos nuostatų 54 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal Registro duomenis nekilnojamasis turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pranešimas suformuojamas ir pateikiamas vieno iš savininkų vardu, tačiau abu savininkai turi rinkliavos mokėtojo teises ir pareigas. Pateiktas VĮ Registro centro išrašas patvirtina, kad paminėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks turtas turi būti valdomas ir disponuojama juo abiejų bendrasavininkių susitarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovai yra solidarieji skolininkai. Atsakovams buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai, tačiau jie vietinės rinkliavos nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, dėl ko susidarė 250,27 Eur įsiskolinimas.
VASA nurodo, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jiems buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovams priskaičiuota delspinigių suma yra 12,93 Eur.
Atsakovai atsiliepimo į prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas - atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., ir delspinigių priteisimas.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Rinkliavos mokėtojai yra visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jų įgalioti asmenys, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). VASA, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams S. R.-P. ir M. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taigi nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 250,27 Eur skola (už 2018 m. (laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) – 16 Eur, už 2019 m. - 24 Eur, už 2020 m. - 98,57 Eur, už 2021 m. - 91,08 Eur, už 2022 m. (laikotarpį iki 2022 m. kovo 31 d.) - 20,62 Eur).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2063-556/2018 ir kt.).
Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018). Taigi, vietinė rinkliava yra privaloma visiems atitinkamoje teritorijoje esantiems atliekų turėtojams ir jie šią rinkliavą privalo mokėti.
Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovus apie susidariusią skolą ir apie jų pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Nėra duomenų, kad atsakovai vietinės rinkliavos įsiskolinimą būtų padengę. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į prašymą, ar įrodymų, paneigiančių pareiškėjos prašymo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, pagrįstumą.
Teismas pažymi, kad remiantis suformuota teismų praktika savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4M-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-719-502/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovų priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovų priteisti 12,93 Eur delspinigius, susidariusius jiems nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pareiškėja prašyme teismui pateikė delspinigių paskaičiavimą, pagrindžiančią jos prašomą priteisti delspinigių sumą.
Rinkliavos nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 12,93 Eur delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. R.-P. ir M. P. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 250,27 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų ir dvidešimt septynių euro centų) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., ir 12,93 Eur (dvylikos eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) delspinigius.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.