- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-231-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00013-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- „IKI BLIC"
- Atsakovas
- Respublikinė Šiaulių ligoninė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI BLIC“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI BLIC“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IKI BLIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės 2021 m. gruodžio mėn. rašte „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO169430/3.1-K1-346-PS851/21 nutraukimo“ Nr. S-4836(1.24K) pareikštą vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2022 m. vasario 2 d. imtinai pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui įrodymus, kad papildomai yra sumokėtas 2 654 Eur žyminis mokestis.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė už reiškiamą ieškinio reikalavimą – pripažinti vienašališką pagrindinės sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu sumokėjo 170 Eur dydžio žyminį mokestį.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, pareikšdama savarankišką neturtinį reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, nenurodė aplinkybės, jog atsakovė reikalauja ieškovės nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nutraukus pagrindinę sutartį, per 10 darbo dienų sumokėti viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Šiaulių ligoninei baudą, lygią 10 proc. pagrindinės sutarties kainos – 22 388,24 Eur. Teismas sprendė, kad žyminis mokestis privalo būti apmokėtas ir nuo prašomos sumokėti 2021 m. gruodžio mėn. rašte „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO169430/3.1-K1-346-PS851/21 nutraukimo“ Nr. S-4836(1.24K) įvardintos baudos bei, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įpareigojo ieškovę pašalinti trūkumus, papildomai sumokėti 2 654 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė UAB „IKI BLIC“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė reiškia vieną neturtinį reikalavimą dėl teisinių santykių modifikavimo ir nereiškia reikalavimo panaikinti atsakovės reikalaujamos sumokėti baudos. Tiek ieškinio patenkinimo atveju, tiek ir jo atmetimo, ieškovė jokios turtinės naudos ar praradimų nepatirtų. Atsakovei reikalaujant sumokėti baudą, pastaroji turėtų teikti priešieškinį, nes ieškovė nesutinka mokėti baudos.
5.2. Teismas žyminio mokesčio dydį apskaičiavo ne nuo reikalaujamos sumokėti baudos dydžio, bet nuo visos sutarties kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2022 m. sausio 24 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydama pripažinti atsakovės 2021 m. gruodžio mėn. rašte „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO169430/3.1-K1-346-PS851/21 nutraukimo“ Nr. S-4836(1.24K) pareikštą vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – papildomai sumokėti 2 654 Eur žyminį mokestį, nes nustatė, kad 2021 m. gruodžio mėn. rašte „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO169430/ 3.1-K1-346-PS851/21 nutraukimo“ Nr. S-4836(1.24K), nuraukus pagrindinę sutartį, atsakovė reikalauja ieškovės sumokėti baudą, 10 proc. pagrindinės sutarties kainos – 22 388,24 Eur. Ieškovės, pateikusios atskirtąjį skundą, vertinimu, jos reiškiamas reikalavimas nėra priskirtinas prie turtinių, nes ieškinio (ne)tenkinimas nereikš, kad ji gaus turtinę naudą ar patirs turtinių praradimų, nes su bauda ieškovė nesutinka.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismą, privaloma laikytis, numatyta CPK.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 82 straipsnis numato, kad žyminis mokestis indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčų dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583421/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
13. Minėta, ieškovės reikalavimas yra sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ginčas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priskirtas prie turtinių, nes nagrinėjamu atveju ieškiniu neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl toks šalių ginčas pripažintinas neturtiniu. Ieškinio atmetimas suponuotų tik sutartyje numatytų netesybų (baudos) mokėjimo galimybę. Ieškovės galimi turtiniai nuostoliai dėl baudos mokėjimo šiuo atveju yra išvestiniai, kurių mokėjimas priklausys nuo (ne)tinkamo sutarties vykdymo, o ieškiniu tik galės būti atkurta ieškovės, kaip sutarties vykdytojos, status quo (padėtis kuri yra).
14. Esant šiai nustatytai aplinkybei, pritartina ieškovės atskirojo skundo argumentui, kad ieškinio tenkinimas nesuteiks jai turtinės naudos. Vadinasi, ieškovės ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, už kurį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas žyminis mokestis, t. y. 170 Eur (kaip pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), kuris turi būti indeksuojamas (vartotojų kainų indeksas 117,60, mokėtinas žyminis mokestis 176 Eur).
15. Apibendrinus anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, procesines teisės normas taikė netinkamai ir dėl to šis klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ieškovės atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą privalo spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis), šis klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI BLIC“ ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl vienašališko pagrindinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.