Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-09-13 · Administracinė byla Nr. A-662-1325-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
A-662-1325-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01300-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Forum regis“
Trečiasis asmuo
G. Š., UAB „Piliuona“
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Administracinė byla Nr. A662-1325/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01300-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,atsakovo atstovei Akvilei Kalantaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Forum regis“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. Š. ir UAB „Piliuona“ dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Forum regis“ (toliau – ir Bendrovė) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-9, 36-44, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. V-49 „Dėl nuobaudos BUAB „Murena“ bankroto administratoriui UAB „Forum regis“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš Departamento visas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Departamentas 2011 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (6.14)A2-1466 informavo, jog yra gavęs UAB „Piliuona“ prašymą „Dėl administratoriaus veiklos patikrinimo ir atsakomybės taikymo“ (toliau – ir Prašymas), kurį persiuntė Bendrovei bei vadovaudamasis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 9.1 punktu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 9 d. pateikti išsamų paaiškinimą į UAB „Piliuona“ prašyme keliamus klausimus ir pateikti teiginius pagrindžiančias dokumentų kopijas. Teigė, kad, vykdydamas nurodymą, savo poziciją dėl UAB „Piliuona“ Prašyme pateiktų argumentų išdėstė 2011 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. raštuose, kuriuose nurodė, kad UAB „Piliuona“ argumentai yra nepagrįsti bei atmestini. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas P. V., įgaliotas nagrinėti UAB „Piliuona“ prašymą, elektroniniu paštu 2011 m. gegužės 20 d. persiuntė pareiškėjui 2011 m. gegužės 16 d. išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Murena“, kurioje nurodė, jog išnagrinėjęs UAB „Piliuona“ keliamus klausimus ir Bendrovės pateiktus paaiškinimus, nenustatė, kad pastaroji padarė teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procesus, vykdant BUAB „Murena“ bankroto procedūras, pažeidimus. Atsakovo atstovas 2011 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu informavo, kad 2011 m. gegužės 20 d. pareiškėjui išsiųsta išvada dėl administratoriaus vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Murena“ buvo nesuderinta su kitais Departamento valstybės tarnautojais ir neturėjo būti siunčiama, bei persiuntė 2011 m. gegužės 18 d. išvadą dėl bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Murena“, kurioje jau nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Bankroto administratorių kodekso 11.5 punkto reikalavimą. Informavo, kad, vadovaujantis Departamento Įsakymu, bankroto administratoriui, kaip juridiniam asmeniui (vadovei G. Š.), skirtas įspėjimas už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.5 punkto pažeidimą. Su paskirta nuobauda nesutiko ir tvirtino, kad atsakovas, skirdamas juridiniam asmeniui nuobaudą, pažeidė materialinės teisės normas, inter alia Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, be to ginčijamas Įsakymas, pareiškėjo manymu, pažeidžia non bis in idem principą, nes Įsakymu nuobauda skiriama dviems asmenims už tą patį pažeidimą, taip pat atsakovo Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus absoliučius akto negaliojimo požymius. Nurodė Taisyklių 17 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir pažymėjo, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu nepagrįstai skyrė nuobaudą pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju atsakovas, skirdamas nuobaudą - įspėjimą - veikė ultra vires, nes, sistemiškai aiškinant Taisyklių 17 punkte įtvirtintą normą, tinkamu atsakomybės subjektu gali būti tik specialusis subjektas - bankroto administratorius. Darė išvadą, jog Taisyklėse nėra nustatyta, kad nuobaudos gal būti skiriamos juridiniam asmeniui, kuris apygardos teismo sprendimu yra paskirtas bankroto administratoriumi konkrečioje bankroto byloje. Nurodė ABTĮ 89 straipsnio 1 punktą ir pabrėžė, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, veikė ultra vires, nes, parinkdamas atsakomybės subjektą, netinkamai taikė materialinės teisės normas - Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisykles, dėl to pažeidė Konstitucijos 5, 31 straipsnių reikalavimus, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas P. V., tirdamas UAB „Piliuona“ prašymą, surašė iš esmės dvi analogiško turinio išvadas – 2011 m. gegužės 16 d. „Išvada dėl bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Murena“ ir 2011 m. gegužės 18 d. „Išvada dėl bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Murena“. Pažymėjo, kad abi šios išvados savo turiniu yra identiškos, tačiau skiriasi tik rezoliucinėmis dalimis. Nurodė, kad savo poziciją dėl išvados pakeitimo P. V. grindė elektroniniame laiške atsiųstame paaiškinime, kuriame nurodė, kad prieš tai siųsta jo paties rengta išvada negalioja, nes nebuvo suderinta su atsakingais atsakovo darbuotojais. Nesutiko su tokia atsakovo atstovo pozicija. Nurodė Taisyklių 5 punktą ir darė išvadą, kad, jei pavedimu įgaliojamas atlikti patikrinimą valstybės tarnautojas, tai išvadą jis turi priimti asmeniškai, tinkamai ištyręs ir įvertinęs visus surinktus duomenis. Teigė, kad šiuo atveju, kai tyrimą atlieka vienas valstybės tarnautojas, jis savo išvados neturi teisės derinti su jokiais kitais darbuotojais, nes tokiu būdu būtų pažeista Taisyklėse nustatyta tyrimo tvarka. Darė išvadą, kad tik P. V. turėjo teisę atlikti pareiškėjo veiklos tyrimą bei jis vienas turėjo teisę pateikti išvadą, kuri neturėjo ir negalėjo būti derinama su jokiais kitais atsakovo darbuotojais, nes šie darbuotojai nebuvo įgalioti atlikti tyrimo bei pateikti išvadą dėl šio tyrimo. Pareiškėjo manymu, tyrimą atliko tam neįgalioti asmenys, todėl atsakovo direktorius negalėjo ir neturėjo teisės priimti sprendimo skirti įspėjimą pagal šią išvadą. Nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo manymu, tokiu reguliavimu atsakovas iš esmės susiaurino pareiškėjo teisių gynybą, todėl priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui prieštaraujantį individualaus pobūdžio teisės aktą. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklės specialių skundo padavimo terminų dėl atsakovo priimamų sprendimų nenustato. Darė išvadą, kad, nesant terminų reglamentavimo lex specialis, turi būti taikomi terminai lex generalis. Teigė, kad ginčijamas Įsakymas pasirinktinai gali būti skundžiamas ginčų komisijai ar teismui (ABTĮ 25 str. 1 d). Ginčų komisijai skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 30 str. 1 d.). Nurodė ABTĮ 32, 33 straipsnius ir darė išvadą, kad skundo padavimo terminas šiuos atveju yra ne dvidešimt kalendorinių dienų, kaip nustatė atsakovas, o vienas mėnuo. Dėl pažeidimo veikos nebuvimo nurodė, kad atsakovas skyrė nuobaudą pareiškėjui už Elgesio kodekso 11.5 punkto pažeidimą, nes pareiškėjas neinformavo BUAB „Murena“ kreditorių, jog jis taip pat administruoja BUAB „BSV“ ir BUAB „Hronas“, kurios yra BUAB „Murena“ kreditorės. Nesutiko su šiais atsakovo argumentais. Paaiškino, kad aplinkybės, jog pareiškėjas paskirtas bankroto administratoriumi BUAB „Murena“, BUAB „Hronas“, BUAB „BSV“ buvo žinomos šių įmonių kreditoriams, be to ši informacija yra viešai prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, nes skelbiama viešai Departamento internetiniame puslapyje, kuriame esanti informacija expressis verbis nurodo bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ administruojamų įmonių sąrašą, kuriame aiškiai nurodomi administruojamų įmonių pavadinimai ir kodai. Kadangi atsakovas šių argumentų nevertino, rėmėsi vien tik deklaratyviais vieno iš kreditorių teiginiais, darė išvadą, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas objektyvumo principas. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovui sprendžiant ginčą, galiojo administracinis teisinis reguliavimas, kuriam esant galioja visuotinai pripažintas principas, kad visos dvejonės turi būti sprendžiamos pareiškėjo naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 85-89, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. gavo UAB „Piliuona“ Prašymą. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, prašymas buvo išnagrinėtas ir administratoriaus veiklos tikrinimas atliktas Departamento valstybės tarnautojo. Atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, išnagrinėjus pagal kompetenciją prašymą ir jo priedus, Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, buvo nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Murena“, administratoriumi paskyrė Bendrovę. Minėtas teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „Murena“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų - BUAB „Hronas“ (nutarties iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskirti Bendrovę data 2009 m. lapkričio 23 d.), BUAB „BSV“ (nutarties iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskirti Bendrovę data 2009 m. spalio 23 d.). Pažymėjo, kad iš teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarties matyti, jog tiek BUAB „Hronas“, tiek BUAB „BSV“ yra BUAB „Murena“ kreditoriai. UAB „Piliuona“ nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų, be to, buvo pažeistas Elgesio kodekso 11.5 punkte įtvirtintas nešališkumo principas, nes Bendrovė neinformavo BUAB „Murena“ kreditorių, kad taip pat administruoja įmones, kurios yra BUAB „Murena“ kreditorės. Atkreipė dėmesį, kad Elgesio kodekso 11.5 punkte įtvirtina administratoriaus pareigą savo veikloje vadovautis nešališkumo principu, t. y. administratorius, paskirtas administruoti įmonę, kuri turi tiesioginių kreditorių ar debitorių su kita administratoriaus administruojama įmone, privalo informuoti apie tai vienos ir kitos įmonės kreditorius. Atsižvelgiant į nešališkumo principo sąvoką, Departamentas darė išvadą kad administravimas tuo pačiu metu kelių įmonių, kurios yra viena kitos atžvilgiu kreditorės ir debitorės, iš karto nereiškia prezumpcijos, kad administratorius tampa šališkas ir nebegali efektyviai ginti visų kreditorių interesų, tačiau tokia padėtis yra tikėtina, todėl, siekiant apginti kreditorių teises, Elgesio kodekso 11.5 punktas reikalauja, jog apie tokią situaciją administratorius praneštų vienos ir kitos įmonės kreditoriams. Pažymėjo, kad minėta norma yra imperatyvi, administratorius privalo imtis aktyvių veiksmų informuojant įmonių kreditorius apie Elgesio kodekso 11.5 punkte atsiradusias aplinkybes. Atsakovo manymu, Elgesio kodekso 11.5 punktas turėtų būti aiškinamas sistemiškai su kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių bankroto procesus. Nurodė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir pažymėjo, kad Bendrovė, žinodama, jog susiklostė situacija, apie kurią Elgesio kodekso 11.5 punktas imperatyviai įpareigoja informuoti kreditorius, turėjo nedelsdama imtis aktyvių veiksmų, kad apie šias aplinkybes sužinotų visi BUAB „Murena“ kreditoriai. Nurodė Elgesio kodekso 11.5 punktą ir darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo jau pirmojo BUAB „Murena“ kreditorių susirinkimo metu informuoti šios įmonės kreditorius apie minėtame punkte nurodytas aplinkybes, kad kreditoriai galėtų nuspręsti, ar esant tokiai situacijai Bendrovė gali toliau vykdyti BUAB „Murena“ bankroto procedūras. Teigė, kad Departamento skelbiamoje informacijoje apie Bendrovės administruojamas įmones nėra informacijos apie šių įmonių kreditorinius/debitorinius santykius. Nurodė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Darė išvadą, kad Taisyklių 17 punkte numatytos poveikio priemonės bei 19 punkte numatytos poveikio priemonių taikymo pasekmės turėtų būti taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Paaiškino, kad Departamento direktoriaus Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Departamento tarnautojo 2011 m. gegužės 18 d. išvadą, su kuria supažindintas ir pareiškėjas, todėl teiginius apie „suderintą“ ar „nesuderintą“ tarnautojo išvadą, kuri nebuvo registruota Departamente ir nebuvo pateikta Departamento direktoriui bei priimant Įsakymą į ją nebuvo atsižvelgta, laikė teisiškai nereikšmingais. Nurodė Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ 3.5, 5 punktus ir darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl Taisyklių prieštaravimo Konstitucijos 28 straipsniui, kitų įstatymų įtvirtintam įstatymų viršenybės principui, neatitinka tikrovės. Tvirtino, kad Taisyklių 17, 18, 19 punktai yra tiesiogiai susiję su Įstatymo nustatyta kontrolės funkcija bei leidžia įgyvendinti ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4-646 patvirtintų Departamento nuostatų 7.1 punkte nustatytą funkciją - teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti bankroto administratorių veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Piliuona“ atsiliepimu į skundą (b. l. 1-5, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 3.4, 5 punktus, pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymu bei jį detalizuojančiomis Taisyklėmis, todėl neturėjo pagrindo teigti, jog Departamento veiksmai ir priimtas sprendimas neatitinka įstatymo viršenybės principo. Nurodė Taisyklių 17 punktą ir pažymėjo, kad, nustačius atitinkamus teisės aktų pažeidimus ir/ar administratoriaus veiklos trūkumus, Departamentas turi teisę savo nuožiūra (įvertinus teisės aktų pažeidimo laikotarpį ir už pažeidimą atsakingą asmenį) skirti nuobaudą tiek bankroto administratoriaus (juridinio asmens) įgaliotam asmeniui, atsakingam už konkrečios įmonės bankroto procedūrų vykdymą, tiek ir bankroto administratoriaus (juridinio asmens) vadovui, o kartu ir skirti atitinkamą nuobaudą pačiam juridiniam asmeniui. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Taisykles priėmusi institucija tokia teisės normos (Taisyklių 17 p.) konstrukcija siekė apriboti bet kokius piktnaudžiavimo atvejus, kai atsakingam asmeniui (įgaliotam asmeniui arba vadovui) paskyrus nuobaudą, bankroto administratorius (juridinis asmuo), siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, kurias gali sukelti paskirta nuobauda (bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo), bankroto administratorius (juridinis asmuo) paprasčiausiai paskirtų naują įgaliotą asmenį ar vadovą tam tikros įmonės bankroto procedūrų vykdymui. Nurodė Elgesio kodekso 11 straipsnio 5 punktą ir pažymėjo, kad Bendrovė (ar jos įgalioti atstovai) nei iki 2011 m. balandžio 29 d., kai UAB „Piliuona“ pateikė savo prašymą Departamentui, nei šiai dienai nėra informavusi BUAB „Murena“ kreditorių apie tai, kad Bendrovė kartu vykdo ir BUAB „Murena“ kreditorių BUAB „Hronas“ ir BUAB „BSV“ bankroto procedūras, dėl ko gali kilti interesų konfliktas. Dėl šių priežasčių teigė, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog tokia situacija gali sukelti interesų konfliktą, ir pagrįstai paskyrė Bendrovei (bei jos tuometinei vadovei G. Š.) nuobaudą. Aplinkybė, kad Departamento puslapyje yra nurodomas UAB „Forum regis“ administruojamų įmonių sąrašas, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, jokiais būdais nereiškia, kad bankroto administratorius yra įvykdęs Elgesio kodekso 11 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Departamento internetinis puslapis yra administruojamas paties Departamento ir/ar jo pasitelktų trečiųjų asmenų, todėl šiame interneto puslapyje skelbiama informacija, šios informacijos paskelbimo operatyvumas ir išsamumas išimtinai priklauso nuo Departamento veikimo ar neveikimo, o ne nuo bankroto administratoriaus tinkamo pareigų vykdymo. Pabrėžė, kad Elgesio kodekso 11 straipsnio 5 punkte pareiga informuoti bankrutuojančios įmonės kreditorius apie tai, jog tas pats subjektas administruoja ir tam tikrus šios įmonės kreditorius/debitorius, nustatyta pačiam bankroto administratoriui. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio informacija negali būti numanoma, t. y. prieinama arba neprieinama per nesusijusios šalies (Departamento) administruojamą interneto puslapį, ir turi būti tiesiogiai pateikiama bankrutuojančios įmonės kreditoriams bankroto administratoriaus iniciatyva. Nurodė, kad, esant tokiai situacijai, kai BUAB „Murena“ administratorius UAB „Forum regis“ kartu yra ir kai kurių šios bankrutuojančios įmonės kreditorių bankroto administratoriumi, pažeidžiamas Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas ir akivaizdžiai pažeidžiamos likusių BUAB „Murena“ kreditorių teisės bei interesai. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje taip pat pabrėžiama bankroto administratoriaus pareiga laikytis nešališkumo principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1074/2011), ne kartą konstatuota, jog Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimas eliminuoja nešališkumo principą, sudaro kliūtis asmeniui (bankroto administratoriui) tinkamai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-566/2006). Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Bendrovė pažeidė nešališkumo principą dar ir dėl to, kad yra laikoma bankrutuojančios UAB „Murena“ valdymo organu. Be to, už BUAB „Hronas“ ir BUAB „Murena“ bankroto procedūras atsakingu buvo paskirtas tas pats įgaliotas asmuo - bankroto administratorė G. Š. (pareiškėjas kurį laiką buvo ir BUAB „BSV“ administratoriaus įgaliotu asmeniu). Pažymėjo, kad Bendrovė padarė tęstinio pobūdžio pažeidimą, kadangi iki šiol nėra informavusi BUAB „Murena“ kreditorių apie aplinkybes, kurios gali sukelti interesų konfliktą. Taip pat paaiškėjo, kad Bendrovė yra paskirta ir bankrutuojančios UAB „Murena“ debitoriaus BUAB „Alramsta“ administratoriumi nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. Apie šias aplinkybes, kurios aiškiai gali sukelti interesų konfliktą, Bendrovė taip pat neinformavo BUAB „Murena“ kreditorių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimu į skundą (b. l. 7-12, II t.) prašė skundą tenkinti.

Nurodė Elgesio kodekso 11.5 punktą ir pažymėjo, kad vien tik pats faktas, jog tas pats bankroto administratorius yra paskirtas administruoti įmonę, kuri turi tiesioginių kreditorių ar debitorių su kita administratoriaus administruojama įmone, savaime nereiškia, kad bankroto administratorius yra šališkas ar nesąžiningas. Teigė, kad aplinkybės, jog Bendrovė yra paskirta bankroto administratoriumi BUAB „Murena“ ir BUAB „Hronas“, buvo žinomos šių įmonių kreditoriams (taip pat UAB „Piliuona“). Be to, ši informacija yra viešai prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, nes yra skelbiama viešai Departamento internetiniame puslapyje. Pažymėjo, kad apie iškeltas bankroto bylas BUAB „Murena“, BUAB „BSV“, BUAB „Hronas“ buvo informuotas Departamentas, vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą pateikimo ir skelbimo taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-194, kuris kartu informaciją apie iškeltas bankroto bylas bei paskirtą šių įmonių bankroto administratorių paskelbė leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pažymėjo, kad tai, ar bankroto administratorius buvo šališkas (neįgyvendino nešališkumo principo), galima teigti tik nustačius, kokiu būdu BUAB „Murena“ kreditorių teisės buvo pažeistos. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę žinodami tokią informaciją kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Pažymėjo, kad tokių veiksmų nei kreditorius UAB „Piliuona“, nei kiti kreditoriai neatliko. Atkreipė dėmesį, kad skundą pateikęs asmuo UAB „Piliuona“ iš esmės kaip savo teisių pažeidimą įvardino tai, kad BUAB „Murena“ bankroto administratorius neginčijo dviejų sandorių, t. y. sandorių tarp UAB „Grand SPA Lietuva“, BUAB „Hronas“, BUAB „Murena“ bei tarp UAB „Piliuona“, BUAB „KVP projektai“, BUAB „Murena“. Nurodė, kad Departamentas, tirdamas kreditoriaus skundą, pažeidimo dėl šių sandorių neginčijimo nenustatė. Paaiškino, kad administratorius, spręsdamas, ar ginčyti sandorius, vadovaujasi ne tik sandorių nenaudingumu įmonei, bet prieš pateikiant ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) buvo vertinama bylų perspektyva. Pirmiausia ginčijami buvo tik tie sandoriai, kuriuose buvo tenkinama bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Teigė, kad nei sandoris tarp UAB „Grand SPA Lietuva“, BUAB „Hronas“, BUAB „Murena“, nei tarp UAB „Piliuona“, BUAB „KVP projektai“, BUAB „Murena“ netenkino CK 6.67 straipsnyje numatytų nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų. Nurodė, kad, prieš pateikiant ieškinį, bankroto administratorius įvertino ne tik bylos perspektyvas teisine prasme (t. y., ar bus patenkintas ieškinys), tačiau ir realias galimybes įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „Hronas“ buvo iškelta bankroto byla, todėl net ir ieškinio patenkinimo atveju nebūtų galima teismo sprendimo įvykdyti, o BUAB „Murena“ tik patirtų papildomas išlaidas. Pažymėjo, kad kreditoriui UAB „Piliuona“ buvo žinoma tokie bankroto administratoriaus veiksmai, tačiau nei kreditorius UAB „Piliuona“, nei kiti kreditoriai neinicijavo šio klausimo kreditorių susirinkime. Nurodė Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą ir pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs jokio nutarimo, įpareigojančio bankroto administratorių būtinai ginčyti nurodytus sandorius. Teigė, kad kreditoriams nusprendus ginčyti ir šiuos sandorius bankroto administratorius būtų tai atlikęs. Pažymėjo, kad atsakovui skundą pateikęs kreditorius UAB „Piliuona“ turi teisę (tiek kaip kreditorius, tiek kaip vieno iš sandorių šalis) pats ginčyti nurodytus sandorius, tačiau tokios teisės iki šiol nėra įgyvendinęs. Darė išvadą, kad tai netiesiogiai patvirtina, jog kreditorius UAB „Piliuona“ pats supranta, kad sandorių ginčijimui pagrindo nėra ir dėl to jo, kaip kreditoriaus, teisės nėra pažeidžiamos. Pažymėjo, kad net ir nustačius, jog administratorius formaliai nepranešė kreditoriams apie susidariusią ginčo situaciją, visos bankroto procedūros buvo atliktos taip, kaip to reikalauja bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai, buvo užtikrintas nešališkumo principo įgyvendinimas. Darė išvadą, kad nuobauda Bendrovei paskirta neįvertinus konstatuoto pažeidimo dydžio ir jo pasekmių. Teigė, kad ginčijamame Įsakyme parinktas netinkamas atsakomybės subjektas, nes Taisyklėse nustatyta, jog tuo atveju, kai bankroto byloje bankroto administratoriumi yra paskirtas juridinis asmuo, tai už atitinkamus pažeidimus atsako jo įgaliotas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo momentu buvo įgaliotu asmeniu bankroto byloje, ir/arba šio juridinio asmens vadovas. Pažymėjo, kad ji Bendrovės direktore dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Darė išvadą, kad nuobauda jai, kaip bankroto administratoriaus vadovei, buvo paskirta nepagrįstai. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010 ir pažymėjo, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant viešojo administravimo akto priėmimo procedūras, nes yra nemotyvuotas. Nurodė, kad Įsakyme nurodoma, jog įspėjimas skiriamas vadovaujantis „valstybės tarnautojo 2011-05-18 išvada“. Teigė, kad šios argumentacijos akivaizdžiai nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas, o atskiri viešojo administravimo subjekto dokumentai negali būti sudėtine įsakymo dalimi. Pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymas nustato viešojo administravimo subjektui pareigą išleisti nustatytos formos teisės aktą, o minėta administracinio akto forma yra aiškiai išdėstyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidžiant viešojo administravimo akto priėmimo procedūras, yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad Įsakyme netinkamai nurodyta apskundimo tvarka, neteisingas termino nurodymas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, apriboja asmens galimybę kreiptis į teismą. Darė išvadą, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant objektyvumo principą. Pažymėjo, kad ginčijamu klausimu buvo priimtos dvi išvados: 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. Abi išvados motyvuojamąja dalimi yra beveik identiškos, tačiau iš tų pačių argumentų yra prieinamos dvi skirtingos išvados, t. y. iš esmės skiriasi tik šių išvadų rezoliucinės dalys. Darė išvadą, kad aplinkybės buvo išnagrinėtos neobjektyviai ir neskaidriai. Pažymėjo, kad Įsakyme nėra pasisakyta, kodėl vadovaujamasi viena išvada ir neatsižvelgiama į kitą išvadą. Dviejų skirtingų išvadų buvimas ir nuobaudos skyrimas, vadovaujantis tik viena iš jų, visiškai neatsižvelgiant į kitą, G. Š. nuomone, pažeidžia objektyvumo principą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Departamento direktoriaus Įsakymą panaikino ir priteisė pareiškėjui iš Departamento sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Nurodė Įstatymo 11 straipsnio 1, 10, 11 dalis, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 3.5 punktą, Taisyklių 1, 2-3.2, 5, 7, 8-8.3, 17-17.2, 19, 21 punktus ir darė išvadą, kad už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, Taisyklių 17.1 -17.2 punktuose numatytos nuobaudos gali būti skiriamos tik fiziniams asmenims: kai administratorius yra fizinis asmuo, nuobauda skiriama šiam administratoriui, o kai administratorius yra juridinis asmuo, nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Kadangi ginčijamu Įsakymu nuobauda – įspėjimas – skirta Bendrovei, t. y. ne jos vadovui ar įgaliotam asmeniui, o juridiniam asmeniui, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas.

Pažymėjo, kad BUAB „Murena“ kreditorių reikalavimus teismas patvirtino 2010 m. kovo 19 d., todėl veika, dėl kurios Bendrovė patraukta atsakomybėn, jau buvo atlikta tuo metu. Atkreipė dėmesį, kad Elgesio kodeksas, patvirtintas ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-377, kurio nuostatų pažeidimu pareiškėjas kaltinamas, tuo metu dar negaliojo. Taip pat pažymėjo, kad nors Elgesio kodekso 3 punktas numato, kad šis kodeksas taikomas administratoriams – fiziniams ir juridiniams asmenims bei administratorių – juridinių asmenų darbuotojams, turintiems teisę teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, t. y. taikomas ir juridiniams asmenims, teismui kilo abejonių, ar ši kodekso nuostata (kodekso taikymas juridiniams asmenims) neprieštarauja Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatai, nustatančiai įpareigojimą laikytis Elgesio kodekso reikalavimų fiziniams asmenims. Kadangi yra pagrindas ginčijamą Įsakymą naikinti kitu pagrindu, teigė, kad Elgesio kodekso 3 punkto nuostatos teisėtumas šioje byloje nėra aktualus, atitinkamai nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jos teisėtumo ištyrimo.

Nors kiti pareiškėjo nurodyti ginčijamo Departamento Įsakymo panaikinimo pagrindai, pripažinus, kad jis yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), nėra svarbūs, teismas pažymėjo, kad jie savaime nebūtų pagrindas naikinti Įsakymą: aplinkybė, kad Departamento tarnautojas buvo parengęs ir išsiuntė tyrimo išvadą, kuria nenustatė, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad tuo buvo iš esmės pažeistos tyrimo procedūros; ginčijamo Įsakymo faktinis ir teisinis pagrindas gali būti nurodytas išvadoje, kurią įvertinus jis priimtas, o klaidingas šio įsakymo apskundimo termino nurodymas nebuvo kliūtis realizuoti teisę jį apskųsti; tiek Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-377, 11.5 punkto nuostata, tiek Bankroto administratorių elgesio kodekso, patvirtinto ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-337, 11.5 punkto nuostata įpareigojo ir įpareigoja bankroto administratorių apie nurodytas aplinkybes, galinčiais sudaryti pagrindą abejoti jo nešališkumu, informuoti kreditorius, t. y. informacija apie tai turi būti pateikiama būtent šiuo tikslu, o ne atsispindėti viešuose registruose ar kitais tikslais teikiamuose dokumentuose.

Nurodė ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalis, nustatė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.

III.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 49-54, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo Taisyklių 2 punktą, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Murena“ ir administratoriumi paskyrė Bendrovę, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas, Taisyklių 2 punkto prasme, yra Departamento vykdomos bankroto administratorių veiklos kontrolės objektas. Nurodo Taisyklių 17, 19 punktus, ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintų Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių 1 punktą, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą ir daro išvadą, kad Departamentas privalo atlikti tiek bankroto administratorių juridinių asmenų, tiek bankroto administratorių fizinių asmenų veiklos kontrolę (Taisyklių 2 p.) ir, vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, privalo jiems taikyti poveikio priemones. Pažymi, kad taikant Įstatymo 17 punkte numatytas poveikio priemones, bankroto administratoriui juridiniam asmeniui, kaip ir nurodyta minėtame punkte, nuobauda skiriama šio juridinio asmens atstovui (vadovui), nes Įsakymas sukelia teisines pasekmes Bendrovei, o G. Š., kaip fizinio asmens, nors ir turinčio įmonių bankroto administratoriaus pažymėjimą, subjektinėms teisėms ir pareigoms Įsakymas jokios įtakos neturi.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Forum regis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-63, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl atsakomybės bankroto administratoriui juridiniam asmeniui taikymo. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 31 straipsnius, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir daro išvadą, kad atsakovas turėjo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Mano, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, veikė ultra vires, nes, sistemiškai aiškinant Taisyklių 17 punkte įtvirtintą normą, tinkamu atsakomybės subjektu gali būti tik specialus subjektas – bankroto administratorius. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklėse expressis verbis nėra nustatyta, kad Taisyklių 17.1-17.2 punktuose nustatytos nuobaudos gali būti skiriamos juridiniam asmeniui, kuris apygardos teismo sprendimu yra paskirtas bankroto administratoriumi konkrečioje bankroto byloje. Pabrėžia, kad Taisyklėse expressis verbis yra nustatyta, jog tuo atveju, kai bankroto byloje bankroto administratoriumi paskirtas juridinis asmuo, už atitinkamus pažeidimus atsako jo įgaliotas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo momentu buvo įgaliotu asmeniu bankroto byloje ir/arba šio juridinio asmens vadovas. Mano, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, veikė ultra vires, nes, parinkdamas atsakomybės subjektą, netinkamai taikė materialines teisės normas – Taisykles, todėl pažeidė Konstitucijos 5, 31 straipsnių reikalavimus, Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai retrospektyviai taikė Elgesio kodeksą, tuo pažeisdamas bendrąjį teisės principą lex retro non agit.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2010-05-26 įsakymo Nr. V-49 „Dėl nuobaudos BUAB „Murena“ bankroto administratoriui UAB „Forum regis“ skyrimo“ (b. l. 32, I t.), kuriuo nuspręsta BUAB „Murena“ bankroto administratoriui UAB „Forum regis“, kaip juridiniam asmeniui (vadovei G. Š.) už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.5 punkto nuostatos pažeidimus skirti įspėjimą.

Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo, BUAB „Murena“ bankroto administratoriui UAB „Forum regis“ (vadovei G. Š.) įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 17 punktu. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012 m. gegužės 30 d., Nr. 61-3080). Nurodytoje administracinėje byloje, tiriant norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., administracinės bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008). Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, jog teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., administracinė byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą. Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda bankroto administratoriui UAB „Forum regis“ (vadovei G. Š.) skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Taigi teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta administracinėje byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu UAB „Forum regis“ kaip juridiniam asmeniui (vadovei G. Š.) ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (pvz., administracinėje byloje Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Prieita prie išvados, jog, jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apskundė Įsakymą, o jo teisėtumo klausimas dar buvo nagrinėjimas teisme, nurodyto norminio administracinio akto dalį pripažinus neteisėta, įvertinus tai, kad ginčijamas Įsakymas, kaip jau minėta, yra susijęs su atsakomybės taikymu administratoriui (jo vadovui), nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012 ir kt.).

Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu, papildomai nepasisakys, taip pat nenagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Asmens teisių ir laisvių prioriteto, teisėtumo ir atsakomybės teisinio reguliavimo principų pažeidimas suponuoja besąlygišką ginčijamo įsakymo panaikinimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini, o sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė