Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-557-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-08-05
Bylos Nr.
1A-402-557-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
P. P.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-402-557/2010Teisėjas V. Gasiūnas Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.;2.4.6.3.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,nuteistojo P. P. gynėjai Danguolei Žilinskienei,nukentėjusiajam A. R. ir jo įgaliotajai atstovei adv. Jovytai Piekienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje,

Žemesnės instancijos teismas

E. D. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį laikotarpį mokytis arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys, ir iš P. P. ir E. D. solidariai priteista A. R. 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

P. P. ir E. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. spalio 30 d. apie 23 val. Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvės aikštelėje prie Babrungo užtvankos, ties namu Nr. 10, apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, siekdami viešai pažeminti A. R. ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį, dėl mažareikšmės dingsties – A. R. pokalbio su merginomis M. S. ir V. J., užsipuolė A. R. M. S., V. J., L. R. ir M. N. akivaizdoje, ir P. P. ne mažiau kaip 7 kartus smogė kumščiu ir ne mažiau kaip kartą trenkė delnu A. R. į veidą bei spyrė koja į nosį, o E. D. ne mažiau kaip du kartus smogė A. R. kumščiu į veidą. Po to P. P., tęsdamas nusikalstamą veiką – pasivijęs nukentėjusįjį A. R. Plungėje, Telšių g. prie parduotuvės „Vaivorykštė“, vieną kartą smogė nukentėjusiajam kumščiu ir ne mažiau kaip du kartus trenkė delnu į veidą. Mušdamas ir spardydamas A. R. P. P. padarė A. R. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą – nosies sumušimą, lydimą nosies kaulų bei nosies kremzlių lūžių ir nosies pertvaros iškrypimo su alsavimo per nosį sutrikdymu, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas lūpose, apatinio žandikaulio dešinio pirmo danties nuskėlimą. Tuo pat metu tokiais įžūliais veiksmais – viešu žmogaus mušimu ir spardymu – P. P. ir E. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams – L. R., M. S., V. J., M. N. ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė moralinę žalą L. R..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo nuosprendį pakeisti, jį išteisinti pagal BK 284 str. 1 d., sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį bei nustatyti jo ir E. D. dalis solidarioje neturtinės žalos atlyginimo prievolėje. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas, kvalifikuodamas veikas, apsiribojo atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių aprašymu, tačiau nenurodė, kokiomis konkrečiomis apraiškomis pasireiškė jo atliktas viešosios tvarkos pažeidimas - ar įžūliais veiksmais, ar grasinimais, ar patyčiomis, ar vandališkais veiksmais, apsiribojo konstatavimu, kad veika kvalifikuota tinkamai. Be to, teismas niekaip neanalizavo fakto, kad nukentėjusysis pirmas sukėlė konfliktą, priekabiaudamas prie M. S., vėliau pats nukreipė necenzūrinių patyčių jo atžvilgiu, kas faktiškai ir išprovokavo konfliktą. Teismas taip pat visiškai neanalizavo fakto, kad pats nukentėjusysis iškilusios situacijos metu buvo neblaivus, dėl to perdėtai drąsiai reiškė savo pamąstymus jo ir merginų atžvilgiu, be to, fizinis kontaktas visų pirma buvo iš A. R. pusės. Todėl nuosprendžiu jo veika be pagrindo kvalifikuota pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, nes dėl viešosios tvarkos pažeidimo tiek jis, tiek nukentėjusysis yra kalti vienodai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje nurodoma, jog būtinas viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra aiškiu elgesiu išreikšta nepagarba visuomenei, kuri kyla iš chuliganiškų motyvų, siekiant visuomenei mesti iššūkį kokia nors žeminančia forma. Chuliganiškais motyvais laikoma tai, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Vertinant šiuos motyvus, atsižvelgtina į kaltininko kėslo turinį, kryptingumą, motyvus, tikslus bei padarytų veiksmų aplinkybes. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Įžeidimas, smūgių sudavimas, nežymus sveikatos sutrikdymas ir kiti panašūs veiksmai, padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių, nukentėjusiojo netinkamo elgesio ir pan., turi būti kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę asmeniui, todėl jo veiksmai nekvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų ir jo tikslas nebuvo pažeisti viešąją tvarką. Konfliktas įvyko dėl asmeninių santykių, o ne dėl chuliganiškų nepriežastinių veiksmų. Prieš incidentą jis ir nukentėjusysis bendravo, t. y. išgirdo įžeidžiančių pastabų savo ir M. S. atžvilgiu, kas iš esmės keičia nusikalstamos veikos kvalifikaciją.

Šalies argumentai

2010 m. kovo 17 d. nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. R. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jos sūnus „patyrė baimę, stresą, juto didelį fizinį skausmą, nukentėjo jo garbė ir orumas, sūnui buvo nepatogu kvėpuoti, nes negalėjo kvėpuoti per nosį, jam sumažėjo bendravimo galimybės; sūnus turėjo lankytis pas stomatologą, kas irgi sukelia baimę, nes nuskeltas dantis pradėjo gesti, sūnaus laukia papildomos procedūros. Faktiškai sūnui buvo pažeisti trys dantys. Sūnus ir dabar jaučiasi nesaugiai, išeidamas iš namų. Po patirtos traumos sūnus praleido daug pamokų, kas atsiliepė mokslams. Sūnaus patirtą neturtinę žalą mes su sūnumi įvertinome 10000 Lt“. Pradinė pareikšta civilinio ieškinio suma buvo 3000 Lt, ir tik vėliau civilinis ieškovas nusprendė šią sumą padidinti daugiau nei tris kartus. Toks nukentėjusiojo elgesys rodo, kad iš esamos situacijos jis nusprendė pasipelnyti, kadangi minėta ieškinio suma neturi nieko bendra su turtiniais nuostoliais, kurie yra įrodinėjami ir atlyginami visiškai kita tvarka. Už nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, jam pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, kuri jam sukels tokio pat sunkumo neigiamas pasekmes, kokios kilo dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiam A. R., todėl dar papildomai patenkinus civilinį ieškinį jam kils pasekmės, visiškai neadekvačios ir neproporcingos padaryto nusikaltimo sunkumui.

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, privalo taikyti civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodymų tyrimo taisykles, tos pačios taisyklės galioja ir reiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu civilinio ieškovo atstovė nurašė CK straipsnio tekstą ir tiesiog nurodė, kad čia faktiškai parašytas jos atvejis, tačiau negalima suprasti, kuo konkrečiai pasireiškė A. R. reputacijos pablogėjimas, kokie dvasiniai išgyvenimai kankino, t. y. kokiais konkrečiais įvykiais ar epizodais pasireiškė tie nurodyti dvasiniai išgyvenimai. Neturtinė žala - tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo - teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismai privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Civilinio ieškinio sumos dramatišką padidinimą civilinio ieškovo atstovė motyvavo tuo, jog paaiškėjo, kad reikės papildomų stomatologinių procedūrų. To negalima laikyti pagrįstu argumentu, kadangi jo kaltės dėl to, kad A. R. bijo eiti pas stomatologą, nėra. Vieno nuskelto danties gydymas gali sukelti tik organizacinių nepatogumų, laiko sąnaudų, tačiau yra visuotinai žinoma, kad šiuo metu atliekant stomatologines procedūras yra naudojami vietiniai anestetikai, kurie galimą skausmo lygį sumažina iki nulio. Matyti, kad civilinis ieškovas elgiasi nesąžiningai ir tuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kitaip tariant, reiškia nepagrįstai didelį civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnis nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Kartu su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors ilgalaikių ar nepataisomų pasekmių be to, kad nuskilo dantis, kuris neužilgo bus pataisytas. Ieškovo atstovė teigia, kad sūnus iki šiol jaučia baimę, tačiau šio teiginio niekaip neįmanoma pagrįsti, todėl neįmanoma ir paneigti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl jaučiamos baimės ar nerimo sūnus būtų kreipęsis į psichologus ar kitokios konsultacinės pagalbos į gydytojus, vartojęs raminamuosius vaistus ar pan., todėl neįrodė, jog yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju teismas nesilaikė jokių įrodymų vertinimo taisyklių, neatsižvelgė į neadekvatų neturtinės žalos padidinimo mastą jau bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad žalos dydis nustatomas pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, tačiau nepatikslino, kokie konkretūs išgyvenimai ar kriterijai lėmė tai, jog A. R. paskirta ne 3000 Lt, o 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas tiesiog nurodė, kad jam nekyla abejonių, tačiau tai jokiu būdu negali būti laikoma tinkama motyvacija civilinio ieškinio išsprendimo atveju, kadangi tiek įrodinėjimui, tiek motyvavimui sprendžiant civilinį ieškinį yra taikomos ne baudžiamojo proceso, o civilinio proceso kodekso normos, reikalaujančios išsamaus ir detalaus priteisiamos sumos pagrindimo. Be to, teismas nurodė, kad žala, padaryta tiesiogine tyčia, kur kas pavojingesnė nei neturtinė žala neatsargios kaltės atveju. Kyla klausimas, kokių formų būna neturtinė žala, ir ar viena neturtinė žala gali būti pavojingesnė už kitą neturtinę žalą. Kaltės forma yra reikšminga kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaltinamojo atžvilgiu, tačiau tą pačią kaltės formą taikant ir civilinio ieškinio išsprendimo atveju nuteistajam faktiškai taikomas dvigubo nubaudimo principas. Neturtinės žalos dydžio klausimas susijęs išimtinai tik su nukentėjusiojo asmeniu, tai yra su išliekamaisiais sveikatos reiškiniais ir t.t. Nukentėjusysis neįrodė, jog jo išgyvenimai buvo tokie stiprūs, kad jam būtų tekę kreiptis psichologinės pagalbos. Kokiu būdu pasireiškė teismo nurodyti dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, sukrėtimas ir pažeminimas, nuosprendyje nėra nurodyta, todėl akivaizdu, kad nuosprendis nemotyvuotas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, niekaip neatsižvelgė į jo galimybes atlyginti neturtinės žalos sumą. Jis darbinių pajamų ar nuosavo vertingo turto neturi, mokosi ir faktiškai įvykdyti jam paskirtos daugiatūkstantinės piniginės prievolės negali. Tai reiškia, kad nuosprendį faktiškai vykdys jo tėvai, kurių pajamos taip pat yra itin nedidelės, ką patvirtina pridedami dokumentai. Ieškinio tenkinimas 7000 Lt apimtimi pažeidžia proporcingumo ir protingumo kriterijus. Be to, priteista atlyginti 7000 Lt neturtinė žala prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 800 Lt, 2000 Lt, ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-190/2010). Kadangi, jo žiniomis, kaltinamasis E. D. neketina prisidėti prie žalos nukentėjusiajam atlyginimo, nustatytina kiekvieno iš jų dalis solidariojoje žalos atlyginimo prievolėje.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl P. P. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

Apelianto teiginys, jog apylinkės teismas nenurodė, kokiomis konkrečiomis apraiškomis pasireiškė jo atliktas viešosios tvarkos pažeidimas - ar įžūliais veiksmais, ar grasinimais, ar patyčiomis, ar vandališkais veiksmais, neatitinka tikrovės, kadangi nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji viešąją tvarką pažeidė įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką, susijusiu su fizinio smurto vartojimu, ir būtent tokie veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį.

Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo išprovokavo pats nukentėjusysis. Nors liudytojos M. S. ir V. J. A. R. veiksmus jų atžvilgiu įvardino kaip priekabiavimą, tačiau iš jų parodymų turinio matyti, kad A. R. veiksmai jų atžvilgiu nebuvo grubūs ar įžūlūs – jis bandė prisėsti prie merginų ir jas apkabinti, tačiau jos nenorėjo bendrauti su A. R. ir apie įkyrų A. R. elgesį informavo E. D. ir P. P.. Taigi jokio reikalo smurtauti prieš A. R. nebuvo, tą teisme patvirtino ir liudytoja M. S.. Kitą vertus, nukentėjusiojo A. R., jo brolio liudytojo L. R., liudytojų M. S. ir M. N., nuteistojo E. D. ir paties P. P. parodymų turinys rodo, kad P. P. prieš A. R. fizinį smurtą pradėjo naudoti po to, kai šis ruošėsi išeiti namo ir norėjo atsisveikinti su visa kompanija, be to, prieš naudodamas smurtą, P. P. jokių priekaištų dėl netinkamo A. R. elgesio jam neišsakė. Taigi akivaizdu, jog pats P. P. buvo konflikto iniciatorius, be jokio paaiškinimo dėl menkaverčio preteksto kitų žmonių akivaizdoje, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, sudavė kelis smūgius ranka ir koja A. R.. Atmestini ir apelianto argumentai, kad smurtaudamas prieš A. R., jis nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos. BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, jis gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai (aptariamu atveju – fizinio smurto panaudojimas), tačiau bendrais bruožais numatyti, kad dėl pasirinkto veikimo būdo visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Šiuo atveju P. P. (kartu su E. D.) savo chuliganiškiems veiksmams įgyvendinti pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Beje, pats P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis sugalvojo pamokyti A. R., kad kitą kartą nelįstų prie M. S., ir nusprendė prie visų draugų jį sumušti, kad A. R. būtų gėda prieš visus (t. 1, b. l. 94). Tokiu būdu apylinkės teismas teisingai nustatė, jog P. P. viešoje vietoje, Dariaus ir Girėno gatvės aikštelėje prie Babrungo užtvankos, ties namu Nr. 10, siekdamas viešai pažeminti A. R. ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį, dėl mažareikšmės dingsties užsipuolė A. R. kitų asmenų akivaizdoje ir ne mažiau kaip 7 kartus smogė kumščiu ir ne mažiau kaip kartą trenkė delnu A. R. į veidą bei spyrė koja į nosį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijęs nukentėjusįjį A. R. Plungėje, Telšių g. prie parduotuvės „Vaivorykštė“, vieną kartą smogė nukentėjusiajam kumščiu ir ne mažiau kaip du kartus trenkė delnu į veidą, tokiais savo įžūliais veiksmais - viešu žmogaus mušimu ir spardimu – demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Vienok kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, aptartus P. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. kaip idealiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. P. P. padaryta veika iš pirmo žvilgsnio lyg ir atitinka šį atvejį, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia, pavyzdžiui, alyvos ir kabelių vagystė iš transformatorinės, ją sugadinant, – BK 178 str. atitinkama dalis ir 187 str. atitinkama dalis. Šioje byloje situacija yra kita. Pagal formuojamą teismų praktiką BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – inkriminuojamas tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju P. P. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo A. R. asmenį ir, nors paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, P. P. nepadarė. Todėl, kolegijos nuomone, P. P. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., apima jo veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams, t. y. jo chuliganiškas paskatas. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 138 str. 2 d. 8 p., o dalis – BK 284 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 138 str. 2 d. 8 p. nustatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (visuma) yra pavojingesnė veika, nei BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas, kai jis padaromas veiksmais, nukreiptais tik prieš nukentėjusiojo asmenį (dalis), todėl P. P. veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., o jos kvalifikavimas dar ir pagal 284 str. 1 d. yra perteklinis. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas, P. P. veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei naikinama nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

Perkvalifikavus P. P. veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skyrimo klausimas. Skirdama P. P. už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., tokią pačią bausmę kaip ir apylinkės teismas - laisvės atėmimą 6 mėnesiams (artimą sankcijos minimumui) bei atidėdama šios bausmės vykdymą (BK 92 str.), kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus ir jų nebeatkartoja. Kolegija taip pat pažymi, kad P. P. veikos perkvalifikavimas neturi įtakos kito nuteistojo E. D. veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d., kadangi, kaip jau aptarta, P. P. ir E. D. (pastarasis prisijungė prie P. P. nusikalstamų veiksmų) įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau atskiri jų veiksmai sukėlė skirtingas pasekmes nukentėjusiajam A. R.. P. P. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą, atitinkamai P. P. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip apimanti veiksmus, kvalifikuotinus pagal 284 str. 1 d., o E. D. tik sukėlė A. R. fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė jo sveikatą, todėl E. D. veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. kaip apimanti veiksmus, kvalifikuotinus pagal BK 140 str. 1 d. Todėl nuosprendžio dalis dėl E. D. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. nekeičiama.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kolegijos nuomone, keisti A. R. skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytose kasacinėse bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-190/2010 nukentėjusiesiems yra priteisti mažesni neturtinės žalos dydžiai nei šioje nagrinėjamojoje byloje (atitinkamai 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt), tačiau kolegija pažymi, kad nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai negali būti besąlyginis kriterijus sprendžiant šį klausimą nagrinėjamoje byloje, kadangi neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį, be to, šiose kasacinėse bylose neturtinė žala buvo padaryta esant mažiau pavojingai nuteistųjų veikai nei nagrinėjamojoje byloje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 1 d.). Kolegija pažymi, kad be nuteistojo paminėtų bylų, analogiškose baudžiamosiose bylose (BK 138 str. 1 d.) yra priteisiama ir ženkliai didesnių neturtinės žalos atlyginimo dydžių, kaip antai kasacinėse byloje Nr. 2K-253/2009 ir Nr. 2K-434/2009 nukentėjusiesiems yra priteista po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo tarpu pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama 10000 Lt ir daugiau neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-533/2005 (25000 Lt), Nr. 2K-404/2007 (15000 Lt), Nr. 2K-534/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11000 Lt)).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-533/2005, kurioje nustatyta, jog du nuteistieji iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, veikė ypač įžūliai, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, po to rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei vienas iš jų pargriuvusiam ant gatvės nukentėjusiajam įrėmęs į smilkinį revolverį, nepriskiriamą prie šaunamųjų ginklų, grasino, o nukentėjusiajam atsistojus, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei padarė nukentėjusiajam kraujosruvas veide, apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dantenose, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinį žandikaulio lūžį, galvos ir veido sumušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo, antrojo, trečiojo dantų dalinį išnirimą, tai yra jį nesunkiai sužalojo, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 25000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek nukentėjusiojo skundą priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos, tiek nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog nukentėjusio reikalavimas priteisti 100000 Lt, yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, priteisdamas 25000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, be to, didinti šios sumos negalima dar ir atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į kasatoriaus patirtą turtinę žalą, kaltinamiesiems sužalojus jo sveikatą, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam diagnozuotas potrauminis sindromas, sumažėjo darbingumas, nustatyta trečia invalidumo grupė) bei šias pasekmes sukėlusią asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinėje byloje Nr. 2K-404/2007, kurioje nustatyta, jog keturi nuteistieji dviem automobiliais užtvėrė kelią automobiliui, kuriuo važiavo nukentėjusieji, išlipę iš automobilio įvairiais būdais daužė automobilio stiklus, žibintus, kėbulą, peiliu pjaustė padangas, o nukentėjusiuosius badė peiliu, daužė rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, padarydami jiems įvairius sveikatos sutrikdymus, o konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, taip padarius nukentėjusiajam durtines–pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, dėl to išsivystė antro laipsnio trauminis šokas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau strypu sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą bei ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio ir taip padarius nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, minkštųjų audinių sumušimus veido, kairės alkūnės ir kairės plaštakos nugarėlės srityse, viršutinio kairiojo pirmo kandžio kraštelio lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 15000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų solidariai, o jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintinas. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl darytina išvada, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-534/2009, kurioje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje klubo rūkomajame, ginčo metu su nukentėjusiąja, dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veidą, jai parkritus, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą - minkštųjų audinių sumušimą veide, minkštųjų audinių sumušimus kūne, apatinio žandikaulio kairiojo kaklelio lūžį ir kairio skruostikaulio lūžį, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė 10000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymais pagrindęs nuteistojo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurių dydį teisingai nustatė, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie nukentėjusiosios patirtų išlaidų dydį ir CK 6.250 str. 2 d., 6.238 str. 1 d. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad 10000 Lt neturtinės žalos dydis nustatytas laikantis teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytą žalos atlyginimą. Nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtavo viešoje vietoje, patirtas fizinis skausmas, pažeminimas kitų akyse, ilgalaikiai nepatogumai (dėl taikomo gydymo, uždėtų burnos įtvarų, išdraskytų dantenų negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, ilgą laiką buvo jaučiamas skausmas dėl patirto sužalojimo). Šios žalos dydis adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-283/2010, kurioje nustatyta, jog nuteistasis būdamas neblaivus tyčia dėl chuliganiškų paskatų name sudavė rankomis ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai į veidą, ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, įspyrė į pilvą ir du kartus į kairę ranką bei trenkė degtinės buteliu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą - minkštųjų audinių muštinę žaizdą viršugalvyje, minkštųjų audinių sumušimą veide, dešiniajame žaste ir dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste ir kairiajame dilbyje bei kairiojo peties sąnario srityje, taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė 11000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nukentėjusiosios apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos padidinimo, konstatavęs, jog nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesai, todėl didinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nukentėjusiosios kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos padidinimo, nurodęs, kad teismai neturtinės žalos dydį nustatė, įvertinę nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą – neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirtus skaudžius išgyvenimus, susijusius su fiziniu skausmu ir dvasinėmis kančiomis, atsižvelgė į tai, kad dėl nusikaltimo metu patirtos žandikaulio traumos nukentėjusiajai tęsiamas odontologinis gydymas, tačiau ilgalaikių, negrįžtamų pakitimų nebuvo padaryta ir šiuo metu nukentėjusioji be didesnių apribojimų gali tęsti jai įprastą gyvenimo būdą bei studijuoti, taip pat teismai atsižvelgė į žalą padariusio asmens tyčinę kaltės formą, padarytą turtinę žalą, į kaltininko turtinę padėtį, t. y. kad nuteistasis dirba, tačiau bendrovės finansinė padėtis sunki, nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, sąskaitų bankuose jis neturi. Taigi, vertinant visas nurodytas bylos aplinkybes kaip visumą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kolegijos nuomone, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos piniginis įvertinimas 11000 Lt yra teisingas ir atitinkantis šios bylos aplinkybes – jį didinti nėra pagrindo.

Šiame kontekste kolegija laiko būtinu paminėti ir tai, jog kasacinėje byloje Nr. 2K-474/2008, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau lengvesnėms pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 10000 Lt neturtinės žalos. Minėtoje kasacinėje byloje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nenustatytam asmeniui iškeikus nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, numetus dalį nukentėjusiojo parduodamų rūbų ant žemės, bei sudavus kumščiu ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, jis (nuteistasis) tyčia smogė kumščiu ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, o šiam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, jis kartu su nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - veido sumušimą su odos nubrozdinimu ir poodinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, trijų viršutinių kandžių krašto nuskėlimą emalio ribose, poodines kraujosruvas kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tuo tarpu kasatorius savo skundo argumento, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprotingai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos, nepagrindė teisminiais precedentais.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies sumušimas, lydimas nosies kaulų bei nosies kremzlių lūžių ir nosies pertvaros iškrypimo, sutrikdęs alsavimą per nosį, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos lūpose, apatinio žandikaulio dešinio pirmo danties nuskėlimas, dėl fizinio smurto panaudojimo A. R. patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą dėl smūgių į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, patyrė ir tebejaučia nepatogumus, kurie turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, nes iki šiol jaučia patirtų kūno sužalojimų pasekmes, jį lydi nerimas dėl ateities intervencijų, susijusių su pažeistų dantų gydymu, kolegija laiko, kad mažinti A. R. šioje byloje priteistą 7000 Lt neturtinę žalą, kurios dydis yra analogiško pobūdžio bylose priteisiamų sumų ribose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismo nusprendžio dalis dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nemotyvuota, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, visiškai pagrįstai esminiais neturtinės žalos kriterijais laikė tai, kad A. R. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o P. P. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nors nuteistasis P. P. mano, kad dėl esamos turtinės padėties (darbinių pajamų ar nuosavo vertingo turto neturi, mokosi) jis negalės įvykdyti jam paskirtos daugiatūkstantinės piniginės prievolės, tačiau kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. P. P. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl neabejotinai turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, kaip jau aptarta, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, jog nėra jokių įstatyminių nuostatų, įpareigojančių tėvus atlyginti pilnamečių vaikų padarytą žalą, todėl apelianto teiginys, jog jam priteistą neturtinę žalą dėl jo sunkios turtinės padėties turės atlyginti jo tėvai, yra nepagrįsti.

Taigi nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. R. nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl solidarios prievolės

Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šiuo aspektu solidari prievolė neabejotinai nustato sunkesnę skolininko teisinę padėtį (iš jo gali būti pareikalauta atlyginti visą žalą) lyginant su daline prievole. Tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi, atlyginęs bendrais su E. D. veiksmais A. R. padarytą 7000 Lt neturtinę žalą, P. P. įgis teisę iš E. D. reikalauti atlyginti už jį sumokėtą žalos dalį, t. y. 3500 Lt. Tuo tarpu nustatant, kaip to prašo nuteistasis, konkrečias P. P. ir E. D. dalis, neabejotinai P. P. būtų priteista didžioji (ženkliai didesnė nei 3500 Lt) A. R. padarytos žalos dalis, nes būtent jo veiksmai – ne mažiau 10 smūgių kumščiu ir delnu A. R. į veidą bei spyris koja į nosį, lyginant su ne mažiau kaip 2 E. D. smūgiais, buvo reikšmingiausi sutrikdant A. R. sveikatą. Taigi kolegija negali patenkinti nuteistojo P. P. prašymo nustatyti jo ir E. D. dalis solidarioje neturtinės žalos atlyginimo prievolėje, nes, esant išdėstytoms aplinkybėms, tai pasunkintų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą atitinkamą P. P. teisinę padėtį.

Vengiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį (byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą), nukentėjusiojo atrstovės prašymas dėl papildomų proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. P. paliekamas spręsti pirmosios insrtancijos teismui BPK 362 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo P. P. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir paskirti nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Zigmas PociusEduardas Maškevičius