Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Pareigos buvo bendrauti su klientais, derinti užsakymus, leisti fejerverkus. Festivalyje jie dalyvavo todėl, kad buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini). Platformą fejerverkams leisti įrengė „Granatos live“ organizatoriai. Kokius fejerverkus leisti parinko jis ir dar pasitarė su V. B. Fejerverkų parinkimo kriterijus buvo, kad pakiltų virš medžių. Leidžiami fejerverkai buvo paženklinti ir atitiko visus Lietuvos Respublikos civilinės pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Oro sąlygos buvo palankios, vėjo beveik nesijautė, sausra paskelbta nebuvo. Pagal technines ir oro sąlygas nebuvo kliūčių leisti fejerverkus. Fejerverkų paleidimas vyko sklandžiai, jie pakilo į reikiamą aukštį, t.y. kaip ir reikėjo pagal jų techninę charakteristiką. Jis paleisdamas fejerverkus laikėsi visų saugumo priemonių – aptvėrė saugumo zoną pasirūpino gesintuvais nedegiu audiniu, išlaikė atstumą 100-150 metrų iki artimiausio pastato (išmatavo pasitelkus maps.lt).

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. B. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad Pirotechnikos įstatymo 11 straipsnis nurodo, kad jei ant fejerverko informacija netelpa, instrukcija pateikiama atskirai. Konkrečiu atveju instrukcija buvo pateikta atskirai lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. Platforma, nuo kurios buvo leidžiami fejerverkai buvo stabili, ją įrenginėjo festivalio organizatoriai. D. S. tarėsi su juo kokius fejerverkus leisti. Buvo atsižvelgta į medžių aukštį ir pasirinkti F4 gaminiai. Fejerverkų paleidimo metu, jis buvo atsitraukęs toliau ir jokių nesklandumų nepastebėjo. Visus gaminius ėmė iš savo sandėlio, nes užsiima pirotechnikos gaminių mažmenine ir didmenine prekyba ir fejerverkų organizavimu.

Ekspertas A. R. teisme parodė, kad jo pateikta specialisto išvada yra tikimybinė. Pagal pateiktus duomenis negali nustatyti kokios kategorijos fejerverkai buvo leidžiami. Negali sukonkretinti ir kokie likučiai buvo fejerverkuose. Patvirtina, kad priešgaisrinė tarnyba išdavė leidimą saugiam atstumui 150 metrų, o gaisras kilo daugiau nei už 500 metrų. Teigia, kad dalelė gali nuskristi ir toliau. Pirotechnikas leidžiantis fejerverkus gali nuspėti tokį atsitikimą, bet atspėti negali. Iš daugiametės praktikos žino, kad tie patys fejerverkai bandymų metu ne vienodai šauna. Neneigia, kad stogą galėjo uždegti ir deglas. Dėl ekspertizei pateiktų augalų lapų, mano, kad galėjo būti pateikta įvairių lapų, kurie galėjo apsvilti ir nuo pastato gaisro. Gaisro židinio centrą nustato pagal liekanas ir tuo remiantis buvo nustatyta, kad gaisras plito iš viršaus žemyn, tai buvo nustatyta pagal ugnies plitimo kryptį.

Liudytojas T. G., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad baigęs KTU termo inžinerijos studijas. Nuo 2012 metų dirba fejerverkų srityje ir per metus paleidžia apie 30 fejerverkų. 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo apie 11 km. nuo gaisro. Oras buvo ramus, sąlygos leisti fejerverkams palankios. 1 mm mortyros vamzdis atitinka 1 m saugumo zonos, todėl apie 500 m. Atstumas per didelis gaisrui sukelti. Mano, kad priešgaisrinė apsauga, išduodanti leidimą, geriau žino vietovę ar fejerverkas gali sukelti gaisrą.

Liudytojas G. L., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 1993 m. dirba pirotechnikos gamyboje. Šiuo metu vadovauja įmonei ruošiančiai pirotechnikus. 2010-2011 metais buvo pakeistas Pirotechnikos įstatymas dėl asmenų dirbančių su F4 gaminiais ir visi buvo iš naujo licencijuoti. Neįmanoma, kad F4 fejerverko užtaiso elementai nuskrietų apie 500 metrų ir būti tokio karštumo, kad uždegtų nendres. Jeigu augalai apdegė nuo fejerverko, ant jų turi išlikti šlakas.

Liudytojas A. A. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Liaudies buities muziejuje pavaduotoju. Festivalio dienomis jam buvo išeiginės. Sekmadienį iš žiniasklaidos sužinojo apie gaisrą muziejuje. Jis (duomenys neskelbtini) atstovui V. D. raštu davė nurodymą, kad fejerverkų leidimas būtų saugus, nes jie leidžiami pavojingoje vietoje. Prieš renginį A. M. prašė „Vabalų sodybos“ raktų, nes norėjo kažkuo prekiauti, tačiau jis raktų nedavė.

Liudytojas V. B. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Liaudies buities muziejuje apsaugos viršininku. Festivalio dienomis buvo išeiginės, kadangi atsakingas renginys laikas nuo laiko nuvykdavo į muziejų. Sutarčių sudarymo formalumai jam nežinomi. Teoriškai žinojo kur yra fejerverkų paleidimo aikštelė, praktiškai prie jos nebuvo. „Vabalų sodyba“ neeksploatuojama, todėl užrakinta. Fejerverkų paleidimo metu jis buvo Žemaitijos sektoriuje, pasibaigus fejerverkams išvažiavo į Aukštaitijos sektorių. Apie gaisrą sužinojo iš apsaugos darbuotojo. Atvažiavo viena gaisrinė ir 2-3 minutes gaisro negesino, priežasties nežino, po to atvažiavo pagalba. Kadangi pastatas karkasinis, degė labai greitai.

Liudytojas A. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaip „Ekskomisarų biuro“ darbuotojas dirbo festivalyje ir patruliavo pagal teritorijos perimetrą, prie scenos nepatruliavo. Įvykio dieną festivalyje nebuvo, apie gaisrą sužinojo iš kitų darbuotojų.

Liudytoja K. B., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba vyr. tyrėja, vyko priemonių planas – neblaivių vairuotojų tikrinimas visoje apskrityje. Atvažiavo į Rumšiškes kai vyko festivalis. Iš toli matė fejerverkus, jiems pasibaigus po kelių minučių, pamatė ryškią šviesą ir ugnies fakelą, išgirdo gaisrinių sirenas. Nuvyko į muziejų, vienas pastatas visiškai degė, o dėl kito ji neįsitikinus. Minioje buvo apsvaigusių jaunuolių, tačiau patruliuojant po muziejų asmenų nešiojančių deglus nepastebėjo.

Liudytojas E. K., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. dirbo Rumšiškių miestelyje ir tikrino iš festivalio išvažiuojančius vairuotojus. Būnant prie magistralės A1, pamatė fejerverkus, jiems pasibaigus pamatė didelę geltonai – raudoną šviesą, nusprendė, kad tai gaisras. Nuvyko į įvykio vietą, asmenų su fakelais nepastebėjo, neblaivių asmenų buvo.

Liudytojas K. N., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. kaip žiūrovas nuvyko į festivalį „Granatos Live“. Iš pradžių buvo prie karčiamos, o po to prie scenos. Platformos su pirotechnikos gaminiais nematė. Fejerverkų paleidimo metu buvo prie savo namų Rumšiškių miestelyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu liudytojui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 16 val. Jis su drauge A. P. ir J. bei G. M. nuėjo į festivalį „Granatos Live 2017“, vykusį Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Ėjo pėsčiomis, nes visi gyvena Rumšiškėse. Su savimi nešėsi sumuštinių, nes ketino renginyje pavakaroti. Renginyje buvo daugybė žmonių. Vyko prekyba maistu, suvenyrais, todėl aplankė visas prekyvietes, pasivaikščiojo po muziejaus teritoriją. Juos domino nuo 18 val. organizuojamas koncertas, kuriame turėjo dainuoti Jazzu, M. M. ir kiti dainininkai. Likus apie 1 valandai iki koncerto susiskambino su J. M. broliu A. M. Visi žinojo, kad jis tikrai yra tame renginyje, nes planavo eiti. Su A. M. susitiko prie Karčiamos. Ar jis buvo atvykęs automobiliu jis nematė ir nesidomėjo. Teritorijoje buvo ir daugiau automobilių, todėl nebuvo tikslo aiškintis, kokiu būdu A. pasiekė renginį. A. M. iš pažiūros atrodė visiškai blaivas, kalbėjo rišliai. Prie Karčiamos įrengtas lauko stalas su kelmais sėdėti. Iš pradžių ta vieta buvo užimta, o paskui atsilaisvino, todėl penkiese (su A.) susėdo aplink stalą. Išdėliojo ant stalo su savimi atsineštą maistą, o A. M. kažkur trumpam nuėjo ir grįžo nešinas 1 buteliu šampano ir 1 buteliu brendžio. Prie stalo visi valgė, vaišinosi alkoholiu. Išgirdę, kad jau prasidėjo Jazzu koncertas, susirinko nuo stalo maisto ir alkoholio likučius į krepšį, kurį jis pasiėmė su savimi. Tada visi nuo Karčiamos, įskaitant ir A. M., nuėjo prie scenos pasiklausyti koncerto. Ten buvo tiek daug žmonių, kad neilgai trukus visi pasimetė vienas nuo kito. Tai netrukdė klausyti dainininkų ir linksmintis. Apie 24 val., pasibaigus koncertui, jis su A. P. išėjo iš renginio. Su kitais draugais nebuvo susitarę eiti kartu, nes tai buvo neįmanoma – masė žmonių, baisus triukšmas ir panašiai. Taip sutapo, kad jau pačiose Rumšiškėse susitiko su J. ir G. M. A. M. su jais nebuvo. Į namus grįžo apie 1 val. Netrukus išgirdo fejerverkų šaudymo garsus. Pažvelgęs pro namų langus pamatė, kad virš renginio nuo fejerverkų intensyvumo švietė visa padangė. Fejerverkų šaudymas truko ilgokai, bet nežino, kiek tiksliai laiko. Baigus leisti fejerverkus, labai greitai išgirdo gaisrinės mašinų sirenas. Jis pažiūrėjo pro langą – muziejaus pusėje ir toliau matėsi kažkokie šviesuliai. Iš karto pagalvojo apie gaisrą muziejuje, bet nežinojo, kas konkrečiai degė. Apie tai, kad sudegė Vabalų sodyba, sužinojo sekančią dieną iš žiniasklaidos. Tiek jo, tiek kitų jo pažįstamų, Rumšiškių gyventojų nuomonė vienareikšmiška – gaisras kilo nuo fejerverkų. Kategoriškai atmeta padegimo versiją, nes visoje muziejaus teritorijoje buvo minios žmonių, tame tarpe ir prie sudegusių pastatų. Stovėjo ir palapinės, kuriose dalyviai nakvojo. Būtų tikrai atsiradę liudytojų, mačiusių, kad kažkas gaisrą sukėlė tyčia (1 t., b. l. 190-191).

Liudytojas M. V., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) projektų vadovas. Buvo festivalyje, pastebėjo gaisrą ir nesuprato iš kur jis kilo. Kilus gaisrui buvo netoli fejerverkų leidimo vietos. Nepastebėjo, kad paleidžiant fejerverkus būtų kokių nors nesklandumų. Neblaivių asmenų pastebėjo, asmenų su atvirais ugnies šaltiniais nematė.

Liudytoja V. R., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. dirbo muziejaus direktore. Festivalyje nedalyvavo, nes atostogavo. Festivalis vyksta nuo 2013 m. Ir organizavimo schemos atidirbtos. Prieš leidžiant fejerverkus visada buvo imamasi papildomų apsaugos priemonių.

Liudytojas E. M., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. dirbo muziejaus apsaugoje. Festivalyje buvo ir dirbo, nuo Vabalų sodybos buvo maždaug už 300-400 metrų. Iš tos vietos kur jis buvo sodybos nesimatė. Šalia Vabalų sodybos buvo palapinių miestelis. Pašalinių transporto priemonių nematė. Apie gaisrą pranešė savanorė mergina. Nuvykus į įvykio vietą pamatė daug dūmų ir kažką švenčiant stogo viršuje. Žmonių aplink nebuvo. Jis informavo viršininką ir muziejaus gaisrinės automobilį. Gesinimo darbai prasidėjo mažiau nei po 10 minučių, sklandžiai nevyko, nes nepasijungė siurblys. Po to prisijungė papildomos pajėgos. Patvirtina, kad po Žemaitijos sektorių vaikščiojo daug neblaivių asmenų. Asmenų, turinčių įtaisus su atvira liepsna, nepastebėjo.

Liudytoja J. M., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena Rumšiškių miestelyje. 2017 metais buvo festivalyje „Granatos live“ iš jo išėjo iki fejerverkų paleidimo ir juos stebėjo iš namų. Nežino kiek laiko praėjo tarp fejerverkų pabaigos ir informacijos apie gaisrą. Būnant festivalyje žmonių su fakelais nepastebėjo, neblaivių asmenų matė.

Liudytojas A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. dirbo muziejaus gaisrinės vairuotoju. Festivalio dieną nedirbo, atvyko kaip žiūrovas. Prieš tai kreipėsi į A., prašydamas Vabalų sodybos raktų, kad savo reikmėms pasislėpti alkoholio, tačiau raktų jam nedavė. Šeštadienį alkoholio atsivežė savo automobiliu, ten jį ir laikė. Jo automobilis buvo pastatytas ant keliuko vedančio į Vabalų sodybą. Tą vakarą į Vabalų sodybą nuėjęs nebuvo. Prie karčiamos buvo susitikęs su seserim, jos vyru ir kitais asmenim, vartojo alkoholį, kurį jis atsivežė ir visi išsiskirstė prie pagrindinės scenos. Jis koncerto pabaigos nesulaukė, užmigo automobilyje. Pabudo nuo riksmų, o automobilis buvo apimtas dūmų. Matė, kad dega Vabalų sodyba. Degė stogo šlaitas viduryje.

Liudytojas A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad festivalyje jis buvo atsakingas už apsaugą perimetru ir viduje. Po paskutinio fejerverko šūvio pamatė dūmus, maždaug po 10 minučių pamatė ugnį. Neblaivių asmenų matė, bet žmonių su signaliniais deglais nepastebėjo.

Liudytojas V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo festivalyje. Gaisras kilo po fejerverkų. Žmonių su deglais nematė.

Liudytoja S. Š., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 metais buvo festivalyje Rumšiškėse, sulaukė fejerverkų. Matė gaisrą, stoge buvo du ugnies židiniai. Buvo daug žmonių, bet su deglais ji neužfiksavo.

Liudytoja A. M., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dalyvavo apžiūrint augalus aplink gaisravietę. Ji negali pasakyti ar augalų lapai nukentėjo nuo fejerverkų ar nuo gaisro. Šlako ant augalų nepastebėjo.

Liudytoja R. A., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad tyrimą atliko pagal pavestas pareigas, pagal ikiteisminio tyrimo taisykles. Kadangi M. K. daugiau specializuojasi priešgaisriniuose tyrimuose, ji turi daugiau specialių žinių, todėl ji buvo daugiau orientuota į apžiūras, įvykio vietos, objektų, o ji apklausinėjo liudytojus, skyrė užduotis ekspertams, rinko įvairius dokumentus. Kiek prisimena, nuo tyrimo pradžios jai Priešgaisrinės apsaugos tarnyba persiuntė elektroninį laišką, kuris buvo gautas į jų bendrąjį paštą. Siuntė kontaktas elektroninį laišką pasivadinęs T. R. Tikslaus teksto negali prisiminti, bet jame buvo rašoma, kad jis dalyvavo 2017 m. festivalyje, stebėjo fejerverkus ir po iššovusių didesnių fejerverkų, kurie daugmaž nuskrido į statinių pusę, užsiliepsnojo pastatai, jis kalbėjo apie gaisrą . Jo manymu iššauti fejerverkai galėjo sukelti gaisrą. Toks buvo elektroninis laiškas. Šito asmens liudytoju apklausti nepavyko, kadangi įvairiomis procesinėmis priemonėmis mes negalėjome nustatyti jo kontaktinių duomenų, o į turimą elektroninį laišką, jis neatsakinėjo. Kadangi šią bylą tyrė kelios tyrėjos, tai rengdama bylą teismui pastebėjo, kad yra tam tikrų neatsakytų dokumentų, o paskui prisiminė, kad pirmiausia užklausas darė tyrimo grupės narė K., kad pateiktų įrangą, dokumentus, atsakymo nesulaukė ir tada teko pakartotinai užklausti. Buvo pateikta keletas dokumentų, tarkim scenarijus pirotechnikos gaminių leidimo, kurie buvo naudojami renginio metu, visų gaminių specifikacijos. Kas daugiau buvo dar pateikta, negali pasakyti. Kai jau nutarė, kad tą įrangą reikia būtinai apžiūrėti, parašė dar kartą užklausą, tai tik tada buvo pristatyta visa įranga. Lygiai po metų įrangą pristatė, t. y. 2018-07-19. Tiksliai suskaičiavo, buvo atvežta apžiūrai 14 dėžių, kurios buvo sunumeruotos ir lygiai tiek pat išsiuntė su užduotimi pasverti. Ir buvo sveriama po kiekvieną dėžę iš kiekvienos partijos. Įvykio vietos apžiūros protokole, kurį sudarė tyrėja K. ir gaisrų tyrimo specialistas Kasko buvo nurodyta, kad toje vietoje, kur šaudytos mortyros buvo rasta gaminių etikečių, t. y. užtaisų etikečių liekanų su dalimi teksto, dalimi medžiagos popierinės. Tai buvo labai panašu į tas, kurios buvo ant jai pateiktų apžiūrai pavyzdžių, užrašytų lenkų kalba. Todėl ir parašė identiški. Lietuvių kalba atsirado, kai jai, kaip tyrėjai buvo atvežta įranga, bet buvo pateikta keletas perplėštų A4 formato lapo, per pusę, lapelių, vienam F3 gaminiui išversta instrukcija, kita F4 gaminiui išversta į lietuvių kalbą. Tačiau tai buvo lietuviškas vertimas, be jokių vertėjo profesionalaus rekvizitų. Pristačiusieji tos naudojimosi instrukcijos netvirtino.

Liudytojas D. M., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 metais dirbo policijos pareigūnu, festivalio metu Rumšiškėse prižiūrėjo viešąją tvarką. Budėtojas pranešė apie gaisrą, nuo gaisravietės jis buvo maždaug už 1 km. Atvažiavo vienas iš pirmųjų, buvo daug žmonių. Pastatas degė atvira liepsna, nematė asmenų, kurie turėtų daiktų su atvira liepsna. Tarp švenčiančių buvo ne mažai neblaivių asmenų.

Liudytojas D. B., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 rugpjūčio 6 d. dirbo scenoje su pirotechnika, jo funkcijos atlikti specialiuosius efektus užsienio grupių pasirodymo metu. Efektais aprūpino (duomenys neskelbtini). Matė žiūrovus su signaliniais gelbėjimo deglais, niekas jų netramdė. Apie tai kalbėjo tik su M. V. Leidžiant fejerverkus jokių nesklandumų nepastebėjo.

Iš 2017-08-06 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjo Ž. Č. tarnybinio pranešimo nustatoma, kad 2017 rugpjūčio 6 d. apie 02.07 val. gautas telefoninis pranešimas, kad L. L. g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r. dega Lietuvos liaudies muziejaus ekspozicijos 2A medinis namelis. Apžiūrėjus įvykio vietą kartu su Kauno apskrities PGT VPPS specialiste M. K. nustatyta, jog Lietuvos liaudies muziejaus teritorijoje degė ekspozicija – Mažoji Lietuva, kuri sudaryta iš dviejų pastatų: gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Apžiūrint įvykio vietą matyti, kad gyvenamasis namas sudegė visiškai, namo konstrukcijų neišliko, ūkinis pastatas taip pat sudegė visas, liko tik mūriniai pamatai. Apdegė aplink pastatus augę medžiai. Aplink gaisro vietą gyvenamųjų namų ar palapinių su festivalio Granatos live dalyviais nėra. Apžiūrint teritoriją (pridedamas lankstinukas su scenų išdėstymu) ties Utenos scena, apie 200 metrų nuo scenos, link sudegusių pastatų pusės matoma fejerverkų šaudymo vieta, kurioje sudėti nedegantys stalai- padėklai, tačiau ant jų fejerverkų likučių, šaudymo mechanizmų ar kitų susijusių daiktų nėra. Įvertinus įvykio vietoje gautus duomenis, gauta PGT specialistės pirminė išvada, jog gaisro priežastis - pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatoma, kad 2017 rugpjūčio 6 d. buvo apžiūrėta Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje esanti gaisravietė ir jos prieigos. Apžiūrėjus įvykio vietą vizualiai matyti, kad gaisro židinio zona yra ekspozicijos „Mažoji Lietuva“ gyvenamajame name. Pastatas sugriuvęs, medinės pastato konstrukcijos sudegė. Pastato viduje yra išlikusios medinės lentos, sukrautos viena ant kitos, kurios apdegusios iš šonų. Iš to darytina išvada, kad gaisro židinys nėra pastato vidinėje vidurinėje dalyje. Techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta. Gaisro priežastis – atviras pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 25-40).

Iš 2017 rugpjūčio 6 d. įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo nustatoma, kad Lietuvos liaudies buities muziejuje prie Kauno marių ir už „Žemaitijos ekspozicijos“, miško aikštelėje tarp medžių yra du sudegę ekspozicijos „Mažoji Lietuva“ pastatai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamojo namo medinės sienų konstrukcijos apdegę iš vidaus ir sukritę į namo išorę. Stogas nudegęs, pastato viduje matomos pertvarų liekanos. Pastato centrinėje dalyje matomos viena ant kitos sukrautos, iš visų pusių apdegusios lentos. Iš abiejų pusių matomos įėjimų į pastatą angos. Prie įėjimo Nr. 1. ant žemės yra vyrio dalis, įleidžiama spyna, durų fragmentų nerasta. Įėjimo Nr. 2 vietoje, namo viduje, tarp visiškai sudegusių medžiagų rasta įleidžiama spyna ir durų vyriai uždarytoje padėtyje. Elektros instaliacijos laidų, įvadų, šildymo įrenginių, dūmtraukių nėra. Prie pastato išorės yra aprūkusių susilydžiusio stiklo fragmentų. Nuo šio pastato apie 20 metrų atstumu yra sudegęs ūkinis pastatas. Šio pastato medinės konstrukcijos sudegę ir degėsiai išsibarstę gaisravietėje. Pastato viduje matosi apdegę šiaudų – nendrių ryšuliai. Pamatai mūriniai, matosi įėjimo į pastatą vietos. Nuo šių pastatų, link „Žemaitijos“ ekspozicijos fejerverkų paleidimo vieta yra už apie 484 metrų. Šioje aikštelėje rasta popierinių fragmentų nuo fejerverkų pakuočių. Iš specialisto išvados prie 2017-08-06 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apibendrinus papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatytus degimo požymius bei pateiktą informaciją nustatyta, kad gaisro židinio zona yra ekspozicinio gyvenamojo namo stogo centrinėje dalyje (L. L. g. 2, Rumšiškių miest., Kaišiadorių rajonas). Apžiūros metu buvo panaudotas dujų analizatorius „TIGER“, kurio panaudojimo metu degių skysčių arba jų mišinių garų koncentracijos nenustatyta. Gaisravietėje neaptikta jokių degių medžiagų (chemikalai, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, lakai, dažai ir pan.) liekanų, kurios dėl savo cheminės sudėties irstant ar veikiant išoriniams poveikiams galėtų savaime užsidegti. Taip pat elektros instaliacijos, elektros prietaisų ir įrangos, šildymo įrenginių liekanų aptikta nebuvo. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio (1 t., b. l. 41-53).

Iš 2018-07-10 portalo „15 min.lt“ pateikto straipsnio vaizdų su ekspozicijos „Mažoji Lietuva“ pastatais prieš gaisrą protokolo nustatoma, kad vaizdo medžiagoje matomas ekspozicijos ,,Mažoji Lietuva“ pastatų kompleksas yra miško aikštelėje, ekspozicijoje yra du pastatai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamojo namo matoma dalis iš kiemo pusės, už namo yra miškas. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su palėpe, medinis, apkaltas lentelėmis. Vaizdo medžiagoje gyvenamojo namo stogo apatinė dalis yra aukščiau už toje pat medžiagoje užfiksuotus žmones, atstumas nuo žmonių galvų iki stogo apatinės dalies sudaro trečdalį viso aukščio (nuo žemės iki stogo apatinės dalies). Stogas visame plote dengtas nendrių danga ir tik pačiame stogo viršuje nendrės sutvirtintos medinėmis listelėmis. Stogo dangoje matomi augančių samanų intarpai. Stogo šlaitas nuožulnus. Ūkinis pastato dalis sienos nuo žemės yra mūrinė, viršutinė sienos dalis -medinė , pastatas vieno aukšto, stogas dengtas nendrėmis, viršutinėje stogo dalyje nendrės pritvirtintos medinėmis listelėmis. Stogo dangoje matomi augančių samanų intarpai. Stogo šlaitas nuožulnus. Už pastato matomas miškas (1 t., b. l. 83-84).

Iš 2017 rugsėjo 14 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad kartu su VDU Kauno botanikos sodo kolekcijų sektoriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja A. M. apžiūrėjus gaisravietę ir jos apylinkes nustatyta, kad yra terminio poveikio požymių ir atskiruose nuo gaisravietės nutolusiuose taškuose:

1. punkte nutolusiame per 55 m nuo gaisravietės aptiktas pažeistas jaunas klevas (stiebai turėjo nudegimo žymių, lapai paveikti kaitros išdžiūvę ir praradę natūralią spalvą)

2. punkte nutolusiame per 66 m. aptiktas pažeistas terminio poveikio jaunas paprastojo klevo augaliukas, prie jo auganti dilgėlė ir avietė (visų augalų lapai pažeisti), augalai auga vienoje vietoje vienas arti kito.

3. punkte nutolusiame 100 m nuo gaisravietės, aptiktas terminio poveikio paveiktas atžalinės kilmės paprastasis klevas (pažeisti keli stiebai ir jų lapai).

4 punkte nutolusiame apie 100 m nuo gaisravietės kita kryptimi nei 3 punktas, terminio poveikio augalams nenustatyta. (1 t., b. l. 57-65).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2215(17) nustatoma, kad atliktas 2017 rugsėjo 14d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastų augalų su terminio poveikio požymiais, cheminis tyrimas. Įvertinus atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad ant tirti pateiktų augalų pavyzdžių Nr. 1. – Nr. 3 pašalinių cheminių medžiagų, įskaitant naudojamas pirotechnikos gamyboje, ir pirotechnikoje naudojamų medžiagų degimo produktų pėdsakų nėra. Pažymėtina, kad dalis pirotechninių medžiagų degimo produktų yra dujinės medžiagos (anglies dioksidas, sieros dioksidas ir kitos), kurios pasišalina iš karto degant medžiagai (3 t., b. l. 91-93).

Iš 2018 kovo 1 d. papildomos apžiūros protokolo nustatoma, kad apžiūrėta Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorija. Apžiūros metu nustatyta, kad „Žemaitijos“ ekspozicijos prieigose, tarp sodybos ir malūno, atviroje teritorijoje buvo scena, kurios priekis buvo lygiai su sodybos tvoros kraštu. Ši vieta imama kaip atskaitos taškas ir nuo jos statmenai, pietvakarių kryptimi matuojamas atstumas iki miškingoje teritorijos dalyje esančios proskynos, kurioje buvo sumontuota platforma fejerverkų paleidimui, yra apie 125 metrai. Miško proskyna, kurioje buvo sumontuota platforma, apaugusi medžių sėjinukais, proskynos dydis nuo medžio iki medžio, matuojant pietvakarių kryptimi, yra apie 11,90 metrų, o pietryčių kryptimi – matuojant nuo medžio iki medžio, yra apie 16,10 metrų. Teritorija apsnigta. Nuo miško proskynos, kurioje buvo fejerverkų paleidimo vieta, matuojant iki taško Nr. 3, pažymėto 2017-09-14 papildomos apžiūros protokolo priede, gautas apie 442 metrų atstumas, iki taško Nr. 2 – apie 496 metrų , o iki taško Nr. 1 – apie 488 metrų atstumas. (1 t., b. l. 66-70).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 35-3 (SI) nustatoma, kad pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą, nustatyta, kad Lietuvos liaudies muziejaus teritorijoje degė ekspozicija „Mažoji Lietuva“, kuri sudaryta iš dviejų pastatų: gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad ūkinio pastato medinės konstrukcijos sudegę, tik yra likę degėsių likučiai gaisravietėje, taip pat pastato viduje yra išlikę, apdegusių šiaudų ryšulių liekanos Šio pastato medinės konstrukcijos sudegę ir degėsiai išsibarstę gaisro vietoje. Pastato viduje matosi šiaudų-nendrių ryšuliai apdegę. Apie 20 m nuo ūkinio pastato yra įrengtas gyvenamasis namas, kurio medinės sienų konstrukcijos yra sukritusios j namo išorę, stogas yra visiškai sudegęs. Atlikus ekspertiniam tyrimui pateiktos vaizdinės medžiagos (nuotraukų) analizę, nustatyta, kad ūkinio pastato stogo ir sienų nėra (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Ūkinio pastato viduje ir išorėje yra išlikę stipriai apdegę medinių sijų, lentų fragmentai bei nendrių ryšuliai (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas Nr. 1, Nr. 2). Atlikus gyvenamojo namo nuotraukų analizę nustatyta, kad gyvenamo namo stogo nėra (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas N r. 4, Nr. 5. Nr. 6). Didžioji dalis gyvenamojo namo medinių sienų yra sudegusios, o išlikę medinių sienų fragmentai yra labiau išdegę iš vidaus, negu iš išorės (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas Nr. 7, Nr. 8. Nr. 9). Išlikę medinių sienų fragmentai yra sukritę Į gyvenamojo namo išorę (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas Nr. 9, Nr. 10. Nr. 11). Gyvenamojo namo centrinėje dalyje yra paviršutiniškai apdegusios lentos (žr. Priedo Nr. 1, nuotraukas Nr. 12, Nr. 13). Tačiau atlikus ekspertiniam tyrimui pateiktos vaizdinės medžiagos (vaizdo įrašų) analizę, nustatyta, kad gaisro pastebėjimo metu dega tik vienas iš dviejų pastatų (žr. priedo Nr. 1, nuotrauką Nr. 15.). Pagal vaizdo įrašą (Dega Rumšiškes Granatos live dronas 2017.08.08 DELFI) galimą daryti prielaidą, kad tai dega gyvenamasis namas. Įvertinus gyvenamojo namo terminius pažeidimus ir liudytojų parodymus galima teigti, kad gaisro židinio vietos dėl didelių terminių pažeidimų bei gaisro išplitimo ploto nustatyti nėra galimybės, todėl yra nustatoma gaisro židinio zona. kuri yra gyvenamojo namo stogo centrinėje dalyje (žr. Priedus Nr. 1 ir Nr. 2). Apibendrinus šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra ekspozicinio gyvenamo namo stogo centrinėje dalyje (žr. Priedus Nr. 1 ir Nr. 2).

Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų apie tai, kad nustatytoje gaisro židinio zonoje buvo laikomos ar sandėliuojamos kokios nors degios medžiagos (chemikalai, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti mikrobiologinis ar cheminis savaiminis užsiliepsnojimas, nėra. Nustatytoje gaisro židinio zonoje buvo gyvenamojo namo stogas dengtas nendrėmis. Ekspertiniam tyrimui patektoje medžiagoje teigiama, kad ekspozicinis gyvenamasis namas buvo atvežtas 1990 m. ir pastatytas miškelyje. Nendrės, kaip ir šiaudai, yra degi medžiaga, linkusi šiluminiam savaiminiam užsiliepsnojimui, jos savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra apie 310 °C [2, 7], tačiau mikrobiologiniam savaiminiam užsiliepsnojimui nėra linkusios. Kaip matyti, tai yra pakankamai aukšta temperatūra ir jei nendrėms nebus jokio pašalinio poveikio, galinčio ją įkaitinti iki jos savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros, tai nendrės pačios savaime užsiliepsnoti negali. Tyrimui pateiktoje medžiagoje jokių duomenų, kad gyvenamajame name buvo naudojami šilumos prietaisai ar panaši, šilumą išskiriančios įranga, nėra. Apibendrinus gaisro kilimo priežasties versijos dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo tyrimo rezultatus, šios versijos patvirtinti negalima.

Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai. kad gyvenamajame name elektros instaliacijos nebuvo, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai, elektros instaliacijos prietaisų ir šildymo įrenginių liekanos. Apibendrinant gaisro kilimo priežasties versijos dėl gyvenamojo namo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo tyrimo rezultatus, šios versijos patvirtinti negalima.

Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad gyvenamasis pastatas užrakintas ir į vidų patekti galimybės nebuvo. Apžiūros metu tarp gaisro šiukšlių buvo aptiktos spynos su durų vyriais uždarytoje padėtyje. Tyrimo metu buvo nustatyta gaisro židinio zona, kuri yra gyvenamojo namo stogo centrinėje dalyje.

Tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad renginio metu buvo leidžiami fejerverkai. Renginio metu apie 1 vai. 30 min. buvo paleisti fejerverkai, kurių šaudymas truko apie 2 minutes 26 sekundes „...Fejerverko leidimas bendrai užtaiko 2 minutes ir 26 sekundes. Apytiksliai buvo paleistas 1.30 val. pagal radijo ryšiu perduotą organizatoriaus komandą...“ (D. S. 2017 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas). Tačiau ekspertiniam tyrimui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje (vaizdo įraše DJI 0023) nustatyta, kad fejerverko trukme yra apie 2 min. 48 s. ir danguje dar matosi fejerverkų žarijos. Taip pat vaizdo įraše (DJI0068, DJI_0023) matosi, kad fejerverko dūmai sklinda rytų kryptimi, t.y., link minėtos „Mažos Lietuvos“ ekspozicijos. Tai pat ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad gaisro kilimo diena vėjas buvo vakarų apie 0-1 m/s, gūsiuose iki 3 m/s ir vėjo kryptis ir greitis yra matuojamas 10 m aukštyje „...vėjas vakarų 0-1 m/s, gūsiuose iki 3 m/s. Vėjo kryptis ir greitis Kauno meteorologijos stotyje matuojamas 10 aukštyje...“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-24)-29MS-0167). Kadangi pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą fejerverkai buvo šaudomi iki 160 m aukščio, todėl galima daryti prielaidą, kad virš 10 m aukščio vėjo greitis galėjo būti ir stipresnis, kuris turėjo įtakos nesudegusioms danguje fejerverko žarijoms nukristi toliau. Taip pat ekspertiniam tyrimui pateiktoje vaizdinėje medžiagoje vaizdo įraše (D.1I_0023) 00:00:48 sek., 00:01:02 sek., 00:02:48 matome kaip nesudegusios fejerverko žarijos krenta į mišką (žr. priedo Nr. 1 nuotraukas Nr. 16, Nr. 17. Nr. 18). Galima daryti prielaidą, kad esant apie 100 m aukštyje vėjo greitis galėjo būti ir didesnis, tai nesudegusi fejerverko žarija (iki galo nesudegusi užtaiso dalis) galėjo pasiekti gyvenamo namo stogą. Nustatytoje gaisro židinio zonoje buvo gyvenamojo namo stogas dengtas nendrėmis ir, kaip nustatyta šio klausimo pirmos versijos tyrime, jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra apie 310 °C. Todėl jų užsiliepsnojimui reikalingas pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis, kuris jas galėtų įkaitinti iki jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros. Pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą nustatyta, kad nustatytoje gaisro židinio zonoje įrenginių, prietaisų arba kitų pašalinių daiktų, galinčiu sukelti tokią temperatūrą, liekanų, kurios galėjo būti sunaikintos gaisro metu, aptikta nebuvo. Apibendrinant gaisro kilimo priežasties versijos dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima. Apibendrinant visų iškeltų gaisro kilimo priežasčių versijų tyrimo rezultatus daroma išvada, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio (iki galo nesudegusio pirotechnikos priemonės užtaiso dalies ar pan.) poveikio (3 t., b. l. 97-117).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 35-7 (SI) nustatoma, kad pirotechnikos priemonių užtaisų dalys jų paleidimo ir veikimo metu pagal savo konstrukciją bei veikimo pobūdį turi sudegti iki galo, gali likti nesudegusių užtaiso apvalkalo dalių. Tačiau civilinių pirotechnikos priemonių saugos ekspertizių atlikimo praktika ir gaisrų, kilusių dėl pirotechnikos priemonių, tyrimo praktika rodo, kad ne visais atvejais pirotechnikos priemonių užtaisų dalys ir juose esantis pirotechninis mišinys sudega iki galo. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tokios iki galo nesudegusios pirotechnikos priemonių užtaisų dalys nukrenta ant žemės arba kitų objektų ir dar kurį laiką smilksta iki visiško pirotechninio mišinio sudegimo. Pagal savo degimo galią ir pobūdį iki galo nesudegusias pirotechnikos priemonių užtaisų dalis galimą priskirti prie mažo galingumo uždegimo šaltinių. Dažniausiai degimas dėl tokių uždegimo šaltinių poveikio prasideda nuo smilkimo pereinanti į degimą atvira liepsna tik praėjus tam tikram, priklausomai nuo degančios medžiagos ir aplinkos sąlygų, laiko tarpui. Tokio proceso vystymosi greitis yra apie 25 mm per valandą. Prie tokių mažo kaloringumo uždegimo šaltinių galima dar priskirti smilkstančias cigaretes ir degančio degtuko liepsną. Tačiau smilkimą palaikančiomis savybėmis pasižymi smilkstančios cigaretės ir iki galo nesudegę pirotechnikos priemonių užtaisų dalys. Atsižvelgus į Centro 2018 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 35-3(SI) nustatyta gaisro židinio zoną „...gaisro židinio zona yra ekspozicinio gyvenamo namo stogo centrinėje dalyje...“ tokių uždegimo šaltinių, kaip smilkstanti cigaretė, patekimas į ją yra mažai tikėtinas. Apibendrinant šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad panašiu į iki galo nesudegusio pirotechnikos priemonės užtaiso dalį uždegimo šaltiniu gali būti smilkstanti cigaretė.

Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad miško proskynos, kurioje buvo sumontuota pirotechnikos priemonių paleidimo platforma (aikštelė), matmenys yra apie 11,9 m pločio ir apie 16,1 m ilgio „... Miško proskyna, kurioje buvo sumontuota platforma, apaugusi medžių sėjinukais. Proskynos dydis nuo medžio iki medžio matuojant pietvakarių kryptimi apie 11,90 m, o pietryčių – matuojant nuo medžio iki medžio apie 16,10 m...“ (Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018-03-01 Papildomos apžiūros protokolas). Vadovaujantis Civilinių pirotechnikos priemonių atitikties esminiams saugos reikalavimams įvertinimo tvarkos aprašu mažiausias saugus atstumas F3 kategorijos fejerverkams turi būti 15 m. Tačiau kiekvienai F3 ir F4 kategorijos pirotechnikos priemonei mažiausi saugūs atstumai nustatomi šių priemonių bandymų metu ir pateikiami jų naudojimo instrukcijose. Saugūs atstumai nustatomi nuo pirotechnikos priemonės iki kitų objektų į visas puses. Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklių 335 punkte nurodytų reikalavimų įvykdymą, t. y. nustatytas gaisro ir sprogimo pavojaus zonų ribas. Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad vieta, kurioje bus naudojamos pirotechnikos priemonės, buvo suderinta su Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių Priešgaisrine gelbėjimo tarnybos 2017 liepos 25d. raštas Nr. 13K-41 „Dėl šventinio fejerverko“). Ekspertiniam tyrimui duomenų apie renginio metu panaudotas pirotechnikos priemones ir jų naudojimo instrukcijose pateiktą informaciją nėra. Todėl įvertinti, ar visi saugos reikalavimai buvo įvykdyti renginio metu nėra galimybės. Apibendrinant šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad pirotechnikos priemonių paleidimo vieta neatitiko jos įrengimui keliamų reikalavimų. Įvertinti, ar visi saugos reikalavimai buvo įvykdyti renginio metu, pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės.

Savanoriško daiktų, dokumentų apžiūros protokolu nustatoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius V. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė 16 dėžių su pirotechnikos gaminių šaudymo mortyromis bei du pirotechnikos užtaisus apžiūrai (2 t., b. l. 77).

Apžiūros protokolu nustatoma <...> dėžė su 12 mortyrų <...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „01. 28.77“. Iš viso apžiūrėtos aštuonios dėžės su identiškomis mortyromis; <...>dėžė su 8 mortyromis <...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „02. 35.00“. Iš viso apžiūrėtos trys dėžės su identiškomis mortyromis; <...> dėžė su 8 mortyromis<...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „03. 48.64“, iš viso viena dėžė; <...> dėžė su 6 mortyromis <...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „04. 13.05“, iš viso viena dėžė; <...>dėžė su 18 mortyrų <...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „05. 26.42“, iš viso viena dėžė; <...> dėžė su 12 mortyrų<...> Ant dėžės viršutinio rėmo juoda spalva ranka užrašyta „06. 15.88, iš viso viena dėžė. Apžiūros metu nustatyta, kad mortyros į dėžes sudėtos, nefiksuojant prie pagrindo ir jas galima laisvai išimti iš dėžių (2 t., b. l. 78-79).

AB „Vilniaus metrologijos centras“ (toliau tekste – Centras) darbų atlikimo aktu nustatoma, kad 2018 liepos 20 d. Centras atliko šešių dėžių su mortyromis masės matavimus. Dėžės su mortyromis buvo naudojamos 2017 rugpjūčio 6 d. Kaišiadorių rajone Rumšiškėse, L. L. g.2, Lietuvos liaudies buities muziejuje. Iš kalibravimo liudijimo Nr. 018274 matyti mortyrų pasvėrimo rezultatai : dėžė „01“ - 28,77 kg; dėžė „02“-35,00 kg; dėžė „03“-48,64 kg; dėžė „04“- 13,05 kg; dėžė „05“ - 26, 42 kg; dėžė „06“ - 15,88 kg. (2 t., b. l. 93-94).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrai pateikta 2 vnt. pirotechnikos užtaisų. Apžiūrimas užtaisas, skirtas 3 colių (70 cm kalibro) vamzdžiui (mortyrai). Užtaiso medžiaga įpakuota į standų popierinį rusvos spalvos apvalkalą, ant kurio priklijuota etiketė su duomenimis lenkų kalba. Etiketėje nurodyti skaičiai ir standartiniai žymenys: „CE 1008 1170-F4-02056 NEC: 140 g Kaliber 70 mm Efekt : Gold coco w/red peony C29, C2; A: 97 m B : 119dBAI@50 m C :- D: v TYP BOMBA KL.F4 1.3G (duomenys neskelbtini) 3 „S73/CR02 Rok produkcji 2017“. Gaminio nugarinėje dalyje užklijuota baltos spalvos etiketė su lenkišku šriftu atspausdinta informacija. Apžiūrimas užtaisas, skirtas 5 colių (123 cm kalibro) vamzdžiui (mortyrai). Užtaiso medžiaga įpakuota į standų popierinį rusvos spalvos apvalkalą, ant kurio priklijuota etiketė su duomenimis lenkų kalba. Etiketėje nurodyti skaičiai ir standartiniai žymenys : „CE 1008 1170-F4-02058 NEC : 690 g Kaliber 123 mm Efekt : Brocade crown w/silver strobe pistil C54, C24; A: 118 m B : 120dBAI@50 m C :- D: v TYP BOMBA KL.F4 1.3G (duomenys neskelbtini) 5 ''S75/CR02 Rok produkcji 2017“. Gaminio nugarinėje dalyje užklijuota baltos spalvos etiketė su lenkišku šriftu atspausdinta informacija (2 t., b. l. 78-79). Palyginus su 2017-08-06 įvykio vietos Lietuvos liaudies buities muziejuje apžiūros metu fejerverkų leidimo aikštelėje rastais fejerverko užtaiso popieriniais fragmentais, akcentuotina, kad 2017-08-06 apžiūros metu rastų ir 2018-07-19 tyrimui pateiktų pirotechnikos užtaisų etiketės yra identiškos, surašytos lenkų kalba.

UAB (duomenys neskelbtini) raštu nustatoma matyti, kad bendrovė ikiteisminiam tyrimui pateikė 2017 rugpjūčio 6 d. renginio „Granatos live 2017“ naudotų pirotechnikos gaminių ir jų šaudymo mortyrų kiekį – vieną dėžę su 12 vnt. 3 colių mortyrų (mortyros vidinis skersmuo 76 mm), vieną dėžę su 18 vnt. 3 colių mortyrų (mortyros vidinis skersmuo 76 mm), šešias dėžes su 12 vnt. 4 colių mortyrų ( mortyros vidinis skersmuo 101 mm), vieną dėžę su 6 vnt. 4 colių mortyrų (mortyros vidinis skersmuo 101 mm), tris dėžes su 8 vnt. 5 colių mortyrų ( mortyros vidinis skersmuo 128 mm), vieną dėžę su 8 vnt. 6 colių mortyrų ( mortyros vidinis skersmuo 101 mm) (2 t., b. l. 76).

Specialisto išvada Nr. 35-12 (SI) nustatoma, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centre buvo atlikta UAB (duomenys neskelbtini) pristatytų civilinių pirotechnikos priemonių leidimo įrangos (13 dėžių) ir civilinių pirotechnikos gaminių leidimo valdymo įrangos (5 dėžių) apžiūra. Apžiūros metu buvo atlikti civilinių pirotechnikos gaminių leidimo įrangos geometrinių parametrų matavimai (žiūr. priedą Nr. 2). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrai pristatyta 8 plastikinių vamzdžių (toliau - mortyrų) medinė dėžė – 4 vnt., 12 plastikinių mortyrų medinė dėžė – 7 vnt., 6 plastikinių mortyrų medinė dėžė – 1 vnt., 18 plastikinių mortyrų medinė dėžė – 1 vnt. Trijuose 8 plastikinių mortyrų medinėse dėžėse vamzdžių vidinis skersmuo yra apie 127 – 129 mm. (kas apytiksliai atitinka 5 coliams), plastikinių mortyrų medinių dėžių aukštis su vamzdžiu yra apie 816 – 826 mm. o vamzdžių gylis apie 771 – 780 mm.; vienoje 8 plastikinių mortyrų medinėje dėžėje vamzdžių vidinis skersmuo yra apie 153 – 155 mm. (kas apytiksliai atitinka 6 coliams), plastikinių mortyrų medinės dėžės aukštis su vamzdžiais yra apie 915 – 920 mm. o vamzdžių gylis apie 835 – 857 mm.; penkiose 12 plastikinių mortyrų medinių dėžių vamzdžių vidinis skersmuo yra apie 101 – 104 mm. (kas apytiksliai atitinka 4 coliams), plastikinių mortyrų medinių dėžių aukštis su vamzdžiu yra apie 552 – 570 mm. o vamzdžių gylis apie 490 – 518 mm.; vienoje 12 plastikinių mortyrų medinėje dėžėje vamzdžių vidinis skersmuo yra apie 117 – 121 mm. (kas apytiksliai atitinka 4,5 coliams), plastikinių mortyrų medinės dėžės aukštis su vamzdžiu yra apie 562 – 564 mm. o vamzdžių gylis apie 499 – 515 mm.; vienoje 12 plastikinių mortyrų medinės dėžės vamzdžio vidinis skersmuo yra apie 76 – 77 mm. (kas apytiksliai atitinka 3 coliams), plastikinių mortyrų medinės dėžės aukštis su vamzdžiu yra apie 464 mm. o vamzdžių gylis apie 406 – 429 mm.; vienoje 6 plastikinių mortyrų medinės dėžės vamzdžio vidinis skersmuo yra apie 101 – 102 mm. (kas apytiksliai atitinka 4 coliams), plastikinių mortyrų medinės dėžės, aukštis su vamzdžiu yra apie 571 – 578 mm. o vamzdžių gylis apie 513 – 518 mm.; vienoje 18 plastikinių mortyrų medinės dėžės vamzdžio vidinis skersmuo yra apie 76 – 77 mm. (kas apytiksliai atitinka 3 coliams), plastikinių mortyrų medinės dėžės aukštis su vamzdžiu yra apie 465 – 473 mm. o vamzdžių gylis apie 405 – 420 mm. Apžiūros metu nustatyta, kad visuose apžiūrai pristatytose dėžėse įdėtos mortyros kliba ir slankioja aukštyn – žemyn. Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad mortyros į dėžes sudėtos ir juose sutvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų „...Pagal naudojamą fejerverkų paleidimo įrangą mortyras sukomplektavome patys, t.y., sudėjome į medines dėžes..;“ (V. B. 2018-07-27 liudytojo apklausos protokolas), „...Mortyras galima įtvirtinti specialiai pagamintose dėžėse...Dėžėse tvirtinamos mortyros, kurių kalibras nuo 2,5 iki 6 colių (64 mm - 152 mm). Įtvirtinimui galima naudoti pagamintas dėžes, į kurią galima įstatyti numatytą kiekį mortyrų...Dažniausiai mortyrų skaičius vienoje dėžėje nulemia fizinės darbuotojų savybės (vieno ar dviejų žmonių galimybė pakelti ir pernešti dėžę) ir turimos paleidimo įrangos techninės charakteristikos. UAB (duomenys neskelbtini), kaip taisyklė gaminamos dėžės, kuriose telpa: 3 colių ir 4 colių mortyros grupuojamos po 12 vnt., 5 colių ir 6 colių po 8 vnt. Tačiau gali būti ir kitoks mortyrų skaičius vienoje dėžėje. Dėžės gali būti gaminamos iš medžio, aliuminio profilio, plastiko ir kitų medžiagų...vamzdžiai tvirtinami dėžėse taip, kad šaudymo metu (šūvio metu ir po jo) jie būtų stabilūs. Galimas tarpas tarp mortyros viršutinės dalies ir dėžės tvirtinimo elementų, tačiau mortyra turi išlaikyti nustatytą šūvio kryptį...“ (2018-08-03 UAB (duomenys neskelbtini) Civilinių pirotechnikos priemonių paleidimo mortyrų aprašas). Taip pat, ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad plastikinių (stiklo pluošto) mortyrų vidinis skersmuo turi būti ne mažiau: 3 colių – 76 mm.; 4 colių – 101 mm.; 5 colių – 127 mm.; 6 colių – 152 mm. (2018-08-03 UAB (duomenys neskelbtini) Civilinių pirotechnikos priemonių paleidimo mortyrų aprašo 1 lentelė). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrai pateiktų plastikinių mortyrų vidinis skersmuo atitinka ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje nustatytiems kriterijams. Tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad plastikinių mortyrų mažiausias bendras ir vidinis aukštis turi būti: 3 colių – 455 mm. ir 415 mm.; 4 colių – 550 mm. ir 500 mm.; 5 colių – 810 mm. ir 770 mm.; 6 colių – 910 mm. ir 830 mm. (2018-08-03 UAB (duomenys neskelbtini) Civilinių pirotechnikos priemonių paleidimo mortyrų aprašo 1 lentelė). Apžiūros metu nustatyta, kad kelių 4 colių ir 3 colių plastikinių mortyrų išmatuotas vidinis aukštis buvo mažesnis nei numatytas ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje, t. y.: 4 colių vidinis aukštis — 490 mm; 3 colių vidinis aukštis - 406 mm. (3 t., b. l. 46-80).

Iš Lietuvos liaudies buities muziejaus 2017 rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 01-10/133 „Dėl pirotechnikos priemonių panaudojimo“ nustatoma, kad renginio organizatoriai UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojami užtikrinti pirotechnikos priemonių paleidimo aikštelėje esančių žmonių ir eksponatų saugą : numatyti gaisro ar sprogimo pavojaus zonos ribas, neleisti į šią zoną pašalinių asmenų, pasirūpinti, kad būtų naudojami tik tinkamai veikiantys pirotechnikos priemonių paleidimo įrenginiai, o žiūrovai būtų už gaisro ar sprogimo pavojaus zonos ribų. Renginio organizatoriai UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi už galimas pasekmes naudojant pirotechnikos gaminius (1 t., b. l. 121, 154).

Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 24 nustatoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos liaudies buities muziejus susitaria dėl festivalio „Granatos Live“ organizavimo muziejaus teritorijoje laikotarpiui nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, t. y. 2014 metų rugpjūčio 1-3 d., 2015 metų liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d., 2016 metų rugpjūčio 5-7 d., 2017 metų rugpjūčio 4-6 d., 2018 metų rugpjūčio 3-5 d., 2019 metų rugpjūčio 2-4 d. Šalys susitarė, kad nurodytu laiku muziejaus teritorija bus naudojama tik festivaliui organizuoti bei vykdyti, taip pat – kitiems veiksmams, tiesiogiai susijusiems su festivaliu, atlikti (1 t., b. l. 164-164-169).

D. S. pateikto UAB (duomenys neskelbtini) raštu nustatoma, kad „Granatos Live 2017“ gaminių specifikacija – 3 colių užtaisai pakyla į 80-100 metrų aukštį ir efekto sklaida yra 30-50 metrų; 4 colių užtaisai pakyla į 100-120 metrų aukštį ir efekto sklaida yra 50-80 metrų, 5 colių užtaisai pakyla į 130-150 metrų aukštį ir efekto sklaida yra 80-120 metrų; 6 colių užtaisai pakyla į 140-160 metrų aukštį ir efekto sklaida yra 100-130 metrų. 3 colių užtaisų sunaudota 28 vnt., 4 colių – 75 vn.t; 5 colių – 24 vnt.; 6 colių - 8 vnt. (1 t., b. l. 126).

Iš fejerverkų šaudymo scenarijaus matyti, kad pirmiausia buvo panaudoti 3 colių galingumo užtaisas ir nuo to momento pagal galingumą užtaisai keitėsi schema 5-4. Nuo 1:32:5 min. iki 1:55:5 min. buvo leidžiami 6 colių kalibro užtaisai, nuo 1:55:5 min. – 5 colių galingumo užtaisai. Nuo 2:05:0 min. užtaisų eiliškumas keitėsi pagal schemą 4-5. Pagal fejerverkų scenarijų pirotechnikos gaminių šaudymas užtruko iš viso 2.26.2 minutės (1 t., b. l. 127-129).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto festivalio „Granatos live 2017 “ metu naudotų pirotechnikos gaminių bandymų ataskaitų matyti, kad visais atvejais panaudojus 3-6 colių galingumo užtaisus degančios arba įkaitusios medžiagos krenta ant žemės (3 t., b. l. 25-28, 31-34).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017-07-17 prašymo Kaišiadorių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai išduoti leidimą rengti fejerverką Lietuvos liaudies buities muziejuje festivalio „Granatos Live“ metu matyti, kad naudojami F3 ir F4 kategorijų pirotechnikos gaminiai, kurių bendras sprogstamojo mišinio kiekis yra apie 50 kg. Gaminiai bus paleidžiami kompiuterine įranga naudojant elektrinius padegiklius, kas įgalina bet kuriuo momentu nutraukti fejerverko atlikimą. Numatoma gaisro ir sprogimo pavojaus zona bus aptverta ir saugoma, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Fejerverką atlikinės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie turi Lietuvos Respublikoje galiojančius pažymėjimus darbui su civilinės pirotechnikos priemonėmis. Prie prašymo pridedama fejerverko atlikimo schema, kurioje nurodytas atstumas nuo fejerverkų leidimo vietos iki artimiausio pastato 150 metrų, iki važiuojamosios dalies – 140 metrų (2 t., b. l. 62-65).

Renginio metu žmonės taip pat turėjo ir naudojo signalinius fakelus, kuriems būdinga labai aukšta temperatūra, galinti inicijuoti padegimą. Nors renginio organizatoriai savo parodymuose teismui teigia, kad jų įsinešimas į renginio vietą ir naudojimas jo metu buvo uždraustas, gynybos pateiktuose teismui daiktiniuose įrodymuose – videoįrašuose – užfiksuotas jų naudojimas tiek 2016 m., tiek 2017 m. vykusiuose renginiuose. Įraše, datuotame 2017 m. matomas signalinio fakelo naudojimas žmonių minioje ir akivaizdžiai niekaip nesusijęs su artistų pasirodymo scenoje apipavidalinimu. Tai, kad renginio žiūrovai naudojo signalinius fakelus taip pat nurodo liudytojas D. B. teismui 2019 m. kovo 19 d. duodamas parodymus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. L. savo parodymuose 2019 m. kovo 19 d. metu, nurodo, falšvejeriais, kas ir yra signaliniai deglai, „<...>aprūpinami laivai, ten baisi temperatūra, gal 1000 laipsnių, nes ten supresuoti magniniai mišiniai.“. Akivaizdu, kad videoįrašai fiksuoja nedidelį laiko tarpą ir nedidelę erdvės dalį, liudytojas taip pat matė tik tą plotą, kiek jis buvo matomas iš jo darbo vietos prie scenos. Todėl tikėtina, kad tokie fakelai galėjo būti panaudoti ir kitose muziejaus vietose, ypač tose, kuriose nėra apšvietimo, kokia ir buvo įvykio vieta, o neatsargus jų naudojimas galėjo inicijuoti gaisrą (būtent todėl organizatoriai ir draudė jų naudojimą ).Todėl apie festivalio „Granatos live“ organizatorių veiksmus ir organizuotą apsaugą, galima daryti prielaidą, kad festivalio metu apsauga buvo nepakankama ir/ arba organizuota netinkamai, kas galimai neužkirto kelio kilti gaisrui arba bent sumažinti gaisro pasekmes. Pažymėtina, kad BK 188 straipsnyje pateikta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai veika sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – padaryta didelė turtinė žala arba sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Vadinasi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 188 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Vadinasi, reikia kalbėti apie objektyviosios pusės požymius – veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį.

Civilinių pirotechnikos priemonių ženklinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 8 straipsnyje. Čia numatyta, kad kiekviena civilinė pirotechnikos priemonė turi būti paženklinta matomu, lengvai įskaitomu ir nenutrinamu atitikties ženklu CE, o jeigu neįmanoma pažymėti civilinės pirotechnikos priemonės atitikties ženklu CE, prie jos turi būti klijuojama lipni etiketė arba tokiu pačiu būdu paženklinama mažiausia civilinių pirotechnikos priemonių pakuotė. Šalia atitikties ženklo CE nurodomas paskelbtosios įstaigos identifikacinis numeris, jeigu ši įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę.

Tačiau fejerverkų šaudymo vietoje buvo rasti pirotechnikos priemonių ženklinimo lapelių fragmentai. Tai užfiksuota 2017 m. rugpjūčio 6 d. papildomos apžiūros protokole, taip pat prie protokolo pridėtoje fotofiksacijoje. Likusiame po fejerverko paleidimo fragmente galima įskaityti „CE“ raides, kurios reiškia atitikties ženklą „CE“, ir skaičius 1170, prie įplėštos dalies matosi skaičiaus fragmentas 70-F4-02056.

Byloje yra pateikti naudotų pirotechnikos priemonių saugumo sertifikatai. Sertifikatai sudaryti dėl F4 kategorijos pirotechnikos priemonių, išskaidant pagal kalibrą (3 colių, 4 colių, 5 colių ir 6 colių). Sertifikatai turi savo registracijos numerius. Pateiktų sertifikatų numeriai yra: 1170-F4-02056 (3 colių), 1170-F4-02057 (4 colių), 1170-F4-02058 (5 colių) ir 1170-F4-02059 (6 colių). Sertifikuojančios įstaigos identifikacinis numeris – 1170.Fejerverkų leidimo vietoje likusiame gaminio lapelio fragmente skaičiaus fragmentas „70-F4-02056“ ir atskirai įrašytas prie „CE“ ženklo identifikacinis numeris 1170 leidžia daryti išvadą, kad tai yra etiketė kaip tik nuo fejerverkui leisti naudotų pirotechnikos priemonių gaminių, kurių saugumo sertifikatus byloje pateikė kaltinamasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini).

Per renginį leistų fejerverkų gamintojas konkretaus metrais ar kitais matavimo vienetais išreikšto mažiausio saugaus atstumo nenurodo, tik nurodo, kad pirotechnikos priemonė turi būti leidžiama laikantis leidimo vietoje galiojančio mažiausio saugaus atstumo, kitaip tariant duodama nuoroda į nacionalinę teisę. Lietuvoje teisės norminiai aktai konkretaus mažiausio saugaus atstumo F4 kategorijos pirotechnikos priemonei taip pat nenurodo. Tačiau tai nelaikytina spraga, nes buvo naudojama leidiminė sistema, t. y. tokios kategorijos (F4) gaminiui paleisti reikalinga gauti sutikimą. Tai buvo numatyta Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 334 punkto redakcijoje, galiojusioje gaisro kilimo dieną.

Šiame punkte numatyta, kad <...> naudoti 4 kategorijos fejerverkus <..> atviroje teritorijoje masinių renginių metu leidžiama tik rašytiniu įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos sutikimu. Masinio renginio organizatoriai privalo ne vėliau kaip prieš penkias dienas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiai įstaigai pateikti dokumentus apie naudojamas pirotechnikos priemones (pirotechninio mišinio kiekį, naudojimo būdą, atliekamų darbų saugos instrukcijas). Dėl leidimo į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybą kreipėsi kaltinamasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini)2017 m. liepos 17 d. prašymu, t.y. gerokai anksčiau nei nurodytas minimalus terminas, kas rodo ginamojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) apdairumą ir rūpestingumą. Prašyme buvo nurodyta minėtame teisės akte reikalaujama informacija, be kita ko, prie prašymo buvo pridėta ir fejerverko atlikimo vietos schema, nurodant, kad atstumai nuo fejerverko atlikimo vietos yra tokie: iki artimiausio pastato – 150 m, iki važiuojamosios dalies – 140 m.

F3, F4 pirotechnikos gaminius, kurių bendras sprogstamo mišinio kiekis yra 50 kg., laikantis Bendrųjų saugos taisyklių reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas sutikimas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos bei iš įmonės, įstaigos, organizacijos (šiuo atveju – muziejaus) vadovo, laikytina, kad Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 334 punkto reikalavimai buvo įvykdyti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, o konkrečiai – kad fejerverkų leidimo vietoje rasti pirotechnikos priemonių etikečių fragmentai, fragmentų turinys, pirotechnikos priemonių instrukcijų pateikimas, leidimų (sutikimų) gavimas savo ruožtu kaip tik 2017 m. rugpjūčio 6 d. fejerverko atlikimui rodo, kad fejerverkų leidimui per 2017 m. rugpjūčio 6 d. festivalį „Granatos live“ buvo naudotos paženklintos pirotechnikos priemonės, o ženklinimas nepažeidė įstatymo keliamų reikalavimų.

Šiam klausimui nagrinėti aktuali bandymų ataskaitų eilutė pavadinimu „Ar deganti arba įkaitinta medžiaga nukrinta ant žemės?“ (ankstesniame vertime, pavyzdžiui, „Degančios arba įkaitusios medžiagos krenta ant žemės“). Tolesnėse eilutės grafose skelbiami rezultatai pagal bandymo metodą: būklė, kaip gavimo momentu; po mechaninio poveikio; po terminio poveikio. Naudojamas ženkliukas „v“ (varnelė) reiškia atitinka reikalavimus, ženkliukas „x“ reiškia neatitinka reikalavimų, „N/A“ – reiškia netaikoma. Nė vienoje iš pateiktų bandymų ataskaitų eilučių pavadinimu „Ar deganti arba įkaitinta medžiaga nukrinta ant žemės?“ nėra nurodyta ženkliuko „x“, kitaip tariant nėra nė karto užfiksuota, kad bandymų rezultatai neatitiktų reikalavimų. Bandymų ataskaitose Nr. 192013320, 192013321, 192013322 visose minėtos eilutės grafose yra varnelės simbolis, kas reiškia, kad po bandymų gauti rezultatai atitinka reikalavimus. Bandymų ataskaitoje Nr. 192013319 minėtoje eilutėje yra 3 pozicijos iš 18 nurodytas kitas simbolis – įstrižas brūkšnelis (/), jo reikšmė nepateikta, visose kitose pozicijose yra varnelės simbolis, vadinasi, bandymų rezultatai atitinka reikalavimus. Iš to, kas pasakyta apie bandymų rezultatus, darytina išvada, jog kaltinimui „visais atvejais panaudojus užtaisus degančios ar įkaitusios medžiagos krenta ant žemės“ apskritai jokio pagrindo nėra, lygiai taip pat kaip pagrindo nėra ir prielaidai, jog kaltinamasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) perdavė D. S. naudoti tokius fejerverkus, kurių dalys pasiekė žemę ne visai sudegusios, todėl toks kaltinimas atmestinas.

Minėta specialisto išvada pateikiama ir kaltinamajame akte. Duomenų, kuriais būtų grindžiamas teiginys, jog mortyros veikia netinkamai, byloje nėra, todėl kaltinimas, jog UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad būtų naudojami tik tinkamai veikiantys pirotechnikos priemonių paleidimo įrenginiai, atmestinas kaip neįrodytas, o UAB (duomenys neskelbtini) išteisintina.

Remiantis specialisto 2018 m. kovo 8 d. paaiškinimuose nurodytais duomenims, įvykio metu naudoti pirotechniniai gaminiai galėjo šaudyti į 150 m. ir daugiau į aukštį su efekto pasklidimu 100 – 130 m. Tokiu būdu, remiantis Pitagoro teorema (trikampio įžambinės kvadratas lygus statinių kvadratų sumai), atstumas, kurį turi įveikti smilkstantys jų likučiai iki nukrisdami ant stogo, yra 506,71 m. (atstumas nuo šaudymo vietos-ilgis-484 m., aukštis-statmuo-150 m.; 4842+1502= (įveiktas atstumas)2; įveiktas atstumas = 506,71 m.). 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų skyriaus meteorologinių stebėjimų pateiktoje pažymoje Nr. 13-603 (8.41) apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. vėjo greitis buvo 2,1 m/s; 2018 m. kovo 9 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologinės stoties patikslinime apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 140 m. aukštyje vėjo greitis galėjo būti 1,7 m/s, o gūsiuose iki 5,1 m/s.

2018 m. kovo 8 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad pirotechnikos gaminiai, naudoti įvykio metu, buvo šaudomi su efekto pasklidimu 100-130 m. Atsižvelgiant į tai, kad vėjas tokiame aukštyje nebuvo intensyvus (galėjo būti lengvas ir/ar švelnus), kyla pagrįsta abejonė, ar įmanoma, kad pirotechnikos gaminių smilkstantys likučiai gali nuskrieti daugiau nei pusę kilometro (506,71 m), t.y. maždaug 8 –10 kartų toliau nei technologiškai apibrėžtos ir specialisto nurodytos fejerverko efekto pasklidimo ribos ((a) 130 m/2=65 m. sklaida viena kryptimi; 100 m/2=50 m. sklaida viena kryptimi; (b) 506,71 m/65m=7,79 karto; 506,71 m/50=10,13 karto). aukštyje galėjo būti 1,7 m/s, gūsiuose iki 5.1 m/s. Kitaip sakant vėjo greitis nedidelis. Nors ir nurodydamas, kad turi duomenis apie tai, kad įvykio metu naudoti pirotechniniai gaminiai galėjo šaudyti į 150 m. ir daugiau į aukštį su efekto pasklidimu 100-130 m., o stogo, dengto nendrėmis savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra yra apie 3100 C, jis visiškai neatsižvelgia į tą faktą, kad fejerverkų paleidimo vieta yra nutolusi 484 m. nuo gaisro vietos. Tai reiškia, kad apie 400 0 C pradinės temperatūros užtaisas (liudytojo G. L. parodymai teismui, o juo labiau jo smilkstančios dalys, turi nuskrieti 506,71 m. (atstumas nuo šaudymo vienos-ilgis-484 m., aukštis-statmuo-150 m.), t.y. maždaug 8 – 10 kartų toliau nuo jų technologiškai apibrėžtos ir specialisto nurodytos fejerverko efekto pasklidimo ribos ir tuo pačiu išlaikyti ne mažesnę kaip specialisto nurodytą užsiliepsnojimo temperatūra yra apie 3100 C . Kaip jau anksčiau aptarta, tokia techninė galimybė neegzistuoja, todėl ir galutinė specialisto išvada, kad (cit.) „vėjo greitis galėjo būti ir stipresnis, turėjo įtakos nesudegusioms danguje fejerverko žarijoms nukristi toliau“ negali būti laikoma patikima.