- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2VP-10465-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05490-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., D. K., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. K., priklauso ½ dalis D. K. piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. K. pagal 2007 m. balandžio 20 d. Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos Nutarimą Nr. E883703/07 dėl 21,72 Eur skolos išieškojimo, valstybės naudai. Nurodo, kad vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis skolininkas niekur nedirba. Paaiškina, jog 2020 m. sausio 22 d. gavo antstolio raštą, kuriuo buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko V. K. turto dalies esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K., ir D. K., per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 6 d. 16.00 val. informuoti 2020 m. vasario 25 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Iš antstolio Dainiaus Šidlausko gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0178/07/09617, kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/07/09617 nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. balandžio 20 d. vykdomąjį dokumentą (nutarimą) Nr. E883703/07 dėl 21,72 Eur (75 Lt) baudos išieškojimo pareiškėjos naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis nustatė, kad skolininkas jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo (transporto priemonių) turto bei ginklų neturi (v. b. l. 7, 22, 23-24, 37, 38-39). Antstolis 2007 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymus Nr. 02/07/01155 areštuoti skolininko lėšas bei 2007 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. 0002/07/01155 dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolis pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurodymą Nr. S-17-178-15685 priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininko turimose sąskaitose 567,98 Eur sumai ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 32). Antstolis nustatė, kad skolininkas V. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su D. K. (v. b. l. 43). Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarė nėra (v. b. l. 44). Antstolis 2020 m. sausio 22 d. Turto arešto aktu Nr. TA2-20-008686 areštavo skolininko sutuoktinės D. K. banko sąskaita, bei 2020 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-3808, kuriuo pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jos sutuoktiniui per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu nuosavybėje, t. y. piniginės lėšos, esančios AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktinių nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 21 d.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vadovaujantis gramatiniu-loginiu aiškinimu matyti, kad tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos abi sąlygos: bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.
CK 3.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK3.116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju matyti, pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, skolininkui priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinės pinigų (pajamų).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad joks turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas, todėl preziumuojama, jog įstatymu nustatytas turto teisinis režimas nėra pasikeitęs. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-7-246/2014, Lietuvos Aukščiausio teismo 2015 vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnis yra speciali teisės norma lyginant su CPK 675 straipsniu. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas CPK 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau – PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą, todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga „aprašyti ir areštuoti turtą“ yra tinkamai įvykdyta.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ir (ar) pateikęs PLAIS nurodymą dėl skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų – disponavimo apribojimo (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančio Turto arešto akto matyti, jog minėtu turto arešto aktu yra areštuota skolininko sutuoktinei priklausti banko sąskaita, tačiau jokių duomenų apie sąskaitoje esančias lėšas bei jų kilmę, ar duomenų apie skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas nėra pateikta. Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į šias banko sąskaitas, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos).
Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų realias D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Vadovaujantis aukščiau nurodytu darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių D. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi nėra įrodymų apie tokį V. K. turtą, tai nėra ir pagrindo nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso tam tikra dalis antstolio neaprašytų ir neareštuotų D. K. piniginių lėšų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos VMI pareiškimą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Dainiui Šidlauskui vykdomąją bylą Nr. 0178/07/09617.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.