Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-1106/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
2-1106/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Minties g. 8a“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvios investicijos“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1106/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Minties g. 8a“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-2625-577/2012 pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Minties g. 8a“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvios investicijos“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Minties g. 8a“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Progresyvios Investicijos“ 152 713 Lt nuostolių atlyginimo Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paslėptų defektų 2010 m. spalio 18 d. akte nurodytiems trūkumams pašalinti; 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi areštavo 152 813 Lt vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti.

Šalies argumentai

Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi taikytus apribojimus – ar atsakovas turi teisę išnuomoti areštuotą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi išaiškino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudžia atsakovui sudaryti areštuoto nekilnojamojo turto nuomos sutartis.

Atsakovas pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 43 787,49 Lt arba pateikti teismui banko garantiją šiai sumai, siekiant užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės apsunkina atsakovo veiklą, jis negali naudotis turimu turtu, apribota disponavimo juo teisė, todėl iš areštuoto turto atsakovas negauna jokių pajamų. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, be kito atsakovo turto aprašė ir garažą (boksą) (unikalus Nr. 4400-1543-4969:8365), kurį atsakovas ketino iki 2012 m. gegužės 31 d. perleisti UAB „Įrengimas“ už 36 146,84 Lt ir dėl to 2012 m. vasario 1 d. sudarė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį. Jeigu atsakovas negalės parduoti šio turto, jis patirs 36 146,84 Lt nuostolį. Viso areštuoto turto vertė yra 152 813 Lt, todėl atsakovo minimalūs nuostoliai per 12 bylos nagrinėjimo mėnesių sudarys 7 640,65 Lt (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, todėl nėra žinoma, ar jis bus pajėgus atlyginti visus atsakovo nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovą Daugiabučio namo savininkų bendriją „Minties 8a“ per 15 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti atsakovo UAB „Progresyvios investicijos“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įmokėti į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą 43 787,49 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Teismas nustatė, kad atsakovas, negalėdamas disponuoti garažu (boksu), patirs 36 146,84 Lt nuostolį; kad dėl turto areštuoto kas mėnesį patiria nuostolių. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimas gali tęstis apie 12 mėnesių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į atsakovo pateiktus paskaičiavimus, teismas konstatavo esant pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Minties g. 8a“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiai argumentais:

1. Atsakovas neįrodė, kad gali patirti realius nuostolius; kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovo veiklą ar galimybę sudaryti sandorius. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad 36 146,84 Lt vertės sandoris gali iš esmės riboti ar lemti 3 270 000 Lt įstatinį kapitalą turinčios bendrovės veiklą. Areštuoto turto saugotoju paskirtas atsakovas, todėl nuoroda, kad jis negali naudotis 152 813 Lt vertės turtu, yra nepagrįsta. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovas pats prisiėmė šio sandorio neįvykdymo riziką. Be to, šios sutarties nuostatos liudija, kad atsakovas nepatirs išlaidų, jeigu sutartis nebus įvykdyta dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (3.1 punktas).

2. Atsakovas nepagrindė galinčių atsirasti nuostolių sumos. Neperleidus nuosavybės teisių į garažą (boksą), šis turtas liks atsakovo nuosavybėje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pagrindiniam sandoriui neįvykus atsakovas patirs 36 146,84 Lt nuostolį. Be to, sandorio suma yra nurodyta su PVM, kuris negali būti laikomas nuostoliais, nes atsakovas turės pareigą jį sumokėti į valstybės biudžetą.

3. Atsakovas neįrodė 7 640,65 Lt minimalių nuostolių dydžio, nes ši suma nepagrįsta objektyviais duomenimis, o ir nurodomas 12 mėnesių bylos nagrinėjimo terminas yra tik hipotetinis.

4. Ieškovas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo ir šiuo atveju laikoma silpnesniąja šalimi, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

5. Teismas pažeidė CPK nuostatas, nes nesuteikė galimybės ieškovui pateikti atsiliepimo į atsakovo prašymą.

6. Ieškovas neprieštarauja, kad būtų panaikintas atsakovo siekiamo parduoti garažo (bokso) areštas, tačiau už jį gauta suma turėtų būti pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Progresyvios investicijos“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas neturi užkirsti ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-240/2008). Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas per se negali būti siejamas vien tik su CPK 145 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslė gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, lemiančių nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymą, vertinimo yra nepagrįstos.

Prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl nekilnojamojo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą atsakovas grindė tuo, kad dėl 2012 m. vasario 1 d. preliminariosios sutarties, kuria jis įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 31 d. parduoti potencialiam pirkėjui garažą (boksą) už 36 146,84 Lt, neįvykdymo dėl šio turto arešto patiria daikto kainos nuostolius, nes reali šio turto vertė tik 22 800 Lt suma, o kitų areštuotų nekilnojamojo turto objektų vertės yra dar mažesnės (14 100 Lt – 16 100 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo prašymo pagrįstumą.

Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta galiojant 2011 m. birželio 14 d. nutartimi teismo taikytam draudimui parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, todėl sutiktina su apeliantu, kad sudarydamas tokio pobūdžio sutartį atsakovas prisiėmė jos neįvykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo) pasekmių riziką. Pagal preliminariosios sutarties 3 punktą, už pagrindinės sutarties nesudarymą atsakovui nebus taikyta civilinė atsakomybė, jeigu iki nustatyto termino nebus panaikintos sutarties objektui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas teisus, kad nepardavęs garažo atsakovas nepatirs 36 146,84 Lt nuostolio, nes, viena vertus, garažas liks atsakovo nuosavybėje, kita vertus, atsakovo nurodytų areštuotų garažų verčių ir preliminaraus sandorio kainos skirtumas kelia abejones dėl tikrosios ketinamo perleisti turto vertės ir jo pardavimo kainos realumo. Galutinė turto pardavimo kaina preliminariojoje sutartyje nurodyta su PVM, kuris negali būti laikomas atsakovo nuostoliais, nes įvykdžius pagrindinį sandorį, šį mokestį atsakovas turėtų sumokėti į valstybės biudžetą. Atsakovo įstatinis kapitalas sudaro 3 270 000 Lt. Pagal teismui prieinamo juridinių asmenų registro duomenis, 2011 m. atsakovas turėjo 39 075 Lt vertės materialaus turto, 31 851 154 Lt finansinio turto, pardavimo pajamos sudarė 4 809 802 Lt, grynasis pelnas 1 236 220 Lt. Taigi, atsižvelgiant į areštuoto nekilnojamojo turto pobūdį, turimo turto, apyvartos ir grynojo pelno santykį, akivaizdu, kad 152 813 Lt vertės turto areštas iš esmės nelemia atsakovo veiklos, juolab, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kad turi potencialius pirkėjus visam areštuotam turtui ir tik dėl šio suvaržymo negali jo realizuoti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina apelianto argumentų, kad atsakovas neįrodė nei tikėtinų nuostolių sumos, nei nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų pagrindų egzistavimo, teisingumą. Beje, ieškovas neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui tokiu būdu, kad vietoje nekilnojamojo turto arešto būtų areštuotos už jį gautos piniginės lėšos.

Atsakovas teisus, kad ieškovo turtinė padėtis taip pat yra kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiama dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius aptariamų nuostolių atsiradimo tikimybės realumo, apelianto turtinė padėtis neturi esminės reikšmės.

Atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nagrinėjant atsakovo prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra nepagrįsti. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, nagrinėjimą, nuostatas teismas neturi pareigos pranešti šalims apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties nagrinėtu klausimu neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs ieškovui. Dėl nepranešimo ieškovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes tokią teisę jis įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo nutarties.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo įrodymų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, vertinimo skundžiama nutartis, kuria atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo sąskaitą 43 787,49 Lt arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją, naikintina, o atsakovo prašymas atmestinas (CPK 229 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios investicijos“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis