Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-19-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
A6.-19-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01097-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. B.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Justina Stockei-Klimavičė
Kategorijos
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-19-1133/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01097-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., jo atstovei advokatei Justinai Stockei-Klimavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „M.“ (toliau – Įmonė, Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, vykdančio individualią veiklą, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B., būdamas UAB „M.“ vadovu nuo 2021 m. birželio 15 d., žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei, kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki (2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė jau buvo) ir negali atsiskaityti su kreditore, kaip bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „M.“ iškėlimo ir nevykdydamas šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „M.“ bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI 2022 m. liepos 26 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.“. Tokiais būdu T. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. B. teisme paaiškino, kad šioje įmonėje dirba nuo 2018 m. 2018 m. buvo bendrovės direktorius, o nuo 2019 m. iki 2021 m. birželio 15 d. – vadybininku. Nuo 2021 m. birželio 15 d. vėl tapo UAB „M.“ vadovu, nes norėjo pasiimti būsto paskolą. Buvo pažadėjęs įmonėje dirbti nepertraukiamai. Jam buvo pasiūlyta įmonėje likti direktoriaus pareigose, bet realiai dirbo vadybininku. Kelis mėnesius gavo atlyginimą, o paskui nebegavo. Nebegavo ir paskolos. M. J., kuris buvo direktoriumi prieš jį, taip ir liko faktiniu įmonės vadovu. Visą buhalteriją tvarkė R. B., kuri tiesiogiai bendravo su M. J.. M. J. jam perduodavo visą medžiagą. Apie tai, kad 2022 m. birželį dar buvo pateikti VMI visi įmonės dokumentai, o liepos mėnesį jau nebuvo pateikti, sužinojo iš Sodros specialistės, kuri susisiekė su juo ir pranešė, kad bendrovė nebepateikia reikalingų dokumentų. Tada jis bandė susisiekti su R. B.. Skambino jai, rašė laiškus, kad ji jam viską pateiktų. Iš VMI suprato, kad situacija blogėja, dėl to paprašė R. B. pateikti jam kreditorių debitorių sąrašą, kad galėtų pradėti įmonės bankrotą, bet ji jį ignoravo. Lygiai taip pat ji jį ignoravo dėl dokumentų apie turimą turtą pateikimą VMI. Jis niekada neturėjo priėjimo nei prie dokumentų, nei prie sistemos, nei prie gautų sąskaitų. Jam atrodo, kad dokumentuose, kuriuos pateikė teismui (b. l. 40-47), yra nurodyta data – 2021 m. gruodžio 2 d., kada kreipėsi į buhalterę, kad ši jam pateiktų kreditorių debitorių sąrašą. 2022 m. rugpjūtį rašė R. B. dėl įmonei priklausančio turto. Kaip vadovas, lygiai taip pat kaip ir vadybininkas, tvarkė visą auto parką ir servisą. Kai tapo direktoriumi, įmonė nebevykdė jokios veiklos (nei kreditai, nei paskolos, nei sandoriai, niekas nebuvo vykdoma). 2022 m. liepą iš Sodros sužinojo, kad bendrovė turi nepriemoką, kai jam pranešta, kad už liepos mėnesį nėra pateikti dokumentai VMI. 2018 m. įmonė tik pradėjo automobilių veiklą. Viskas vyko sklandžiai, bet kai prasidėjo intensyvesnė veikla, didesni pinigai, jis suprato, kad yra nekompetentingas ir prašė, kad jį pakeistu kitu žmogumi. Po pusės metų įmonės direktoriumi tapo T. N. (T. N.). Jo manymu, įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo, kai įmonės direktoriumi buvo T. 2019 m. viską perėmė M. Jis (T. B.) sutiko būti vadovu, bet vėliau suprato, kad padarė klaidą. Jam buvo pasakyta, kad įmonėje yra viskas gerai. Tuo metu buvo karantinas, sienos buvo uždarytas, o Ukraina ir Baltarusija buvo ddžiausi jų pirkėjai. 2018 m. įmonėje dirbo 4-5 darbuotojai, 2019 m. – 2 žmonės. Įmonė priklauso akcininkams, o jis nėra akcininkas, M. buvo įmonės direktorius. 2021 m. M. buvo faktinis vadovas. Jis dirbo įmonių grupėje. Būti įmonės vadovu jo (T. B.) paprašė įgaliotas asmuo A. J.. A. J. jam pasakė, kad jeigu nori likti įmonėje, turi užimti vadovo pareigas. A. J. įmonėje nedirbo, jis buvo akcininkų įgaliotas asmuo. Tada vadovu buvo M. J.. Jis (T. B.) pakeitė M.. M. sakė, kad nebenori dirbti direktoriumi, kad turi kitų reikalų. M. J. jam nesakė, kad įmonėje prasta padėtis. Jeigu būtų pasakęs, kad įmonėje viskas blogai, nebūtų sutikęs būti direktoriumi. Įmonėje buvo likęs tik jis ir dar vienas pardavėjas. Jie prekiavo automobiliais. Jautėsi, kad įmonės veikla yra sulėtėjusi. Kai įmonėje buvo likęs jis ir dar vienas darbuotojas, jam niekas nesakė, kokia įmonės finansinė padėtis. Už kasą buvo atsakinga T. B., jam reikėjo pasirašyti VMI teikiamus dokumentus. Jis nematė, kad yra skola VMI. Įsivaizdavo, kad dokumentai turėjo būti perduoti VMI, tokius dokumentus VMI pateikdavo R. Jis niekada neturėjo priėjimų prie įmonės finansinės padėties, jis net nebuvo kompetentingas tais klausimais. Jis buvo direktoriumi po K. J.. Jiems reikėjo direktoriaus, jie priėmė jį dirbti direktoriumi, nes jo sesuo dirbo toje įmonių grupėje ir dirbo tol, kol pasakė, kad nebenori dirbti. Savo vadovavimo laikotarpiu turbūt nepasirašė nei vieno dokumento.

Šalies argumentai

T. B. atstovė teisme paaiškino, kad iš esmės nėra prieštaravimų, kad T. B. neatliko faktinių vadovo funkcijų, nes ataskaitas teikė bendros įmonių grupės buhalterija, o pats T. B. nėra gavęs tų dokumentų. Liudytoja R. B. paliudijo, kad jis net neturėjo prieigos prie buhalterinės sistemos. M. J. negalėjo pasakyti kokias funkcijas T. B. kaip vadovas atliko. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. B. jokių nurodymų iš T. B. negaudavo ir nežino, kokias funkcijas kaip vadovas atliko. O palyginus M. J. ir T. B. situacijas, jos nėra tokios pat, nes M. J. pasirašydavo dokumentus, teikdavo ataskaitas, galimai turėjo prieigą prie daugiau duomenų ir turėjo daugiau žinių, o T. B. ne. Tai rodo, kad T. B. jokių vadovo funkcijų neatliko. R. B. parodė, kad įmonė buvo nuostolinga, todėl pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavo ir esant ankstesniems vadovams. Tokia prievolė neatsirado įmonei vadovaujant T. B.. Iš esmės įmonei vadovavo A. J. ir D. Š.. Tai irgi rodo, kad T. B. neatliko tokių vadovo funkcijų, kokias numato įstatymas. M. J. neperdavė nieko T. B., kai jis ėmė vadovauti bendrovei.

Liudytojas M. J. apklausiamas teisme parodė, kad valdyti „M.“ pradėjo 2019 m. lapkritį. Turbūt nuo pat šios įmonės įsteigimo jos vadovu buvo T. B.. Vėliau buvo įsteigta UAB „G.“. UAB „M.“ priklausė būtent tai įmonių grupei. Jis (liudytojas) buvo įmonės „C.“ vadovas. Tai buvo valymo įmonė. 2019 m. vasarą UAB „M.“ direktoriumi vietoj T. B. tapo T. N., o T. liko dirbti toje įmonėje kaip vadybininkas ar projektų vadovas. T. įmonę valdė apie 4 mėnesius. Valdyba nustatė, kad T. galimai įmonėje vykdo kažkokią nusikalstamą veiką. A. J. kartu su V. R., D. K. ir D. Š. pasikvietė jų (liudytoją) į valdybos susirinkimą ir pasakė, kad jiems staigiai reikia patikimo vadovo, kuris perimtų įmonę, nes jie nori pašalinti T. N., kurį įtarė galimai darantį kažkokią nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) per dieną perėmė tą įmonę, bet jokio turto neperėmė. T. buvo nušalintas nuo pareigų, jam buvo iškelta civilinė byla dėl jo nusikalstamos veikos. Paskui pasitvirtino, kad jis darė nusikalstamą veiką. Jis (liudytojas) liko valdyti įmonę, vykdė kasdienius darbus. Aikštelė buvo (duomenys neskelbtini), pardavinėjo transporto priemones, o T. dirbo kartu su juo. Realiai T. darydavo tą patį, ką darydavo jis, tik jis (liudytojas) pasirašinėdavo dokumentus, imdavo paskolas iš UAB „S.“. Vadovaujant UAB „M.“ jo faktinis vadovas buvo A. J., nes visada visas sąskaitas siųsdavo A. J., viską darydavo jam. Reikėdavo pinigų, tai skambindavo jam. A. J. pasirūpindavo, kad jis (liudytojas) gautų pinigus iš UAB „S.“. Jei vykdavo pardavimai, skambindavo taip pat A. J.. Jei vykdavo pardavimai, skambindavo A. J., sakydavo, kad parduoda, gauna pelno tiek ir tiek. Viskas vykdavo per A. J.. Vėliau prasidėjo Covid, prasidėjo problemos su įsipareigojimais, darbuotojų atlyginimais ir pan. Teko atleisti kelis darbuotojus – T. M. ir G. J., kuris buvo A. J. brolis. Atsisakė aikštelės. A. pasakė, kad reikia sutvarkyti kažkokią paramą, nereikės mokėti PVM, jis bus nukeltas Covid laikotarpiu. Buhalterė R. padėjo tai sutvarkyti. Jie tai sutvarkė ir vykdė įsipareigojimus. Kai tik gaudavo lėšas už parduotą transporto priemonę, visos lėšos keliaudavo į UAB „S.“. Niekada pinigų UAB „M.“ nelaikė. G. B., A. J. turėjo prieigas prie visų UAB „M.“ sąskaitų. Jie matė visas sąskaitas, jie valdė, jie galėjo daryti pavedimus, jie realiai valdė tą įmonę. Paskui, iki jo atsklido kalbos, kad A. sugalvojo tą įmonę perrašyti sau, kažkaip persikėlė ant kitos įmonės. A. J. kažkaip pakeitė tos įmonės akcininkus. Jam valdant įmonę A. J.) tvarkė dokumentus, iš „G.“ jis perėmė tos įmonės valdymą. Po to viskas ėjo blogyn. Sužinojo, kad galimai jie net neplanuoja nei grąžinti pinigų už PVM, nei toliau vykdyti įsipareigojimus, jog žada bankrutuoti. Pats A. jam sakė, kad žada bankrutuoti, todėl jis (liudytojas) pasakė, kad nuo šiandien nori būti atleistas. Tai buvo 2021 m. vasarą. Tada A. J., kadangi norėjo ir toliau su juo dirbti, jį atleido iš karto ir pasakė, kad T. bus direktoriumi, nes jis (liudytojas) sužinojęs apie bankrotus, pasakė, kad jokiuose bankroto procesuose nedalyvaus. Jis (liudytojas) iki tol nebuvo informuotas, kad bus kažkokie bankrotai. „S.“ buvo pagrindinis kreditorius. Visas turtas buvo įkeistas „S.“. Jis (liudytojas) pardavinėjo automobilius, atlikinėjo savo kasdienes pareigas. Jam visada padėdavo G. J.. Taip jo (liudytojo) darbas toje įmonėje baigėsi. T. B. tapo direktoriumi. T. B. visada buvo tos įmonės darbuotojas. Iš pradžių jis buvo įmonės direktorius, po to kurį laiką ne direktorius, tada vėl tapo direktoriumi. O jis (liudytojas) buvo kaip įrankis, nes pagelbėjo, o dabar iš kitų žmonių sužino, kad kaltinamas padaręs kažkokį nusikaltimą, bet nieko nepadarė, viską perdavė A. 2021 m. lapkričio 18 d. A. pašalintas iš visų pareigų – jis buvo UAB „S.“ direktorius, valdybos narys. Dėl galimai įvykdyto nusikaltimo jis buvo pašalintas su policija, apsauga. To pašalinimo metu jis pareiškė, kad jis neišeis iš patalpų, nes ten yra jo dokumentai. Jis pasikvietė apsaugą. Buvęs UAB „G.“ generalinis direktorius D. Š. pateikė kaltinimus A. D. Š. išsikvietė notarus, kurie užfiksavo dokumentų perdavimą. Jie niekada nearchyvuodavo dokumentų. Jis (liudytojas) pasirašydavo paskolą ir viskas keliaudavo į buhalterijos archyvą. Kadangi buvo bendra įmonių grupė, viskas buvo laikoma buhalterijos archyve. Visus įmonės dokumentus susirinko A. T. po metų kreipėsi į jį (liudytoją) dėl kažkokių dokumentų, bet jis jų neturėjo. Jis (liudytojas) nuėjo dirbti į tos pačios grupės kitą įmonę pas A. J.. Jis pats (liudytojas) nieko toje įmonėje negalėjo daryti, viską derindavo su G. B. ir A. J.. Visi dirbo draugiškai. T. B. tikrai žinojo įmonės situaciją. Jis (liudytojas) nežino, kodėl T. B. pasiliko dirbti toje įmonėje. T. B. turėjo žinoti apie finansinę įmonės padėtį, nes jis visada ten dirbo. Prieš jam (liudytojui) ateinant įmonės finansinė padėtis gal tris kartus buvo blogesnė.Buvo priimta daug automobilių, automobiliai buvo parduoti, bet paskola kreditoriui negrąžinta. Jam (liudytojui) atėjus situacija pagerėjo, liko mažesnis įsiskolinimas. UAB „S.“ direktorė yra G. B., kuri yra T. sesuo. A. su G. B. turi bendrą vaiką. Jie visi kartu vadovavo „S.“, įkūrė UAB „M.“. T. tą įmonę valdė gal tris metus. Kai jis (liudytojas) išėjo iš „M.“, daugiau su šia įmone nedirbo. Dirbo su UAB „G. G.“. Dirbo kartu su A. 2021 m. lapkričio 18 d. juos visus darbuotojus policija išvijo namo. Vėliau D. informavo, kad A. pašalintas iš pareigų, vyksta tyrimas. Jis (liudytojas) nedarė nei vieno pavedimo be pasiklausimo, net sau atlyginimo neišsimokėdavo nepasiklausęs G. B. ar A. J.. Mano, kad UAB „M.“ ir „G.“ buhalteriją tvarkė ta pati buhalterė J. Visoms įmonėms (UAB „G.“, „S.“, UAB „M.“, „C.“, UAB „G.“) buvo ta pati buhalterė. Kai nebevadovavo UAB „M.“, nedavė jokių nurodymų T. B.. Jo (liudytojo) žiniomis, A. J. galvojo paskirti įmonės direktoriumi savo brolį G. J., nes manė, kad T. gali nesutikti būti direktoriumi.

Teisme liudytojui parodžius T. B. pateiktų susirašinėjimų ekrano nuotraukas (b. l. 42-46 (T. B. susirašinėjimas su M. J.)), liudytojas parodė, kad gal jie kažką darė, nes dirbo toje pačioje įmonių grupėje, todėl gal kažką persiųsdavo T. B., ką nors persiųsdavo R. Tai buvo viena įmonių grupė. A. buvo valdybos pirmininkas. Visi žinojo, kad jis yra ofise svarbiausias. Jis pasakydavo ką padaryti, o jis (liudytojas) padarydavo. Gal jis (liudytojas) ir persiųsdavo kokius nors laiškus R. B., bet nepriimdavo sprendimų dėl „M.“ veiklos. Jis su T. B. atlikdavo tas pačias funkcijas, jis (liudytojas) dar teikdavo mėnesines ataskaitas valdybai (A. ir kitiems). Jų kasdieniai darbai buvo tie patys. Bendrovėje buvo 4 darbuotojai. Įmonės veikla – automobilių prekyba. Lėšas privalėjo imti iš „S.“. Griežto pasiskirstymo funkcijomis nebuvo. T. B. buvo G. B. brolis, todėl mano, kad jei būtų ką nors blogai padaręs, T. B. apie tai būtų pasakęs G. VMI nebuvo. Areštavusi sąskaitos, jie buvo gavę lengvatinį PVM, nebuvo prievolės mokėti PVM. Nereikėjo dengti paskolos, skola vis didėjo, laukė grafiko, kada jis bus paskirstytas, bet to grafiko taip ir nesulaukė. Jis pasirašydavo paskolas, kurias atsiųsdavo G. B.. T. B. taip pat ne kartą dalyvavo valdybos susirinkimuose, darė ataskaitas valdybai. Jo (liudytojo) vadovavimo laikotarpiu jie gerai laikėsi, nebeėmė paskolų, sumažino skolą. Nebuvo oficialaus dokumentų perdavimo, jis (liudytojas) liko sėdėti tame pačiame kabinete, bet atliko jau kitas darbo funkcijas, dirbo UAB „G.“. Jo nuomone, faktinis vadovas buvo A. „G.“ dabar yra likviduojama, „S.“ taip pat. Nežino, kas kreipėsi dėl bankroto. Pati „G.“ jokių pajamų, lėšų neturėjo, viską gaudavo iš dukterinių įmonių. Jis (liudytojas) vadovavo „C.“. „G.“ direktoriumi buvo D. Š.. A. buvoįmonių grupės valdybos pirmininkas. Visi klausimai ėjo per A. Kai jis (liudytojas) išėjo iš UAB „M.“, dirbo „G.“ projektų vadovau, turėjo pritraukti lėšų dirbti su Europos projektais, bet nepavyko įgyvendinti nei vieno projekto, tarp jų prasidėjo pykčiai. Kai pašalino A., tada D. paskyrė jį atsakingu už išieškojimą. Jis skambinėdavo skolininkams ir darydavo išieškojimą.

Kai jis buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, nesuprato, kad turi perduoti dokumentus T. Jis liko sėdėti toje pačioje darbo vietoje. Visi žinojo, kad visi dokumentai liko buhalterijoje. T. jokio turto neperdavė. T. tai gerai žinojo. A. išsivežė visus bendrovės dokumentus. Jis (liudytojas) turėjo prisijungimus prie banko sąskaitos. Kai atėjo dirbti į UAB „M.“, nebuvo susipažinęs su finansine ataskaita. Bendrovės padėtis pradėjo blogėti pandemijos metu. “S.“ turėjo įsiskolinimų dar ir kitoms įmonėms. Nežino kokias funkcijas T. B. būdamas vadovu iki jam ateinant. Matė, kad pirminiu laikotarpiu T. B. pasirašydavo paskolos sutartis su „S.“, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. po jo (liudytojo) atleidimu, jie su T. nebuvo susitikę.

Liudytoja R. B. apklausiama teisme paaiškino, kad UAB „M.“ neatliko jokių funkcijų. Ji įdarbinta „G.“, kuri buvo motininė įmonė. Ši įmonė turėjo 10 įmonių. Viena iš motininės įmonės funkcijų buvo buhalterinės apskaitos tvarkymas. Ji buvo (duomenys neskelbtini). Kai 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pradėjo dirbti šioje įmonėje, jau buvo įsikūrusi UAB „M.“, ji priklausė „G.“. „G.“ buvo padalinys, kuris atlikdavo buhalterinę apskaitą dukterinėms įmonėms. UAB „M.“ buhalterė buvo „G.“ darbuotoja. Kai ji pradėjo dirbti, dirbo 6 buhalteriai. M. J. pažįsta, nes dirbo vienoje įmonėje. Kai ji pradėjo dirbti, jis buvo „C.“ direktorius. „C.“ taip pat priklausė „G.“. Jei pagal registrų duomenis 2018 m., 2019 m., 2020 m. „M.“ finansinius rinkinius pateikinėjo ji, vadinasi, jie nebuvo pateikę 2018 m. kai ji atėjo, turėjo dalyvauti užsakytame audite, reikėjo patikrinti „M.“. Įmonės finansinė būklė, atlikus auditą, buvo minuse. „M.“ buvo nuostolinga įmonė. 2019 m., kai buvo daromas auditas, buvo nuostolis, po to pradėjo „kapstytis“. Kai ji pradėjo dirbti, įmonės direktorius buvo T., po to M. J. ir tada T. B.. Realiai įmonei vadovavo A. J.. Per ją M. J. jokių nurodymų T. B. neduodavo. M. J. baigęs vadovavimą, tikrai nesiųsdavo T. B. pasirašyti jokių dokumentų. Per tą laikotarpį, kai ji buvo įdarbinta, buvo pagerėjusi padėtis, kai vadovavo M., o kai direktoriumi buvo T. B., ji nieko nežino. Ji T. B. siuntė laiškus, nuo 2021 m. lapkričio 18 d. (kai jie viską perėmė) ji jau nieko nedarė, tik persiųsdavo jam VMI laiškus. Finansines ataskaitas už 2020 m. derino su savininku A. J.. M. turbūt pasirašė finansines ataskaitas už 2020 m. buhalterinėje programoje būdavo pelno nuostolio ataskaita ir be jos, tikrai M. J. niekas tokių dokumentų fiziškai neteikdavo. A. J. tikrai galėjo matyti buhalterinę programą, o T. B. negalėjo, nebent jis galėjo pamatyti per giminystės ryšius. A. J. gyvena su T. B. sese.

Jie visi dirbo vienam žmogui, jeigu T. B. jai neatrašydavo, tada bandydavo jį susirasto per M. J.. T. „M.“ dirbo nuo „akmens amžiaus“. Jos bendravimas su A. J. arba su T. B. buvo sunkesnis, todėl prašydavo, kad siunčiamus dokumentus perduotų M. ir tai buvo jos, o ne M. sprendimas.

Teisme parodžius T. B. pateiktų susirašinėjimų ekranų nuotraukas (b. l. 41-47 (susirašinėjimas su liudytoja ir M. J.)), liudytoja nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. – buvo momentas, kai per pandemiją, darydavo prastovas. Čia kažko reikėjo dėl prastovų, todėl siųsta M., nes ji T. negalėjo pagauti. Šis susirašinėjimas (b. l. 45-46) – susirašinėjimas, kad niekas nepateikė, o ji neturi. Dėl darbuotojų atleidimo ir priėmimo, ji nėra pateikusi Sodrai. Nėra mačiusi 2022 m. balandžio 5 d. T. B. rašyto atsistatydinimo pranešimo.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „M.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. spalio 13 d. Pagrindinė bendrovės veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Bendrovės vadovu nuo 2021 m. birželio 15 d. yra T. B.. VMI yra „M.“ kreditorė. 2022 m. rugsėjo 7 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių fondų biudžetams buvo 148 326,43 Eur, iš kurių gyventojų pajamų mokestis sudarė – 14 358,53 Eur ir delspinigiai – 58,23 Eur, pridėtinės vertės mokestis sudarė – 133 858,25 Eur ir delspinigiai – 51,42 Eur. Bendrovės įsiskolinimas susidarė numatytais terminais bendrovei nesumokėjus bendrovės deklaruoto 2020 m. gegužės – gruodžio, 2021 m. sausio – liepos mėnesių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio (mokėjimo terminai nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.), 2020 m. vasario – gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio-birželio mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio, taip pat apskaičiuoto 2022 m. liepos mėnesio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (mokėjimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 25 d.) ir šių mokesčių delspinigių. Nuo 2020 m. kovo 18 d. bendrovė įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid–19, sąrašą. Šiais laikotarpiais mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo atliekamas. 2021 m. rugsėjo 3 d. bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutartį Nr.23.24-08) 327-45317 dėl 147 897,94 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant sutarties sąlygų, 2022 m. vasario 8 d. mokestinė paskolos sutartis nutraukta.

Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo vykdomi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau išieškojimas buvo nerezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas.

UAB „M.“ 2021, 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikė, todėl vertinti bendrovės turtinę padėtį pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis nėra galimybės, bet vertinant 2018, 2019, 2020 metų finansinės atskaitomybės balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų duomenis, 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovė buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme, o 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, taip pat atitiko juridinio asmens nemokumo sąvoką.

VMI įvertinusi surinktus duomenis, kad bendrovėje likę du drausti asmenys, t. y. vadovas ir jo sutuoktinė, kuri buvo ilgalaikėse atostogose, bendrovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, turi pradelstų nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, geranoriškai su mokesčių administratoriumi nebendradarbiauja (nevykdo įpareigojimų, nurodymų ir įsiskolinimų nemoka (paskutinė įmoka į valstybės biudžetą gauta – 2020 m. balandžio 10 d.), išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs), padarė išvadą, kad bendrovė nemoki.

Šalies argumentai

VMI 2022 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, T. B. tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe, kai bendrovei buvo pateiktas 2022 m. birželio 8 d. pranešimas Nr. (23.31-08) 325-241 apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą bendrovei. Šis pranešimas siųstas bendrovės registracijos adresu, neįteiktas. Vadovas nepasinaudojo teise išdėstyti ir apginti savo poziciją dėl bendrovės mokumo bankroto bylos iškėlimo bylos nagrinėjimo metu teisme bei skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė iki 2021 m. rugsėjo 25 d. turėjo sumokėti pirmą įmoką pagal bendrovės su VMI sudarytą mokestinės paskolos sutartį, bet jos nei laiku, nei vėliau nesumokėjo. Vėliausiai 2021 m. lapkričio 1 d. T. B. egzistavo pareiga, bendrovei esant nemokiai, inicijuoti jos nemokumo procesą (b. l. 2-4).

Iš mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad UAB „M.“ įregistruota 2016 m. spalio 13 d. Atstovaujantis asmuo, t. y. vadovas – T. B. (taip pat ir VMI atstovas). Apskaitą tvarkantis asmuo – UAB „G.“. Įmonės akcininkas – UAB „U.“. Įmonės pagrindinės veiklos – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (b. l. 5).

Iš mokesčių mokėtojo – fizinio asmens aktualių duomenų matyti, kad T. B. yra UAB „M.“ vadovas ir mano VMI atstovas (b. l. 6).

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. balanso matyti, kad prievolių, kurių terminas suėjęs suma yra 148 239,43 Eur, iš kurių – gyventojų pajamų mokestis, kurį sudaro 14 358,53 Eur ir delspinigiai – 58,23 Eur (bendra pasyvi skola – 14 416,76 Eur), pridėtinės vertės mokestis, kurį sudaro – 133 858,25 Eur ir delspinigiai – 51,42 Eur (bendra pasyvi skola – 133 822,67 Eur). bendra įplaukų suma – 155 285,12 Eur.

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 7 d. neįvykdytų prievolių duomenų matyti, kad UAB „M.“ gyventojų pajamų mokestinė prievolė nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. sudarė 15 827,98 Eur. Šio mokesčio išieškota suma – 1 469,45 Eur. Likutis – 14 358,53 Eur (b. l. 7). UAB „M.“ pridėtinės vertės mokesčio prievolė nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. sudarė 134 566 Eur. Šio mokesčio išieškota suma – 707,75 Eur, o likutis – 133 858,25 Eur (b. l. 8). Pridėtinės vertės mokesčio už 2019 m. spalio-lapkričio mėnesius ir 2021 m. lapkritį išieškota – 13,95 Eur, o likutis sudarė – 51,42 Eur. Gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m. lapkritį neišieškota, o likutis sudarė – 58,23 Eur.

Iš VMI 2022 m. liepos 26 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.“ Nr. RNA-29076 matyti, kad 2022 m. liepos 25 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas sudarė 148 237,63 Eur, iš kurių gyventojų pajamų mokestis – 14 358,53 Eur ir delspinigių 56,43 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 133 771,25 Eur ir delspinigiai – 51,42 Eur. Įsiskolinimas susidarė bendrovei nesumokėjus bendrovės deklaruoto 2020 m. gegužės – gruodžio, 2021 m. sausio – liepos mėnesių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokesčio, 2020 m. vasario – gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio – birželio mėnesių mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio ir šių mokesčių delspinigių. Vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau jis nerezultatyvus. VĮ Registrų centro 2022 m. liepos 25 d. duomenimis, bendrovė 2021 m., 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikė. Paskutinių Juridinių asmenų registrui bendrovės pateiktų 2020 m. 2019 m., 2018 m. finansinių metų finansinės atskaitomybės balanso duomenys rodo, kad 2018 m. – 2020 m. bendrovė patyrė rimtų finansinių sunkumų, nes mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis viršijo balanse įrašyto turto vertę, veikla buvo nuostolinga. Taip pat iš esmės nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 9-11).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2647-779/2022 matyti, kad UAB „M.“ nutarta iškelti bankroto bylą. Teismas atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, įvertinęs VMI argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, jog UAB „M.“ yra nemoki (jos turtiniai įsipareigojimai sudaro 498 567,92 Eur, o nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta) bei laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad bendrovė vykdytų ūkinę-komercinę veiklą ir būtų gyvybinga, byloje nėra. Bendrovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 12-13).

Šalies argumentai

T. B. teismui pateikti dokumentai: paaiškinimas – kuriame nurodė, tas pačias aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas teisme (b. l. 40). Susirašinėjimų su R. B. ir M. J. ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, kad T. B. prašo R. B. atsiųsti UAB „M.“ kreditorių ir debitorių sąrašą(b. l. 41). R. B. siųstas pranešimas, iš kurio matyti, kad M. J. rašo R. B., jog labai reikia (b. l. 42). T. B. parašė R. B. pranešimą, kuriame rašo, kad kadangi ji tvarko „M.“ buhalteriją, todėl prašo pateikti VMI prašomą informaciją, nes jis neturi duomenų apie UAB „M.“ priklausantį turtą, M. J. jam neperdavė jokios bendrovės dokumentacijos (b. l. 45). Pranešimas, iš kurio matyti, kad R. B. rašo M. J., kad siunčia parašo suorganizavimui dokumentus subsidijoms už prastovas per gegužės mėnesį (b. l. 46). T. B. 2022 m. balandžio 5 d. atsistatydinimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad jis informuoja, jog atsistatydina iš einamų vadovo pareigų (b. l. 47).

2022 m. gegužės 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-2122 (gauta iš kito teisėjo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-506-486/2022), iš kurios matyti, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2022 m. balandžio 27 d., o baigtas 2022 m. gegužę. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2016 m. spalio 13 d., pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota 2018 m. gruodžio 11 d. Bendrovės akcininkė yra T. J., akcijų dalis 100 procentų. T. B. direktoriaus pareigose dirba nuo 2021 m. birželio 29 d., nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. birželio 14 d. bendrovėje direktoriaus pareigas vykdė M. J.. Bendrovės apskaitą tvarko G. M. nuo 2018 m. lapkričio 23 d. 2022 m. gegužės 10 d. duomenimis bendrovėje dirbo du darbuotojai. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 19 d. duomenimis bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka buvo 148 227,04 Eur (GPM – 14 358,53 Eur (nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės 16 d.) ir delspinigiai 45,84 Eur, PVM – 133 771,25 Eur), delspinigiai – 51,42 Eur). bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“ (75) ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“ (89). Bendrovė turėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-44239 dėl 147 897,94 Eur. Ji nutraukta 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-8791. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022 m. kovo 9 d. 2022 m. kovo 15 d. priimtas VMI sprendimas Nr. (23.31-08)467-61203 išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Bendrovės atstovė R. B. su operatyvaus patikrinimo pavedimu susipažino 2022 m. balandžio 26 d. per mano VMI portalą. Bendrovė nurodytu laiku nepateikė operatyviam patikrinimui prašomų dokumentų. VĮ Registro centro patekto balanso už 2020 m. bendrovės turtas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 224 150 Eur: ilgalaikis turtas – 19 932 Eur; trumpalaikis turtas – 204 218 Eur; nuosavas kapitalas (-461 352) Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 685 273 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 685 273 Eur. pagal 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės pardavimo pajamos – 991 562 Eur. Bendrovė per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patyrė 191 974 Eur nuostolį. Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis bendrovė už 2019 m. – 2020 m. nepateikė VMI deklaracijų Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (b. l. 62).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog UAB „M.“ nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo du apdraustieji – T. B. ir K. B.. Taip pat nustatyta, kad draudėjas UAB „M.“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė: 1) SAM pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius, kuriuose vadovui T. B. įrašyta – 1 983,48 Eur draudžiamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; 1 983,48 Eur draudžiamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.; 642 Eur draudžiamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; 0 Eur draudžiamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2) pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą apie apdraustojo T. B. ir K. B. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2022 m. rugsėjo 23 d. ir įrašyta 0 Eur draudžiamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. 3) pranešimus apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius apie T. B. suteiktas nemokamas atostogas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. 4) pranešimą apie apdraustajam suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti, apie K. B. suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. Šiuo laikotarpiu K. B. draudžiamosios pajamos nebuvo priskaičiuotos (b. l. 79).

Valstybės įmonės Registro centro raštas su dokumentais, iš kurių matyti, kad UAB „M.“ 2018 m. – 2022 m. Juridinių asmenų registrui pateikė 2017, 2018, 2019, 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinius. 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas elektroniniu būdu ir jį 2018 m. lapkričio 21 pateikė A. J.; 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas elektroniniu būdu ir jį 2020 m. sausio 28 d. pateikė R. B.; 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas elektroniniu būdu ir jį 2020 m. gegužės 27 d. pateikė R. B.; 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas elektroniniu būdu ir jį 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė R. B.. Taip pat nurodyta, jog finansinių ataskaitų rinkinius gali/turi teisę teikti juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti juridinio asmens vardu, taip pat juridinio asmens vardu įgaliotas teikti finansinių ataskaitų rinkinis atstovas (fizinis asmuo), jei įgaliojimas išduotas VĮ Registrų centro nustatyta tvarka (b. l. 88). UAB „M.“ 2019 m. birželio 20 d. Vienintelio akcininko sprendimas, iš kurio matyti, kad nuspręsta atšaukti iš užimamų UAB „M.“ direktoriaus pareigų T. B. nuo 2019 m. birželio 24 d. (b. l. 139). UAB „M.“ 2021 m. birželio 11 d. Vienintelio akcininko sprendimas, iš kurio matyti, kad nuspręsta nuo 2021 m. birželio 15 d. bendrovės direktoriumi paskirti T. B. (b. l. 140). UAB „M.“ 2021 m. birželio 21 d. įgaliojimas, iš kurio matyti, kad UAB „M.“ direktorius T. B. veikiantis pagal bendrovės įstatus įgaliojo J. V. atstovauti bendrovės interesams santykiuose su VĮ Registrų centru visais klausimais, įskaitant, bet neapsiribojant prašymų ir dokumentų pateikimą, tvarkomų viešųjų registrų duomenų įrašymą, keitimą ir/ar panaikinimą, bendrovės ir VĮ Registrų centro atsiskaitymus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus (b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą bei siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas privalo iniciuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Žemesnės instancijos teismas

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad įmonė kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo nemoki. Šis faktas nustatytas bankroto byloje bei 2022 m. atliekant operatyvų patikrinimą dėl nemokumo proceso ir bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2022 m. liepos 26 d. pareiškimu kreipėsi bendrovės kreditorė – VMI. Bankroto byloje nustatyta, jog iš 2020 m. balanso matyti, kad bendrovės turtas 2020 m. sudarė 224 150 Eur, o įsipareigojimai – 685 273 Eur. Pagal 2020 m. Pelno (nuostolio) ataskaitą, 2020 m. bendrovė dirbo nuostolingai bei patyrė 191 974 Eur nuostolį. Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė nekilnojamojo ir registruotų jos vardu transporto priemonių neturi. Taip pat nėra duomenų, kad bendrovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai bendrovės atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas dėl 148 223,32 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, bendrovėje dirba du darbuotojai. Iš VMI pareiškimo teismui matyti, jog 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitikino juridinio asmens nemokumo sąvoką, numatytą JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. pareiškime nurodyta, kad bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. įtraukta į juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. į juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą. 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp VMI ir bendrovės sudaryta mokestinės nepriemokos sutartis, tačiau bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų (nemokant įmokų), 2022 m. vasario 8 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta. UAB „M.“ buvo vykdomas mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimas, tačiau jis buvo nerezultatyvus, o T. B. nesiėmė veiksmų atkurti bendrovės mokumą arba inicijuoti bankroto procesą. Tapatūs duomens dėl bendrovės nemokumo užfiksuoti 2022 m. gegužės 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222 Mr) FR1042-2122 (gauta iš kito teisėjo išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-506-486/2022, b. l. 62)).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad T. B. UAB „M.“ oficialiai vadovu buvo nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 24 d., o po to nuo 2021 m. birželio 15 d. (atleidus M. J. iš vadovo pareigų, kurias ėjo nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. birželio 14 d.), tačiau T. B. teisme neigė nuo 2021 m. birželio 15 d. realiai vykdęs bendrovės vadovo pareigas. Nurodė, kad UAB „M.“ direktoriumi buvo 2018 m., o tada nuo 2019 m. iki 2021 m. birželio 15 d. šioje įmonėje dirbo vadybininku. Pirmą kartą pats nusprendė, kad nebenori būti direktoriumi, todėl paliko šias pareigas. Tačiau nuo 2021 m. birželio 15 d. vėl tapo šios bendrovės direktoriumi. Pasak jo, jam pasiūlė tapti direktoriumi, o kadangi jam reikėjo gauti paskolą būstui įsigyti, jis su pasiūlymu sutiko, nors būdamas direktoriumi realiai dirbo vadybininko darbą.

Teismas, visų pirma, atmeta T. B. argumentus, jog jis formaliai ėjo direktoriaus pareigas o de facto (faktiškai) vadovavo M. J..

Nors T. B. duodamas parodymus neigė vadovavęs įmonei ir neigė galėjęs daryti įtaką sprendimui kreiptis į teismą dėl bankroto, kad viskam vadovavo M. J., tačiau jo tokius parodymus paneigia teisme apklausti liudytojai M. J. ir R. B. bei bylos rašytinė medžiaga. Teismas minėtų liudytojų parodymais pagrindo abejoti nenustatė, tokių pagrindų nenurodė ir T. B., šių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, neprieštarauja ir bylos rašytinei medžiagai. Todėl teismas šių liudytojų parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

Liudytoju teisme apklaustas M. J. nurodė, kad nuo pat įmonės įsteigimo vadovu buvo T. B., kuris nuo pat įsteigimo dirbo šioje įmonėje (direktoriumi, vadybininku, o po to vėl direktoriumi) ir puikiai žinojo bendrovės finansinę padėtį, todėl jam keista, kodėl pastarasis liko dirbti toje įmonėje. Jau kai jis paprašytas atėjo vadovauti įmonei, įmonės finansinė padėtis buvo bloga (tris kartus blogesnė), ji šiek tiek pagerėjo jam vadovaujant (sumažėjo įsiskolinimas „S.“), tačiau skolos (kurių nereikėjo mokėti karantino laikotarpiu) VMI išliko. „S.“ direktore yra T. B. sesuo, kuri su A. J. turi bendrą vaiką. Jis (liudytojas) vadovo pareigas paliko sužinojęs, kad įmonė, pasibaigus taikomoms mokestinės pagalbos priemonėms dėl Covid-19, nežada grąžinti pinigų už PVM, nežada vykdyti kitų įsipareigojimų, kad įmonei gresia bankrotas, todėl, nenorėdamas visame tame dalyvauti, paprašė jį atleisti iš pareigų ir paliko vadovo pareigas. Daugiau su šia įmone jokie santykiai jo nesiejo, jis jokios veiklos nei kaip faktinis, nei kaip joks kitas darbuotojas nevykdė. Išėjęs iš „M.“ dirbo kitoje įmonėje UAB „C.“, kuri taip pat, kaip ir UAB „M.“, priklausė „G.“, kuri buvo motininė įmonė, o pastarosios dukterinės. Po to, kai jis pats paliko vadovo pareigas, tapo direktoriumi T. B.. Jam (liudytojui) vadovaujant T. B. darydavo iš esmės tą patį, ką darydavo jis, tik jis (liudytojas) pasirašinėdavo dokumentus, imdavo paskolas iš UAB „S.“. Pagrinde įmonei vadovavo A. J.. Jis (liudytojas) nedarė nei vieno pavedimo be pasiklausimo, net sau atlyginimo neišsimokėdavo nepasiklausęs G. B. ar A. J.. Mano, kad UAB „M.“ ir „G.“ buhalteriją tvarkė ta pati buhalterė J. Kai nebevadovavo UAB „M.“, nedavė jokių nurodymų T. B.. Teisme liudytojui parodžius T. B. pateiktų susirašinėjimų ekrano nuotraukas (b. l. 42-46 (T. B. susirašinėjimas su M. J.)), liudytojas parodė, kad jie dirbo toje pačioje įmonių grupėje, todėl gal kažką persiųsdavo T. B., ką nors persiųsdavo R. Gal jis (liudytojas) paprašytas ir persiųsdavo kokius nors laiškus R. B., bet nepriimdavo sprendimų dėl „M.“ veiklos.

Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir papildė liudytoja R. B., kuri nurodė, jog jai pradėjus dirbti įmonėje, M. J. dirbo UAB „C.“ direktoriumi ir jis per ją jokių nurodymų T. B. neduodavo, o baigęs vadovavimą UAB „M.“, jis (M. J.) nesiųsdavo pasirašyti jokių dokumentų T. B.. Teisme parodžius T. B. pateiktų susirašinėjimų ekranų nuotraukas (b. l. 41-47 (susirašinėjimas su liudytoja ir M. J.)), liudytoja nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. – buvo momentas, kai per pandemiją, darydavo prastovas. Čia kažko reikėjo dėl prastovų, todėl siųsta M., nes ji T. negalėjo pagauti. Kadangi buvo atvejų, kai bandydavo T. B. susirasti per M. J., nes būdavo atvejų, kai ji kreipėsi tiesiogiai į T. B., šis jai neatsakinėdavo. Nurodė, kad bendravimas su T. B. buvo sunkesnis, todėl prašydavo, kad siunčiamus dokumentus perduotų M. J. ir tai buvo būtent toks jos sprendimas, o ne M. J..

Taigi, įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog T. B. argumentas, kad jam būnant direktoriumi įmonę valdė M. J., yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad be T. B. iškeltos versijos byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį faktą. Atvirkščiai, įvertinus teisme apklaustų liudytojų parodymus, matyti, kad, kaip jau minėta, tiek UAB „M.“, tiek UAB „C.“ (kurioje vėliau dirbo M. J.) yra dukterinės įmonės ir buvo pavaldžios UAB „G.“, tačiau jos turėjo savo vadovus, o T. B. buvo vienos jų direktorius ir juo tapo nebe pirmą kartą, nuo pat įmonės įsteigimo joje dirbo. UAB „M.“ 2021 m. birželio 11 d. Vienintelio akcininko sprendimu T. B. 2021 m. birželio 15 d. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi (b. l. 140) bei priiminėjo ir tam tikrus sprendimus, t. y. T. B. būdamas UAB „M.“ direktorius bei veikiantis pagal bendrovės įstatus 2021 m. birželio 21 d. įgaliojimu įgaliojo J. V. atstovauti bendrovės interesams santykiuose su VĮ Registrų centru visais klausimais, įskaitant, bet neapsiribojant prašymų ir dokumentų pateikimą, tvarkomų viešųjų registrų duomenų įrašymą, keitimą ir/ar panaikinimą, bendrovės ir VĮ Registrų centro atsiskaitymus, gauti bei pateikti visus reikiamus dokumentus (b. l. 147). O mokesčių mokėtojo – fizinio asmens aktualiais duomenimis T. B. buvo ne tik UAB „M.“ vadovas, tačiau ir šios bendrovės mano VMI atstovas (b. l. 6).

Taip pat atmetama, kaip nepagrįsta T. B. versija, kad nežinojo apie įmonės finansinę padėtį. T. B. nurodė, kad jam niekas nepasakojo apie bendrovės finansinę padėtį, teigė, kad apie tai sužinojo tik 2022 m. liepą iš Sodros, kai jam pranešė, jog už liepos mėnesį nepateikti dokumentai VMI.

Pirma, šią aplinkybę paneigia abiejų liudytojų teisme duoti parodymai, jog T. B. labai ilgą laiką dirbo šioje bendrovėje (R. B. nurodė, kad T. B. bendrovėje dirbo „nuo akmens amžiaus“, o M. J. nurodė, kad T. B. UAB „M.“ turbūt dirba nuo pat jos įsteigimo ir ėjo direktoriaus pareigas jau antrą kartą). Dar pirmą kartą T. B. vadovaujant, įmonė 2019 m. jau neteikė VMI deklaracijų apie kreditorius, suteiktas ir grąžintas paskolas.

Žemesnės instancijos teismas

Antra, pats T. B. pasakodamas apie įmonės finansinę padėtį 2018 m., nurodė, kad bendrovė tik pradėjo automobilių veiklą ir viskas vyko sklandžiai, bet prasidėjus intensyvesnei veiklai, suprato, kad jam trūksta kompetencijos, todėl nusprendė palikti direktoriaus pareigas, tačiau taip pat nurodė, kad jo supratimu, įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo, kai įmonės direktorius buvo T. N.. Taip pat nurodė, jog 2018 m. įmonėje dirbo 4 žmonės, o 2019 m. – du. Nurodė, kad jautėsi, jog įmonės veikla sulėtėjusi.

Trečia, T. B. vadovavimo laikotarpiu buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, kuris buvo nerezultatyvus, o 2022 m. balandžio 27 d. buvo pradėtas operatyvus bendrovės patikrinimas. 2022 m. gegužės 10 d. duomenimis bendrovėje dirbo du darbuotojai, t. y. pats T. B. ir jo sutuoktinė. Be to, pagrindiniam įmonės kreditoriui — „S.“, pasak liudytojų vadovavo jo sesuo. Antrą kartą jis įmonei pradėjo vadovauti 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp VMI ir bendrovės sudaryta mokestinės nepriemokos sutartis, tačiau bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygų (nemokant įmokų), 2022 m. vasario 8 d. mokestinės paskolos sutartis nutraukta.

Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai rodo, kad T. B. žinojo apie įmonės finansinę padėtį, žinojo, kada įmonės padėtis dar jam vadovaujant pirmą kartą sparčiai blogėjo. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir liudytojų R. B. ir M. J. nurodyta aplinkybė, kad T. B. turėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, kadangi UAB „M.“ ėmė kreditus ir laikė pinigus UAB „S.“, kurioje dirbo būtent T. B. sesuo G. B., o valdybos pirmininkas A. J. vedė bendrą ūki su T. B. sese, be to jis ne kartą dalyvavo valdybos posėdžiuose, teikė valdybai pasiūlymus, kas taip pat rodo, jog jis ne tik numanė apie finansinę padėti, bet ir žinojo kokia ji yra.

Apibendrinus išdėstytą matyti, kad aplinkybių visuma paneigia T. B. argumentus, kad jam būnant UAB „M.“ direktoriumi faktiškai viską valdė M. J., o jis apskritai apie įmonės finansinę padėtį nieko nežinojo. Priešingai, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad T. B. žinojo apie UAB „M.“ finansinę situaciją ir dėl to būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje, o savo neveikimu, t. y. nevykdydamas šios pareigos, pažeidė kreditorės VMI reikalavimus.

T. B. nurodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo prasta jau ir prieš jam ateinant vadovauti įmonei, tačiau šis argumentas nešalina jo atsakomybės ir neatleidžia jo nuo pareigos, nustatytos JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas vadovas atsako už savo neveikimo laikotarpį. dėl kiekvieno vadovo atsakomybės, esant pagrindui, sprendžiama atskirai.

Taigi, T. B., būdamas UAB „M.“ vadovu, ir žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, t. y. įmonei negalint vykdyti turimų prievolių ir nesant jokių realių duomenų, kad ateityje įmonės finansinė padėtis pagerės, pareigos kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nevykdė, dėl to įsiskolinimai didėjo taip labiau pažeidžiant kreditorių, tarp jų ir VMI interesus. Bendrovės nemokumo byla buvo iškelta ne T. B. iniciatyva, o pagal VMI pareiškimą. Tokie T. B., kaip bendrovės vadovo neveikimas nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), neteisėto neveikimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas. T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra jauno amžiaus, darbingas, praeityje baustas administracine tvarka, už tai, jog vadovaudamas UAB „M.“, nesilaikė įstatyme numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pat baustas už KET pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda – 1 400 Eur. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos dydį, manytina, kad šios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti T. B., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-19-1133/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė